Į abu Lietuvos cukraus fabrikus ūkininkai pilnu tempu veža cukrinius runkelius. Tačiau cukrinių runkelių augintojai šiemet patiria naujų išbandymų – runkelių cukringumas kol kas nesiekia bazinio. Juos tenka kasti iš perdžiūvusios ir sukietėjusios žemės, todėl gadinasi technika. Nerimą kelia ir Europos rinką užplūdęs pigesnis ukrainietiškas cukrus.

Kiek uždirbs?

Spalio 4 d. cukrinius runkelius pradėjęs kasti Palaimos kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Ramūnas Čėsna VL sakė su nerimu laukęs šios dienos, nes abejoja, ar šiemet, kai taip sausa, išsipildys puoselėti planai ženkliai uždirbti iš cukrinių runkelių auginimo.

„Kai žiūriu į runkelių lauką, jie man labai prastai atrodo. Sausa, išdžiūvę. Gumbai maži. Kiek girdėjau, dar nelabai ir cukringumo sukaupę, ir svorio gali būti neįspūdingo. Man atrodo, šiemet ūkininkams bus liūdna su viskuo“, – svarstė cukrinių runkelių augintojas R.Čėsna.

Anot Palaimos kaimo ūkininko, sausra bus pagadinusi runkelius, todėl, jei anksčiau svarstyta, kad tai gali būti labai palanki kultūra, tai dabar jau aišku – tokio gero derliaus tikrai nebus. Kol nesulauksime gausesnio lietaus, tol bus sunku juos nukasti – ištraukti iš išsausėjusios, suskilusios ir sukietėjusios žemės.

„Kur dirvožemis kiek lengvesnis, tai gal nieko, bet kur molis, tai, manau, juos rausime sunkiai. Tik pradedame, tad dar sunku pasakyti, kaip toliau seksis“, – kalbėjo ūkininkas iš Vilkaviškio rajono. Netoli nuo jo runkelius ima Rimantas Brazaitis ir kiti aplinkiniai šio krašto ūkininkai.

Nespėjo sukaupti

Vidurio Lietuvos ūkininkus vienijančio ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko ir direktoriaus Mindaugo Garucko pastebėjimu, ankstyvas runkelių ėmimo periodas augintojus kiek nuvylė. Į AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ pristatytų saldžiųjų šaknų vidutinis cukringumas iki spalio 2 d. sudarė apie 15 proc., kai bazinis – 16 proc. Tokiu atveju sutartai kainai taikoma nuoskaita.

„Šiemečiai lūkesčiai bliūkšta. Jeigu mūsų ūkininkai planavo gauti fiksuotą sumą už numatytą bazinį cukringumą, tai gaus mažiau. Čia lygiai tas pats, kaip su grūdais – jeigu atvežei drėgnus ar šiukšlinus, visur yra nuoskaitos. Jei netelpi į numatytus kokybinius rėmus, reiškia, kad arba cukrinių runkelių nesugebi užauginti, arba jų neleido užauginti gamta, tai ir uždirbi mažiau“, – aiškino ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ vadovas.

Šiemet buvo ūkių, kuriuose dėl gamtos išdaigų teko atsėti cukrinius runkelius, o tai – papildomos investicijos. Pasitaikė atvejų, kai pasėtas cukrinių runkelių sėklas iš dirvos išplovė gausus lietus. Derlingumas dar priklauso ir nuo to, kaip pavyko susidoroti su ligomis, kenkėjais.

M.Garucko pastebėjimu, šiemet labai šilta rudens pradžia, todėl cukriniai runkeliai tęsia vegetaciją, žaliuoja, veši, bet nepradeda kaupti cukraus. Vegetacija turėtų nutrūkti, kad pradėtų kaupti cukrų šaknyje, nes ūkininkai pinigus uždirba iš to, kiek cukraus yra šaknyje.

„Šiuo metu raškome neprinokusius vaisius. Cukriniai runkeliai dar nėra subrendę, bet atėjo grafikas, fabrikas yra „užkurtas“ ir turime juos vežti“, – dėstė ŽŪK vadovas, teigdamas, kad galima rinktis auginti ankstyvų, vidutinio ankstyvumo ar vėlyvų veislių runkelius. Pasirinkimo galimybių yra, bet maždaug 60 proc. sėkmės diktuoja gamta ir reikia su tuo susitaikyti.

Vertina labai skirtingai

ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ duomenimis, šiemetis runkelių derlingumas svyruoja – vieni ūkiai kasa vidutiniškai per 80 t/ha, kiti, geriausiu atveju, tik 40 t/ha. M.Garucko teigimu, viskas ūkiuose prasideda nuo pirmų žingsnių – sėjos. Kiekvienas ūkis naudoja skirtingas technologijas, be to, gamta šiemet iškrėtė pokštų. Vieniems pasirinktos auginimo technologijos pasiteisino, kitiems – ne.

