Prieš didžiąsias metų šventes – vėl valdiška „dovanėlė“ ūkininkams. Juos pasiekė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) informaciniai laiškai, nurodantys, kad jiems reikės atkurti suartas pievas. Daugiamečių pievų atkūrimas tapo dideliu galvos skausmu ne tik augalininkystės, bet ir kai kuriems mišriems ūkiams.

Atkurti teks 10 ha

Kiek reikės atkurti daugiamečių pievų, NMA žemėlapyje jau pasitikrino Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujantis Saulius Stirna. Jam kitąmet reikės atsėti 10 ha pievų. Tačiau to ūkininkas nesureikšmina. Kadangi jis valdo mišrų ūkį, kuriame auginami mėsiniai galvijai, avys, jis žolynus sunaudos pašarams. „Turime gyvulių, jų skaičius po truputį didėja, žolę sunaudosime pašarams“, – didelės bėdos dėl atkuriamų pievų jo valdomose žemėse nemato ūkininkas.

Tačiau jis sutinka, kad ne visiems žemdirbiams taip pasisekė, kaip jam. Pasak jo, skaudžiausiai bus smogta tiems, kurie gyvulininkystės ūkius perėmė iš tėvų, senelių, gyvulius likvidavo ir pradėjo verstis augalininkyste.

„Manau, kad žemės ūkio ministras vis tiek turės „ateiti į protą“ ir atsitraukti nuo kai kurių siūlymų. Dėl dabartinio sprendimo didžiausią žalą patirs jaunieji ūkininkai, kurių tėvai jiems perleido gyvulininkystės ar mišrius ūkius, o atžalos pasirinko augalininkystės kryptį. Tie ūkiai, kurie šiandieną yra mišrūs – jų šis pakeitimas beveik nepalies, nes galės pasiruošti daugiau pašarų ar tiesiog didesniame plote ganyti gyvulius“, – įsitikinęs S.Stirna.

Verslu šieno ritiniai nekvepia

Daugiamečių pievų atkūrimo klausimas plačiai aptarinėtas ir socialiniuose tinkluose. Ūkininkai liejo apmaudą, kad jiems reikės gerai pasukti galvą, kur ir kaip atkurti reikalaujamus plotus, o štai kiti žemdirbiams nešykštėjo pasiūlymų. Vienas jų – parduoti paruoštus šieno rulonus, esą dabar tokie skelbimų portaluose pardavinėjami po 35 Eur/vnt. Tačiau S.Stirna į tokį siūlymą žiūri nerimtai.

„Šiemet buvo sausra, iš vieno hektaro pavyko gauti tik tris šieno rulonus, o įprastais metais – 11. Taip, šiandieną rulonai kainuoja apie 30 Eur/vnt. Tačiau tokios kainos matomos tik pavieniais atvejais, kai žolinių pašarų rinkoje trūksta dėl gamtinių sąlygų. Pasiūlyti ūkininkams užsidirbti iš šieno rulonų galėtų tik žmogus, neturintis jokio supratimo apie žemės ūkį“, – tikina S.Stirna.

Kraštovaizdžio ūkininkavimas

Atsidarius NMA žemėlapį, kuriame pažymėti suartų pievų plotai, labiausiai raudonuoja Tauragės rajonas. Čia reikės atkurti daugiau kaip 3,5 tūkst. ha. Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Petras Kulikauskas VL tikino, kad seniau galvijininkyste garsėjęs kraštas pamažu keičia kryptį – pieno ūkiai traukiasi, vietoje jų kuriasi augalininkystės arba mišrūs ūkiai.

„Sunku pasakyti, kaip elgsis ūkininkai, kurie gyvulių nelaiko, bet turės prižiūrėti ir atkurti pievas. Jiems teks samdyti techniką, kad pievas nušienautų, atsiranda nauja forma – „kraštovaizdžio ūkininkavimas“, kai žmonės iš turimo ploto negaus pajamų ir nekurs pridėtinės vertės“, – sakė P.Kulikauskas.

Jis abejoja, ar dar Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) keis savo poziciją dėl atkuriamų pievų plotų. P.Kulikauskas ūkininkams pataria nedėti daug vilčių, nes visi šie reikalavimai ateina iš ES.

Pievas suarė dėl pašarų galvijams

Plungės krašte ūkininkaujantis Marijus Kaktys – pieno ūkio šeimininkas. Jis, kaip ir daugelis kitų pienininkų, ne tik prižiūri pievas, bet ir sėja grūdus, kuriuos vėliau naudoja pašarams, likusius – parduoda. Pašnekovas niekaip nesupranta, kodėl ilgus metus ūkininkai buvo raginti diversifikuoti ūkius, verstis keliomis kryptimis, kad patyrus sunkumų viename sektoriuje balansą pavyktų išlaikyti gaunant pajamų iš kito verslo.

