LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Antiena kai kuriose Europos šalyse yra itin populiari, bene labiausiai ją mėgsta prancūzai, o lietuviams – tai labiau sezoninė, per didžiąsias šventes dažniau vartojama mėsa. Antis Lietuvoje nebėra toks dažnas paukštis kaip seniau. Dažniausiai antys auginamos nedideliuose prekiniuose paukščių ūkiuose ir šeimos ūkiuose, bet dažnėjantys paukščių gripo atvejai verčia mažinti laikomų paukščių būrius, o ir kaime mažėja žmonių, kurie gyventų ūkiškai bei savo reikmėms augintų antis mėsai ir kiaušiniams.
Paukščių gripo baimė
Paukščių gripas iš Lietuvos dar nesitraukia. Jo židiniai pastaraisiais mėnesiais buvo patvirtinti keliose šalies savivaldybėse. Viruso protrūkiai pasireiškė smulkiuose ūkiuose, kuriuose naminiai paukščiai auginti savo reikmėms, tik paskutinis atvejis Jurbarko rajone buvo užfiksuotas prekiautojui naminiais paukščiais priklausančiame komerciniame ūkyje, kur buvo laikoma apie 1,1 tūkst. įvairių paukščių jauniklių.
„Žmones yra labai nugąsdinęs paukščių gripas, kuris puola naminius paukščius. Antys – vandens paukščiai, joms reikia vandens telkinio, bet tvenkinyje ar upelyje būna ir laukinių paukščių, kurie platina paukščių gripą. Ši rizika labai pristabdė ančių auginimą. Antys nėra tokios populiarios kaip sovietiniais laikais, kai įvairiuose šalies regionuose būdavo didžiausi antynai. Kita vertus, ūkininkų turgeliuose antys ir jų mėsa yra paklausios, o ir kainos nemažos. Ūkininkai galėtų priauginti daugiau ančių. Neseniai turguje pirkau jau paruoštą, įdarytą antį – teko pakloti 25 eurus, o šviežia antis kainuoja apie 20 eurų“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, Ūkinių gyvūnų registre šių metų pradžioje buvo registruota beveik 11 tūkst. ančių, kai tuo tarpu vištų – 10 167 034, o kalakutų – 220 603.
Ančių augintojams konkuruoti paukštienos rinkoje nėra lengva. Antininkystė seniau sėkmingai plėtota kaip alternatyvi veikla žuvininkystės ūkiuose, o pastaruoju metu ja daugiausiai užsiima tik nedideli ūkiai.
Nors antiena nėra labai populiari mėsa Lietuvoje, ją specialistai rekomenduoja įtraukti į savo mitybą. Antienoje gausu baltymų, vitamino B, geležies, kitų naudingų medžiagų.
Kaime mažėja gyvenančių ūkiškai
Kauno rajone įsikūrusiame Kochanauskų paukščių ūkyje auginamos antys, vištos dedeklės, žąsiukai, viščiukai.
„Daugiausiai auginame vištų dedeklių, o ančių – nedaug. Auginame mėsines Pekino veislės antis. Pastaruoju metu laikome mažiau paukščių, sumažinome gamybos apimtis. Neramu ir dėl plintančio paukščių gripo. Jo nešiotojai yra laukiniai vandens paukščiai, tad laikant antis yra didesnė užkrato rizika“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė beveik tris dešimtmečius su paukščiais dirbantis Vladas Kochanauskas.
Pasak pašnekovo, antys – nelepūs paukščiai, Pekino ančiukas užauga per 56 dienas. Ilgiau jį laikyti nerentabilu – po to jis tik lesa, o daugiau svorio nepriauga.
„Jeigu gyveni iš paukščių auginimo, užauginęs antį turi papjauti ir parduoti, nes jei laikysi ilgiau, didės pašarų sąnaudos, neatsipirks auginimo išlaidos. Bet antis – sezoninis paukštis, daugiausia jų parduodame prieš Kalėdas, Velykas“, – sakė V.Kochanauskas.
Ūkininkas apgailestauja, kad kaimuose mažėja žmonių, gyvenančių ūkiškai.
