LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ūkininkai bando įvertinti žiemkenčių pasėlių būklę ir sako, kad situacija regionuose skirtinga, bet iš esmės gana nebloga. Šią žiemą žemė nebuvo įšalusi, po stora sniego danga iššuto dalis žiemkenčių, tad kai kuriuos laukus teks atsėti. Labiausiai nukentėjo kvietrugiai. Jų ir taip auginama nepakankamai, poreikis yra didesnis nei pasiūla, o dėl prasto kvietrugių peržiemojimo prognozuojama, jog rudenį Lietuvoje trūks pašarinių grūdų.
Dalį laukų teks atsėti
„Nukentėjusių pasėlių yra, tačiau situacija nėra dramatiška. Prasčiausiai atrodo kvietrugiai, kažkiek žiemos padarinius pajuto ir žieminiai miežiai, o geriausiai peržiemojo žieminiai kviečiai, rapsai – jie nukentėjo tik atskirose vietovėse. Tad bendras vaizdas kol kas nėra blogas, masinio laukų atsėjimo nebus. Jau įsibėgėja ir tręšimo darbai, bet ūkininkai, kurie anksti suskubo tręšti pasėlius, su technika klimpo laukuose“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Ignas Jankauskas.
Žiemos padariniai kai kuriuose regionuose yra skausmingi, ypač žieminių kvietrugių pasėliams, dalį augalų stipriai pažeidė pavasarinis pelėsis, tačiau masinio žieminių kultūrų iššutimo ir užmirkimo nėra.
LGAA atliko apklausą apie žieminių kultūrų peržiemojimą. Apie 45 proc. apklaustų asociacijos narių teigė, kad žieminių pasėlių būklė po žiemos yra vidutiniška, 40 proc. teigė, kad gera, 5 proc. – labai gera. Blogai žieminius pasėlius įvertino apie 8 proc. asociacijos narių.
„Viso apie 90 proc. žieminių pasėlių peržiemojo gerai arba labai gerai, tačiau yra atvejų, kai žemdirbiai nukentėjo ypač skaudžiai. Mažiau derlingose žemėse pas vieną ūkininką žuvo net 45 proc. pasėlių, pas kitą – 50 proc. Mažesni ūkiai žalą pajaučia žymiai stipriau. Jei turi, pavyzdžiui, 50 ha lauką ir žuvo 10 ha pasėlių – tai juk sudaro 20 proc. Tuo tarpu, jei ūkininkas turi 300 ha ir žuvo 10 ha pasėlių, jis nuostolio taip stipriai nepajaus“, – sakė I.Jankauskas.
Išskirtinė situacija dėl kvietrugių
Situacija šalies regionuose skirtinga, bet prastas kvietrugių peržiemojimas – ne vieno ūkio problema. Dauguma jų pasėlių sunyko.
„Daugiausiai bėdų yra dėl žieminių kvietrugių ir miežių. Apmaudu, nes šių kultūrų ir taip labai trūksta. Gyvulių augintojai, kiaulininkystės ūkiai ieško pašarinių grūdų, o Lietuvoje jų pasiūla maža. Gebame užauginti maistinius grūdus ir sėkmingai juos parduoti, todėl pašarines kultūras augina ne tiek daug ūkininkų. Jų poreikis didesnis nei pasiūla, o dabar dar ir žuvo dalis kvietrugių laukų, todėl pašarinių kultūrų pasiūla bus dar mažesnė negu buvo iki šiol. Esant tokiai situacijai, galima prognozuoti, kad rudenį pašarinių grūdų gali trūkti“, – teigė LGAA vadovas I.Jankauskas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna pasakojo, jog rapsai peržiemojo gerai, žieminiai kviečiai – pusėtinai, o kvietrugiai, žieminiai miežiai – prastai.
„Reikia atsėti apie 90 proc. žieminių miežių, o kvietrugių – apie 65 proc. Su kvietrugiais panaši situacija visoje šalyje, o žieminiai miežiai vienuose rajonuose peržiemojo blogiau, kituose – geriau. Dar ir nuo veislės priklauso“, – sakė S.Stirna.