Šiemet buvo ūkių, kuriuose dėl gamtos išdaigų teko ir atsėti cukrinius runkelius, o tai – papildomos investicijos. Pasitaikė atvejų, kai pasėtas cukrinių runkelių sėklas iš dirvos išplovė gausus lietus. Derlingumas dar priklauso ir nuo to, kaip pavyko susidoroti su ligomis, kenkėjais.

„Dar viena didelė blogybė – šiuo metu labai sunku runkelius ištraukti iš itin sausos ir sukietėjusios žemės. Dyla technika, ji laužoma. Reikia kasti tarsi iš „asfalto“, nėra kaip kitaip jų iškrapštyti“, – pasakojo M.Garuckas.

Ankstyvojo kasimo runkeliai švarūs, bet purvingumo rezultatus lemia kartu su derliumi atkeliavę akmenys, lapai ar kerpės. Perdirbėjams visa tai nereikalinga, jiems reikia tik cukrinių runkelių. Ūkininkai žino, kad vėliau prasidės apšalimai, apvytimai.

„Mūsų krašte cukriniai runkeliai dideli, gražūs, per mano praktiką, vieni įspūdingiausių, bet ūkininkams neužtenka didelio tonažo, reikia bazinio cukringumo. Cukraus stygių užveš tonomis. Tai reiškia papildomą kasimą, krovimą, vežimą, papildomas technikos ir žmonių darbo valandas. Visa tai kainuoja, didėja kaštai, kaip augintojas tampi nerentabilus. Jeigu skaičiavai, kad toną cukraus atveši išleisdamas 2 eurus, tai dabar išleisi 3 eurus“, – cukrinių runkelių naudingumą skaičiavo M.Garuckas.

Jis pridūrė, jog ŽŪK siekia, kad ūkininkai užaugintų cukringus cukrinius runkelius, juos saugiai ir sėkmingai pristatytų perdirbėjams, o šie – našiai ir efektyviai išgautų kiek įmanoma daugiau cukraus iš kiekvieno runkelio, pelningai cukrų parduotų ir su augintojais laiku atsiskaitytų, kaip ir yra sutarta.

Šiemet ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ nariai 1 tūkst. ha yra padidinę cukrinių runkelių auginimo plotus – juos išaugino 5,5 tūkst. ha, kas sudaro 37 proc. Kėdainių cukraus fabrikui auginamų plotų. Pasak M.Garucko, pagal vieną bendrą kurpalį vertinti, kiek kainuoja ūkyje išauginti toną cukrinių runkelių, būtų neprofesionalu – skirtingi kaštai kiekviename ūkyje, nes skiriasi įrengimai, technologijos, darbo našumai, principai, todėl ir išlaidos nevienodos.

Darbai truks iki metų pabaigos

Seniausias Lietuvoje Marijampolės cukraus fabrikas šiemet planuoja perdirbti 300 tūkst. t runkelių, o tai būtų 100 tūkst. t daugiau nei pernai. Apie 40 proc. augs ir gamybos apimtys. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet maždaug 40 proc. padidėjo ir runkelių supirkimo kaina.

UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius sakė, kad už 16 proc. cukringumo saldžiąsias šaknis žemdirbiai gaus 50 Eur/t, plius 1 euras lojalumo dedamoji, tai tie augintojai, kurie augino ir praeitais metais, gaus po 51 Eur/t. Tai ženkliai padidinta supirkimo kaina. Šiam fabrikui cukrinius runkelius šiemet užaugino apie 100 augintojų.

Ar runkeliai bus patrauklūs, anot fabriko vadovo, neaišku. Viskas remiasi į kainą ir konkurenciją su kitomis kultūromis. Derlius geras, bet laukų yra įvairių. Suskubus sėti, gal ne visų laukai buvo tinkamai paruošti auginti šiai kultūrai.

A.Obuchavičius: „Įtaką daro ukrainietiško cukraus importas į ES, kuris yra neribojamas, o Ukraina tikrai turi ženkliai mažesnes savikainas – pas juos nėra tokių reikalavimų, kuriuos ES taiko saviems gamintojams ir ūkininkams.“

Šį sezoną UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ bus pagaminta apie 40 tūkst. t baltojo cukraus. Vadovo teigimu, produkcijos kainą muša Europos rinką užplūdęs pigesnis ukrainietiškas cukrus. Įmonės duomenimis, Marijampolės regione cukrinių runkelių derlius neblogas, tačiau runkelių cukringumas ūkiuose dažnai yra mažesnis nei bazinis. Neblogi cukrinių runkelių derliai ir kaimyninėje Lenkijoje.

„Įtaką daro ukrainietiško cukraus importas į ES, kuris yra neribojamas, o Ukraina tikrai turi ženkliai mažesnes savikainas – pas juos nėra tokių reikalavimų, kuriuos ES taiko saviems gamintojams ir ūkininkams. Žaliasis kursas ES gamintojus paverčia nekonkurencingais“, – teigė A.Obuchavičius, tikėdamasis, kas ES imsis priemonių rinkai apsaugoti ir sureguliuos nelygiavertę konkurenciją.