„Žmonės neaugina gyvulių, laiko vis mažiau paukščių, nedaro kompoto, uogienių, neruošia jokių maisto atsargų. Gyvenantys kaime eina į prekybos tinklus ir viską perka gatavą, kitų užaugintą. Savo užaugintų daržovių, vištų, ančių mėsos, kiaušinių reikėjo ir reikia jau tik vyresniems kaimo gyventojams, kurie sensta, nebeturi jėgų dirbti. Dabar ateina naujoji karta, jaunimas, kurių žemės ūkis netraukia. Ir ne tik jaunimas – toks požiūris ir 40–50 metų amžiaus žmonių. Aplink mus – 2–3 tūkstančiai gyventojų, bet į darbą nėra ką pasamdyti. Žmonės nenori dirbti, nenori sau nei vištų, nei ančių laikyti, nei kiaušinių turėti. Ten, kur buvo tvartai, kur buvo laikomi gyvuliai, dabar geriausiu atveju yra garažai. Žmonės išsineša staliuką, pavedžioja šuniuką ir viskas tuo pasibaigia“, – pasakojo V.Kochanauskas.
Tokia tendencija kaime ūkininką neramina. Noro auginti antis neprideda ir plintantis paukščių gripas.
„Žmonės įsibaiminę, nežino, kas galima, o kas – ne, neramu, ar paukščiai neišgaiš. Tad renkasi paprastesnį kelią – nuėjo į parduotuvę ir nusipirko gatavą gaminį. Be to, manau, jog žmones labai sugadino pašalpos. Seniau nebūdavo taip, kad kas už dyką pinigus dalintų. Dabar dažnas sako – jeigu dirbsiu, gausiu kokiu šimtu eurų daugiau nei pašalpa, kam man to reikia, kvailas aš ar ką...“ – apie liūdną kaimo kasdienybę pasakojo V.Kochanauskas.
Trūksta skerdyklų
Artūro Liaukevičiaus avių ir paukščių ūkyje Alytaus rajone ančių visai mažai belikę.
„Šiemet sumažinau visą ūkį – avių liko apie 50, o ančių laikom tik simboliškai – 10. Rudenį jų bus daugiau, nes kiekviena antis išperina po 12–13 ančiukų. Antis lengviau auginti nei kitus paukščius, jei yra sąlygos. Joms reikia mažiau priežiūros“, – sakė A.Liaukevičius.
Daugiausiai antienos ūkininkas parduodavo prieš šventes. Nuolatiniai jo klientai po antį pirkdavo Velykoms, Kalėdoms.
„Turiu savo klientus, valgytojų ratą, kurie paukštieną iš manęs perka jau daug metų. Antiena yra labiau sezoniška mėsa, o vištiena – kasdieniška. Be to, ne visi antieną moka paruošti. Situacija panaši kaip ir su aviena – kartais žmonės sako, jog neskanu, bet kai gauna paragauti gerai paruoštą mėsą, pripažįsta, kad net labai skanu“, – pasakojo ūkininkas.
Ančių augintojai, kurie gal ir norėtų plėsti savo verslą, susiduria su nemaža problema – skerdyklų trūkumu. Plunksnų pešimas – sunkiausia verslo dalis.
„Daug kam gaminti didesnį kiekį produkcijos trukdo skerdyklų trūkumas. Rankomis daug ančių nenupeši, o nemažai skerdyklų užsidarė. Pavyzdžiui, tarp Alytaus ir Kauno yra tik viena skerdykla, kuri gali užsiimti ančių paruošimu pardavimui. Važiuoti 30 km iki skerdyklos gal ir apsimoka, jei veži 50 ar daugiau ančių, bet kas nori nupešti ir papjauti 10 ančių, tokio atstumo važiuoti neapsimoka, būtų labai dideli kaštai“, – teigė A.Liaukevičius.
Lazdijų rajone gyvenanti Laima Malinauskienė sako, jog mažame šeimos ūkyje augina antis, vištas, žąsis ir prekiauja paukštiena.
„Daugiausia auginame vištų, o antis auginti pasirinkau dėl įvairovės – kad galėčiau pirkėjams pasiūlyti įvairios paukštienos. Vištiena prekiaujame mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, tai žmonės pageidaudavo ir antienos. Tačiau ančių mes auginame mažai. Didžiausia jų paklausa – per Kalėdas, o mes jų galime užauginti tik vasarą, nes niekur negauname nusipirkti jauniklių. Juos parveža tik vasarą, o rudenį jų nebūna. Ančių augimo laikas toks pat, kaip ir vištų – 56 dienos, todėl nėra galimybės užauginti žiemai“, – pasakojo smulkaus ūkio savininkė L.Malinauskienė.
