Žmonių noras atsinaujinti automobilį trečiąjį šių metų ketvirtį išlieka aukštas, o sumažėjusi pasiūla bei ūgtelėjusios automobilių kainos gali reikšti palankų metą automobiliui parduoti. Ryškiausias reiškinys trečiąjį šių metų ketvirtį – trečdaliu išaugusi parduodamo naudoto automobilio kaina.
Portalo „Autoplius.lt“ duomenimis, už naudotą automobilį buvo sumokėta vidutiniškai 5,7 tūkst. eurų. Nors lėtas kainų augimas fiksuojamas jau keletą metų, toks šuolis, siekiantis net 30 proc., yra neįprastas. Pernai vasarą kainos vidurkis buvo 4,4 tūkst. eurų, o pavasarį naudotus automobilius pirkėjai įsigijo už vidutiniškai 4,6 tūkst. eurų.
„Visgi teigti, kad automobiliai taip pastebimai pabrango, vienareikšmiškai negalime. Vidutinę kainą iškraipė sandorių sumažėjimas seniausių (ir tuo pačiu pigiausių) automobilių segmente ir apynaujų išaugimas. Pažvelgus į atskiras amžiaus grupes, daugumoje jų pastebėsime 5–14 proc. kainos augimą. Tad dabartiniai automobilių savininkai gali pasidžiaugti, kad per metus jų turimos transporto priemonės praktiškai nenuvertėjo“, – kainų pokyčius komentavo minėto portalo vadovas Artūras Mizeras.
Dalis gyventojų atsisuko į naujesnius ir mažiau taršius automobilius. Palyginus su 2019 metų duomenimis, labiausiai augo 1–5 metų senumo automobilių segmentas. Čia sandorių skaičius augo daugiau nei 15 proc. Trečdalį visų parduodamų automobilių parką sudarančių 11–15 metų automobilių apyvarta krito labiausiai – 27,5 proc.
Pagal ilgametes tradicijas, naudoti „Volkswagen“ automobiliai lieka populiariausi visose Baltijos šalyse. Nors sumažėjo beveik visų markių pardavimai, verta pastebėti, kad mažiausiai šių metų sukrėtimai paveikė naudotų BMW pardavimus.
Pasak A.Mizero, nors įprasta, kad automobilis su metais praranda savo vertę, šiemet fiksuotas kainų „užsišaldymas“. Panašus reiškinys matomas ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, iš kurių naudoti automobiliai dažniausiai pasiekia Lietuvą. Tai vyksta dėl mažėjančios pasiūlos, daliai gyventojų atidėjus automobilio pardavimą. Toks pristabdymas pagal savo esmę yra trumpalaikis, tad pavasarį galima tikėtis grįžimo į įprastas vėžes.
Toliau krenta įvežamų dyzelinių automobilių dalis. Tai buvo antrasis ketvirtis istorijoje, kai jų dalis buvo mažesnė nei 70 proc. Šioje vietoje lenkiame Latviją ir Estiją. Tai, kad pirkėjai nori aplinkai draugiškesnių automobilių, įrodo didėjantis hibridinių, elektrinių ir benzinu-dujomis varomų automobilių importas. Jų dalis augo 1,5 proc. ir dabar rinkoje siekia beveik 7 proc.
Tarp jų sparčiai daugėja hibridinių ir elektrinių – skaičiai 1,5 karto didesni nei pernai – jų per ketvirtį įsigyta 1 120.
VL