„Mūsų valdžios vyrai nuolat kalbėjo, kad reikia diversifikuoti ūkius, nes taip sumažinsime ūkininkavime kylančias rizikas. Tačiau šis siūlymas atsisuko prieš mus visai kitu lazdos galu. Galvijų bandą padidinome, todėl mums natūraliai reikėjo apsėti daugiau ploto, kad užsiaugintume grūdų. Dabar „raudonuojančiuose“ laukuose pasėti žiemkenčiai“, – pasakojo M.Kaktys, pripažindamas, kad dar nėra nusprendęs, ką darys su reikalavimu atstatyti išartas pievas. Jis neatmeta galimybės ir prisiimti sankciją.

Kam grės sankcijos?

Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas nuo 2023 m. tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimu, todėl, atsiradus reikalavimui atkurti daugiametes pievas ir jų neatkūrus, sankcijos taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai, nurodo NMA.

Jei pareiškėjas nevykdo pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam taikomos sankcijos už GAAB reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje. Taigi, pareiškėjui neatkūrus reikalaujamo atkurti daugiamečių pievų ploto, 2024 m. bus sumažintos visos išmokos (tiesioginės išmokos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių kompensacinės išmokos), kurioms taikomi GAAB reikalavimai.

Vadovaujantis minėta metodika, sankcijos procentinis dydis gali sudaryti nuo 1 proc. iki 5 proc., įvertinus pažeidimą (neatkurtą plotą), vadovaujantis Metodikos 1 priedo 1 punkte nurodytais kriterijais: 1 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas iki 10 ha (imtinai); 3 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas nuo 10 ha iki 50 ha (imtinai); 5 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas nuo 50 ha.

Įžvelgė dviprasmybę

Ūkininkas S.Stirna neabejoja, kad dalis ūkininkų neieškos būdų kur atsėti pievą, kurios jam nereikės, o tiesiog susitaikys su sankcija.

„Jau dabar keliaujant per Lietuvą matyti laukuose palikti šieno rulonai. Jų niekam nereikia, o iškastinis kuras deginamas pjaunant žolę, paskui ją presuojant. Tai gamtosauginiu požiūriu irgi nėra tvaru. Tiesą sakant, keistai atrodo, kad atkurti pievas turi tik tie, kas jas suarė prieš trejus metus, o tie augalininkystės ūkiai, kurie tai padarė prieš 20 metų – viskas tvarkoje. Manau, tai nėra sąžininga ir tie ūkininkai, kurie suarė pievas neseniai, liko atpirkimo ožiais“, – dviprasmybę naujoje tvarkoje mato Elektrų apylinkinėse mišrų ūkį valdantis S.Stirna.

Jis tikina, kad ūkininkai dar nesudeda rankų ir po Naujųjų Metų ruošiasi dar kartą kalbėtis su ŽŪM, mat žemdirbiai įsitikinę, kad žalienų Lietuvoje netrūksta. Ūkininkas mano, kad atkuriant pievas turėtų būti leidžiama įtraukti ir pagriovius bei apsaugos juostas, kurios lieka nuo melioracijos griovių.

Kaip ir kur atkurti pievą?

Taip kai kuriems ūkininkams liko neaišku: jei jis iš rudens pasėjo žiemkenčius, o dabar matyti, kad tame lauke kitąmet bus būtina sugrąžinti daugiametę pievą, ar jis tikrai turės vietoje žiemkenčių pavasarį sėti žolinius pasėlius? NMA komunikacijos skyriaus vadovė Vaiva Kovaliūnienė paaiškino, kad daugiametę pievą atstatyti galima:

·         toje pačioje vietoje;

·         kitame plote, kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį nėra nustatyta daugiametė pieva ar ganykla;

·         kitame plote, kuris pagal 2023 m. paraiškų teikimo duomenis buvo nedeklaruotas ir kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį yra nustatyta daugiametė pieva.

„Taip pat pažymėtina, kad, jeigu pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, arba kurios yra daugiametės, bet nebuvo deklaruotos, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Jas deklaruoti reikės likusį metų skaičių, kad susidarytų penkeri metai iš eilės. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima“, – sakė V.Kovaliūnienė.

Siūlo prisitaikyti prie pokyčių

Dalis žemdirbių įsitikinę, kad pievų referencinis plotas (750 tūkst. ha) yra sukurtas dirbtinai. Tačiau ŽŪM su tuo nesutinka. ŽŪM specialistų atsiųstame laiške dėstoma, kad dirbtinio daugiamečių pievų rodiklių kūrimo tikrai nebuvo, nes ES reglamentai aiškiai apibrėžia, kokios pievos tampa daugiametėmis. Jeigu penkerius metus iš eilės pievos deklaruojamos kaip pievos ir nėra pateikiama jokių papildomų duomenų, kad jose buvo auginamos kitos kultūros, tuomet jos laikomos daugiametėmis pievomis.

Pasiteiravus, kokią išeitį ŽŪM siūlo ūkininkams, kurie neturės kaip įdarbinti atkurtų pievų, nes jie nelaiko gyvulių, specialistai pripažino, kad augalininkystės ūkiams tai bus naujas iššūkis. Tuo tarpu didelei daliai gyvulininkystės ūkių tokia problema nekils. „Tačiau manome, kad žemės ūkio, kaip ir kitos verslo rūšies, atstovai ras kaip prisitaikyti prie besikeičiančių aktualijų ir priims savo verslui naudingiausius sprendimus“, – užtikrino ŽŪM.