Ji dirba ūkyje, o paukštienos prekyba užsiima jos dukra Rasa. Antieną dažniausiai perka nuolatiniai klientai mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, prekiaujama ir iš namų, taip pat produkcija pristatoma į vietą pagal susitarimą.
Šiuo metu L.Malinauskienės ūkyje – 40 ančių. Šią vasarą daugiau ančiukų pirkti neplanuoja, nes baiminasi paukščių gripo.
„Baisu pirkti, nes gali atsivežti paukščių gripo virusą. Dabar vis girdime apie nustatytus paukščių gripo atvejus, tai labai saugomės bet kokios rizikos“, – teigė aštuonerius metus šeimos ūkyje ūkininkaujanti moteris.
Iš pradžių buvo nelengva, nes reikia nemažai žinių, kaip užauginti sveikus paukščius, apsisaugoti nuo ligų, žinoti, kaip juos lesinti, prižiūrėti.
„Mūsų ūkis – moteriškas, dirbame dviese su dukra, todėl daugiau plėstis neturime galimybių. Pasirinkome laikyti tiek paukščių, kiek pajėgiam – viena augina, kita parduoda. Taip ir verčiamės. Mėsos užsiauginame savo, o duonos nusiperkame pardavusios paukščius. Tai ir visas mūsų ūkis“, – tvirtino L.Malinauskienė.
Tai įdomu
Naminės antys yra kilusios iš laukinių ančių, kurios buvo prijaukintos ir sukultūrintos prieš 3 tūkst. metų.
Antys daug natūralaus maisto randa besiturkšdamos tvenkiniuose, kūdrose, grioviuose, balose. Tai įvairios žolės, šakniastiebiai ir t. t. Visa tai suteikia mėsai savitą skonį ir aromatą.
Lietuvoje labiausiai paplitusi ančių veislė – Pekino antys. Jos išvestos Kinijoje prieš 300 metų. Į Lietuvą atvežtos po 1-ojo pasaulinio karo. Tai mėsinių ančių veislė, auginama daugelyje šalių.
Suaugusi Pekino antis sveria 3–3,6 kg, gaigalas – 3,5–4 kg. Dėslumas – 110–150 kiaušinių per metus (galima gauti iki 200 kiaušinių). Vidutinis kiaušinio svoris – 80–90 g. Antys lytiškai subręsta 180–240 dienų amžiaus. Ančiukai labai greitai auga (45–50 dienų), sveria 2,2–2,8 kg.
Verta žinoti
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, praėjusį mėnesį keliose savivaldybėse patvirtinti labai patogeniško paukščių gripo (H5N8) židiniai buvo smulkiuose ūkiuose, juose naminiai paukščiai auginti savo reikmėms.
Remdamiesi tyrimais, specialistai padarė prielaidą, kad liga į ūkius pateko per paukščių gripo virusu užsikrėtusius laukinius vandens paukščius. Šiuose ūkiuose laikomi paukščiai galėjo turėti kontaktą su laukiniais vandens paukščiais, nes dalis jų buvo girdomi vandeniu iš tvenkinio, šalia kurio būriuojasi laukiniai vandens paukščiai.
VMVT duomenimis, Lietuvoje per šiuos metus jau nustatyti 46 labai patogeniško paukščių gripo židiniai, dėl šios ligos sunaikinti 1 145 paukščiai.
Išliekant paukščių gripo viruso plitimo grėsmei, naminius paukščius galima išleisti tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančias su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais. Naminiai paukščiai negali būti girdomi paviršinių vandens telkinių vandeniu, jų girdyklos ir pašaras turi būti laikomi po stogu arba paukščių laikymo patalpose, kad nebūtų pasiekiami laukiniams paukščiams.
VMVT perspėja: labai svarbu kuo dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kitus įrankius, kurie naudojami atliekant paukščių priežiūros darbus, būtina vengti tiesioginių kontaktų tarp dirbančiųjų paukštininkystės ūkių viduje ir išorėje. Šie reikalavimai, kurių privalu laikytis, pirmiausia yra skirti ūkių savisaugai nuo šio ypač greitai plintančio viruso.
