Ūkininkai iš Žemaitijos Egidijus Kleinaitis ir Gediminas Vėlavičius sujungę savo jėgas įsteigė žemės ūkio kooperatyvą „Baltas“, kurio veiklos sritis – pienininkystė. Jie Žemės ūkio ministerijai jau yra įteikę dokumentus tapti pripažintu kooperatyvu, kokių Lietuvoje, naujausiais duomenimis, yra viso labo – 9.

Apsispręsti padėjo krizė

Ūkininkai sako, jog jų apsisprendimą lėmė  pieno kainų krizė šį pavasarį. „Pamatėme, kad metų metais nesprendžiami perdirbėjų, ūkininkų ir prekybininkų santykiai atsiskleidžia vis naujomis problemomis per kiekvieną rimtesnį ekonominį išbandymą. Patys nesame naujokai, matome, kaip kartojasi ir kartojasi panašios situacijos“, – pasakoja ūkininkai, nusprendę įregistruoti žemės ūkio kooperatyvą. Jų teigimu, tik didesnį pieno kiekį kontroliuojantis kooperatyvas gali tikėtis palankesnių kainų iš perdirbėjų. Be to, kooperatyve esantys ūkiai kartu mažesnėmis kainomis įsigyja pašarų, papildų ir kitų reikalingų žaliavų.

„Esame šeimos ūkių savininkai Tauragės ir Šilalės rajonuose. Mūsų kraštas – Lietuvos pieno gamybos centras. Tikrai gausu tiek mažesnių, tiek didesnių pieno ūkių. Kooperacija – vienintelė protinga išeitis“, – tvirtina vienas iš ŽŪK „Baltas“ steigėjų ir vadovų E.Kleinaitis. Jo teigimu, pradėję nuo penkių ūkių susijungimo, kasdien sulaukia vis naujų narių susidomėjimo, tikisi, jau greitai plėstis ir veikti visoje Lietuvoje, tiekdami pieną dviem skirtingiems perdirbėjams. „Lietuvoje yra keliasdešimt registruotų kooperatyvų, bet ūkininkai žino, kad tikrų praktiškai nėra. Visi butaforiniai. Mūsų tikslas – kurti tikrą, skaidrios kooperacijos principais grįstą kooperatyvą, kuris galėtų kartu planuoti ateities veiksmus – ar tai būtų centralizuotas pieno žaliavos eksportas, ar tiekimas vietos perdirbėjams, o gal ir pačių organizuota gamyba“, – tvirtina ūkininkas.

Mokėsi iš svetimų klaidų

Vyrai neslepia, jog ir patiems teko išbandyti įvairius kelius: „Esame buvę didelio kooperatyvo nariais. Turime patirties. Ir galime pasimokyti iš svetimų klaidų.“ Jų nuomone, sunkiausia įveikti nepasitikėjimą vieni kitais. Ne vienas esą jau daugelį kartų nuvilti, apgauti. Be to, kooperatyvų vadovus neretai persekioja neskaidrumo šešėlis. „Labai norėtume, kad mūsų kooperatyvas būtų tas tikrasis, kur visi nariai turi sprendimo teisę ir gali patys rinktis palankiausias veiklos kryptis“, – antrina ūkininkas iš Šilalės rajono G.Vėlavičius.

E.Kleinaitis: „Mūsų tikslas – kurti tikrą, skaidrios kooperacijos principais grįstą kooperatyvą, kuris galėtų kartu planuoti ateities veiksmus – ar tai būtų centralizuotas pieno žaliavos eksportas, ar tiekimas vietos perdirbėjams, o gal ir pačių organizuota gamyba.“

„Štai, kad ir dabar – sausra. Visi puikiai suvokiame, kad trūks pašarų, jie bus brangesni. Šiuo atveju kooperac

E.Kleinaitis: „Mūsų tikslas – kurti tikrą, skaidrios kooperacijos principais grįstą kooperatyvą, kuris galėtų kartu planuoti ateities veiksmus – ar tai būtų centralizuotas pieno žaliavos eksportas, ar tiekimas vietos perdirbėjams, o gal ir pačių organizuota gamyba.“

ija suteiktų ir palankesnes derybines pozicijas, ir tvirtesnį balsą derantis dėl pagalbos su valstybinėmis institucijomis“, – svarsto kooperatyvo direktorius.

Žada plėstis

Susibūrę ūkiai kol kas per parą pagamina palyginti nedaug pieno, bet galutinis tikslas – valdyti bent kelis šimtus tonų pieno per parą. „Toks kiekis tikrai leistų koncentruotai derėtis. Neatmestina ir galimybė pritraukti investuotoją kooperatyvo perdirbimo cechui įsirengti. Jau dabar esame sulaukę paklausimų iš galimų užsienio investuotojų bei palankių pasiūlymų infrastruktūros įrengimui iš tam tikrų savivaldybių merų“, – sako kooperatyvo steigėjai. Anot ūkininkų, daugelis jau yra matę, kaip sėkmingai gali veikti kooperatyvai kitose šalyse. Savivaldybių vadovai taip pat supranta, kad vietos ūkius pastiprintų rimta kooperacija ir perdirbimo galimybės.

E.Kleinaitis: „Mūsų tikslas – kurti tikrą, skaidrios kooperacijos principais grįstą kooperatyvą, kuris galėtų kartu planuoti ateities veiksmus – ar tai būtų centralizuotas pieno žaliavos eksportas, ar tiekimas vietos perdirbėjams, o gal ir pačių organizuota gamyba.“