Jo teigimu, jei fabrikui ši situacija nėra palanki, tai vartotojams, kurie perka cukrų parduotuvėse, tai gera žinia, nes kainos turėtų mažėti.

Situacija – ne iš lengvųjų

Kastytis Patiejūnas, Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas

Metus pradėjome žymiai didesnėmis runkelių supirkimo kainomis, kurios pagelbėjo sudaryti žymiai daugiau sutarčių (skaičiuojant hektarais). Pernai, įskaitant ekologinius cukrinius runkelius, buvo deklaruota 11,9 tūkst. ha, o šiais metais – beveik 16 tūkst. ha. Pastebimas ženklus plotų augimas. Su plotais atitinkamai augo ir lūkesčiai – bus galima uždirbti iš cukrinių runkelių, ypač lyginant su vasarojumi. Tačiau laukuose šiemet turėjome visas tas pačias problemas, kaip ir visas žemės ūkis – šalnas, sausrą, vėlyvą lietų, kuris tik kai kur žymiai pagerino situaciją.

Šiemet cukrinius runkelius pradėjome vežti anksčiau, tad susidūrėme su užmiršta problema, kad saldžiųjų šaknų cukringumas dorojimo pradžioje būna mažas. Spalio pradžioje Kėdainių cukraus fabriko supirktų runkelių vidutinis cukringumas buvo truputėlį didesnis nei 15 proc., tai mažesnis negu bazinis, ir už anksti pristatytus runkelius bus nuoskaitos, bet tikimės, kad augintojams nuostolius kompensuos didesnis derlingumas tonomis. Galbūt cukringumas gana žemas dėl to, kad buvo vėlyvi lietūs ir kai kur runkeliai, esant tokioms aukštoms temperatūroms, buvo pačiame augime ir kol neateis šalnos, kurios „suvarys“ cukrų iš lapų į šaknis, stebuklingo cukringumo neturėsime. Aišku, pasitaiko vienetinių aukštesnio cukringumo atvejų, bet pas daugumą augintojų jis nėra džiuginantis.

Šiaulių rajone UAB „Klauso ūkis“, kur auginame beveik 400 ha runkelių, derlingumas nustebino jau pačiame pirmajame lauke, kai rugsėjo 20 d. runkelius pradėjome kasti ir gavome vos ne 90 t/ha. Nors laukas ir metai – ne stebuklingi, runkeliai ėmė ir teigiamai sureagavo į paskutinius lietus. Mūsų laukuose runkelių šaknų cukringumas siekė 15,3 proc. – buvo 0,3 didesnis negu vidurkis pačiame fabrike.

Kėdainių fabrike sezonas prasidėjo nuo ekologinių runkelių, kurie šiemet, kiek teko girdėti, irgi nespindėjo cukringumu, perdirbimo – jų vidutinis cukringumas siekė apie 14 proc. Kadangi jie pateko į dar nepalankesnę runkelių ėmimo stadiją, runkeliai tikrai dar nebuvo subrendę. Mes, klasikinių runkelių augintojai, irgi kažkiek to patirsime, ypač tie, kurie kasa ir veža derlių į fabrikus perdirbimo sezono pradžioje. Bet, kaip minėjau, tikimės, kad mažesnį cukringumą kompensuos didesnis derlingumas. Runkeliai pakankamai švarūs, Kėdainių cukraus fabrike vidutinis runkelių purvingumas – 7–7,5 proc. Tikėsimės, kad už švarumą dar ir priemokų ūkininkams bus, nes jos numatytos sutartyse.

Cukraus pardavimo srityje, sakyčiau, vyrauja nepalankios tendencijos. Pasaulinėje ir ES rinkose lyg situacija ir turėtų būti palanki – kainos pakankamai didelės, bet situaciją specifine verčia ukrainietiškas cukrus. Aišku, iš solidarumo gal galima ir pakentėti, bet ukrainietiškas cukrus rinkas yra užtvindęs nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Vien oficialiais duomenimis, iki birželio mėnesio buvo įvežama tiek ukrainietiško cukraus, kiek Kėdainių cukraus fabrikas tais mėnesiais anksčiau parduodavo.

Vėliau ukrainietiško cukraus įvežimas sustojo, nes Ukrainai rūpi apsirūpinti ir save, bet dabar klausimas – kas bus su rudenį pagamintu cukrumi? Ar nebus cukraus iš Ukrainos antplūdžio Lietuvoje? Europos Komisijai atrodo, kad problemų kilti neturėtų, nes prognozuojami 2 mln. tonų ukrainietiško cukraus „įkrenta“ į bendrą ES balansą ir padengia dalį trūkstamo cukraus. Bet tai, jog jis „nusėda“ artimosiose rinkose, pavyzdžiui, Lietuvoje, ir gali išdarkyti vietinę rinką, nelabai kam rūpi. Be to, kiek man žinoma, ukrainiečiai šiemet 10–15 proc. yra padidinę cukrinių runkelių auginimo plotus, tad dar daugiau cukraus norės eksportuoti.