Ūkininkas mano, jog kvietrugių pasėliai labai nukentėjo ne tik dėl to, kad nebuvo įšalusi žemė ir pasėliai sušuto, bet galbūt ir dėl neatsparių veislių.
„Žinoma, storas sniego sluoksnis, įšalo nebuvimas mūsų Pietryčių Lietuvoje pakenkė kvietrugiams, bet juos mes visą laiką auginome, seniau jie buvo labiau atsparūs, o dabar bala žino kas. Sakoma, kad įtakos turi per ankstyva sėja, bet keisčiausia, kad lygiai toks pats prastas laukų vaizdas ir kur anksti sėti kvietrugiai, ir kur vėlai. Gamta yra gamta, mes su jos padariniais turime susitaikyti, bet manau, kad yra ir selekcijos spragų. Kvietrugis, rugys turėtų geriau žiemoti ir nebijoti žiemos su sniegu be pašalo bei tokio iššutimo, o dabar visoje respublikoje kvietrugių pasėliai sunyko. Tokių žiemų kaip ši buvo ir seniau, bet tokie pasėlių iššutimai būdavo labai retai, ir tai mažais lopinėliais, o čia ištisi plotai žuvo“, – stebėjosi S.Stirna.
Pasak pašnekovo, Pietryčių Lietuvoje dominuoja rugiai, kvietrugiai, tad ir žalą šio regiono ūkininkai patyrė didesnę, nei žemdirbiai Vidurio, Šiaurės Lietuvoje, kur dominuoja rapsai, kviečiai.
„Žieminius kvietrugius, miežius atsėsiu savo ūkyje išauginta sėkla. Kas bent kartą ant grėblio buvo užlipęs, tas pasilieka sėklos, o tie ūkininkai, kurie nepasilieka, nes gal neturi kur sandėliuoti, turės pirkti, bet šiemet sėklos labai brangios“, – sakė S.Stirna.
Žieminiai kvietrugiai prastai peržiemojo ir Varėnos rajone. LŪS Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas tvirtino, jog beveik visus kvietrugius reikia atsėti. Nukentėjo ir apie 50 proc. žieminių rugių – iššuto po sniegu.
„Žieminiai kviečiai dabar yra atsigavę, bet jie labai nukentėjo nuo pavasarinės šalnos, kai buvo 16 laipsnių šalčio. Su kvietrugiais situacija apskritai yra išskirtinė – nebuvo nė vienų metų, kad taip masiškai būtų pražuvę. Nuostoliai nemenki“, – apgailestavo E.Samauskas.
Kur sausesnės dirvos, Varėnos rajono ūkininkai jau sėja avižas, žirnius, pupas.
Laukus ištrypė elnių bandos
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė žieminių pasėlių būklės vertinti neskuba.
„Kiek rajone nuo žiemos padarinių nukentėjo pasėliai, sunku pasakyti, nes dar neprasidėjo normali javų vegetacija, orai nėra geri, bet nukentėjusių laukų tikrai yra. Kai kuriuos jų ūkininkams reikės atsėti. Nukentėjo visos žieminės kultūros – žieminiai rapsai, miežiai, kviečiai. Kiek nukentėjo, priklauso nuo to, kiek sniego konkrečioje vietovėje buvo. Lėmė ir pasirinkta sėklų veislė, ypač kviečių: viena veislė atsparesnė iššutimui, kita – visai neatspari. Tad situacija labai marga“, – tvirtino G.Staliūnienė.
Pasak pašnekovės, ūkininkai jau tręšia laukus: pavasarį augalui reikia duoti maisto, bet kada jį paims, neaišku, nes orai nepalankūs.
Pamiškėse esantys žiemkenčių pasėliai nukentėjo ne tik nuo žiemos padarinių, bet ir nuo miško žvėrių.
„Kauno rajone labai daug kanopinių žvėrių. Ateina 50–80 elnių bandos ir ganosi ūkininkų laukuose, viską išmindžioja. Niekas ten negali užaugti. Ūkininkai patiria didžiulius nuostolius. Nuo žvėrių labai stipriai nukentėjo ir mūsų 80 ha laukas. Ten buvome pasėję žieminius miežius ir kviečius. Reikės atsėti, nes dabar ten nieko nėra – vien žvėrių pėdos“, – tvirtino G.Staliūnienė.
LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas tvirtino, kad labai didelių nusiskundimų dėl žiemkenčių peržiemojimo nesulaukė, nors yra daugiau ar mažiau nukentėjusių laukų.
„Gerai peržiemojo rapsai, prasčiau – žieminiai kvietrugiai. Skirtingų žieminių kviečių veislių laukai atrodo įvairiai. Vėlyvesnės sėjos pasėliai atrodo geriau. Pagrindinė bėda – kviečių ir kvietrugių pasėlius kankino pavasarinis pelėsis. Nebuvo įšalo, žemė buvo įšilusi iš apačios, o iš viršaus sniegas uždengė kaip antklodė, todėl nebuvo kvėpavimo ir atsirado pelėsis. Buvo metų, kai reikėjo viską atsėti, dabar situacija geresnė, atsėti pasėlius reikės tik iš dalies – tuos, kur buvo daugiau sniego supustyta“, – pasakojo A.Navickas.
Sezono iššūkiai
Pasak LGAA vadovo I.Jankausko, žieminių pasėlių būklė palyginti nebloga – per paskutinius 4 metus buvo ir prastesnių situacijų.
„Iššūkių niekada nestinga. Žemės ūkyje su tam tikra dalimi nuostolio visada reikia susitaikyti, kas nors vis tiek įvyksta ne taip, kaip turėtų. Ne šiltnamyje javus auginame“, – sakė I.Jankauskas.
Europos pasėlių derlingumo prognozavimo centras (MARS), pristatydamas, kaip peržiemojo javų ir rapsų pasėliai įvairiose šalyse, teigia, jog Lietuvoje žieminiai augalai palyginti geros būklės. MARS numato 7,5 proc. mažesnį kviečių derlingumą Lietuvoje negu pernai, bet jis vis vien viršytų 5 metų vidurkį.
„Pernai buvo geras derlius, bet gerų derlių yra buvę ir anksčiau, kaip, pavyzdžiui, 2012 metais. Pernai tiesiog sugrįžta į normalią tendenciją, kuri buvo nutrūkusi 2017, 2018 metais, kada kamavo liūtys ar sausros ir viskas džiūvo arba mirko. Dėl technologijų tobulėjimo, sėjomainos taikymo, ūkių modernėjimo derlingumas nuosaikiai augo, bet paskui gamta smogė „nuo dūšios“, o su šiais metais grįžo į normalų augimo tempą. Todėl negalima sakyti, kad pernai derlius užderėjo kaip niekada, gal tik išsiskyrė didesne grūdų kaina, bet ne visi ta kaina galėjo pasinaudoti“, – teigė I.Jankauskas.
Pasak LGAA vadovo, pernai grūdų derlius buvo geras, o prognozuojamas jo kritimas šiemet yra apie 10 proc. – tai nėra tragedija. Kai prasideda 20–30 proc. derliaus kritimas, tada jau bėda.
„Iš dabartinės perspektyvos situacija atrodo neblogai, atitiktų ir MARS prognozę, bet viską lems gegužės mėnesio ir birželio pradžios orai“, – tvirtino I.Jankauskas.
Ūkininkų nuotaikas gadina labai pabrangusios trąšos.
„Trąšų kaina taps sezono iššūkiu. Grūdų kaina yra pakankamai aukšta. Ją matydami trąšų prekeiviai pakėlė trąšų kainas. Jų pavyzdžiu gali pasekti ir kiti prekybininkai, bet tai toli gražu nereiškia, kad tokia kaina ir bus prekiaujama, nes dabar grūdais beveik niekas neprekiauja, o nauju derliumi prekiausime tik rudenį. Iki rudens kaina gali dar labai daug kartų pasikeisti, o išlaidos bus padarytos pagal dabartinę kainą. Jeigu rudenį grūdų kaina kris, susidarys vadinamosios kainų žirklės, ir ūkiai turės bėdų dėl pelningumo.“
