Grupė efektyviau ūkininkauti siekiančių ūkininkų praėjusią savaitę susirinko į Radviliškio r. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ekologiškų vasarinių kviečių lauką. Jie savo akimis įvertino Gamtos tyrimų centro mokslininkų pastangas bandymais įrodyti, kad įmanoma mikroorganizmais ir organinėmis trąšomis gerinti dirvožemio struktūrą ir taip sutaupyti. Ši lauko diena buvo pavadinta „Nauda ūkininkui ir dirvožemiui“.

Reikalavimai griežtės

Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkų atliekamų bandymų tikslas – mažinant ir atsisakant azoto trąšų išlaikyti augalų produktyvumą, išsaugoti dirvožemio kokybę ir taip sumažinti produkcijos savikainą. Geras tikslas didėjančios konkurencijos akivaizdoje.

Kita vertus, šio tikslo būtina siekti ir dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų atsisakyti klimato atšilimą skatinančių veiksnių. Ar tai svarbu užsiimantiems augalininkyste? Taip! Mokslininkų duomenimis, Lietuvoje gamtos tarša didėjo ir dėl augalininkystės. Štai 2015-aisiais, palyginti su 2014-aisiais, Lietuvos žemės ūkio emisijos didėjo dėl sintetinių trąšų naudojimo augimo. Lietuvoje 23 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuria žemės ūkis, o iš jų net 53 proc. sudaro dirvožemio įtaka. Kita vertus, net 75 proc. šalies plotų dirvožemio būklė prasta – traukiantis gyvulininkystei trūksta organinių trąšų. Taigi pokyčiai akivaizdūs, todėl jau artimiausiais metais reikalavimai griežtės, teks mažinti sintetinių trąšų naudojimą. Kokia išeitis? Viena jų – naudoti probiotinius komponentus dirvožemio kokybei gerinti.

Kas yra naturgelis?

GTC mokslininkė dr. Virgilija Gavelienė bendrovės „AUGA Skėmiai“ ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) iniciatyva surengtoje lauko dienoje papasakojo apie jau atliktus ir dar atliekamus bandymus, per kuriuos siekiama sumažinti azotinių trąšų naudojimą ir didinti produkcijos derlingumą.

„Galutinis rezultatas buvo įspūdingas – gavome 1,5 t/ha priedą“, – pasakojo GTC mokslininkė V.Gavelienė.

„Lietuvoje ekologiniuose ūkiuose gaunami maži derliai, o jeigu tręšiame ekologinėmis trąšomis, prastėja ir dirvožemio kokybė. Štai ir kilo idėja panaudoti natūralias ekologines priemones, siekiant didinti grūdų, uogų ir daržovių derlingumą. Laboratorinėmis sąlygomis Gamtos tyrimų centro mokslininkai ištyrė keliolika naturgelio junginių ir atrinko optimalias dozes“, – sakė V.Gavelienė.

Kas yra naturgelis?

Pasak šį produktą lauko dienoje pristačiusio UAB „Sadera“ atstovo Raimundo Prokopovičiaus, tai iš biohumuso ir vandens pagamintos organinės trąšos. Naturgelį sudaro fermentai, amino rūgštys, vitaminai (B1, B2, PP, E, A, karotinoidai), fulvo bei humuso rūgštys ir angliavandeniai.

Probiotikų įtaka

Atlikdami bandymus GTC mokslininkai kartu su naturgeliu naudoja daugelyje šalių kaip ekologinį produktą registruotą „ProbioAgro“. Kaip veikia šis probiotikas?

„Tai yra bakterinis dirvožemio struktūros gerintojas, turintis azotą fiksuojančių bakterijų, kurios augalui padeda iš atmosferos pasisavinti azotą. Visos gyvybinės sistemos, įskaitant dirvožemį, augalus ir medžius, gali būti valdomos ir gerinamos, nuolat įterpiant probiotikus, tokius kaip „ProbioAgro“. Kaip aktyvatorius šis probiotikas teigiamai veikia sėklų sudygimą, šalina patogenus tiek žemėje, tiek ant augalo paviršiaus, apsaugodamas augalus nuo ligų“, – sakė R.Prokopovičius.

Šis produktas parduodamas koncentruotas, turi būti skiedžiamas švariu, nechloruotu vandeniu. Beje, produktą reikėtų saugoti nuo ultravioletinių spindulių, nes jie slopina mikroorganizmų veiklą.

Pasak mokslininkų, pirmieji bandymai 2017-aisiais parodė, kad neekologiniame grūdinių kultūrų ūkyje, kartu su probiotiku naudojant naturgelį, intensyviausiai augo avižos.

„Galutinis rezultatas buvo įspūdingas – gavome 1,5 t/ha priedą. Kitame ūkyje naudojant naturgelį buvo iš dalies kompensuotos išlaidos azotinėms trąšoms ir kitoms augalų apsaugos priemonėms“, – pasakojo V.Gavelienė.

„Mūsų skaičiavimais, gavome 175 Eur/ha pelną, bet svarbiausia, kad neekologiniuose ūkiuose iki 50 proc. pavyko sumažinti įprastinių trąšų ir iki 30 proc. pesticidų, herbicidų ir fungicidų“, – pridūrė R.Prokopovičius.

Susidomėjimas auga

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša vylėsi, kad ŽŪR ir GTC atliekami bandymai nepasibaigtų įgyvendinus projektą.

„Naudą matome, tačiau dar nedaug ūkininkų apie tai žino ir dar mažiau jau naudojasi ar ruošiasi naudotis šio projekto rezultatais“, – svarstė A.Valaiša.

„Žinau kelis ūkininkus, kurie labai rimtai ketina atsisakyti azotinių trąšų ir naudoti mūsų siūlomas priemones“, – sakė V.Gavelienė.

„Ar mums leis tai pasiekti azotines trąšas gaminantys arba jas importuojantys verslininkai ir politikai?“ – retoriškai klausė lauko dienoje dalyvavusi ūkininkė.

„Tai priklausys nuo pačių ūkininkų. Poveikis ypatingas, todėl neretai ūkininkus net sunku įtikinti organinių trąšų ir probiotikų nauda, tačiau tie, kurių ūkiuose atliekame bandymus, savo nuomones radikaliai keičia“, – tikino R.Prokopovičius.

Ekologinių ūkių viltys

O kaip vyko bandymai ir kokie vizualūs rezultatai ekologiniuose ūkiuose?

„AUGA Skėmiai“ bandymams skyrė 15 ha ekologiškų vasarinių kviečių lauką, kuris tręštas karvių mėšlu (1 ha – 30 t mėšlo), sėta apdorojus sėklą ir du kartus purkšta organinėmis trąšomis ir probiotikais. Šalia yra dar 15 ha laukas, kuriame naturgelis ir probiotikai nenaudoti. Abiejuose laukuose kviečiai sėti tą pačią dieną, sąlygos vienodos, derlius bus nuimtas irgi tą pačią dieną, taigi bus galima labai tiksliai palyginti ir padaryti išvadas.

Naturgelio naudojimo norma – 50–100 g/10 l vandens, 2 l/t sėklų. Ir 1–2 l/ha.

„Tikslesnius rezultatus aptarsime nuėmę derlių, tačiau vizualiai matau skirtumą bandymų naudai“, – sakė bendrovės „AUGA Skėmiai“ agronomas Liudas Žiemininkas.

L. Žiemininkas.

Pasak agronomo, reikės įvertinti ir šiek tiek padidėjusias darbų sąnaudas – numatyta laukus du kartus purkšti.

Kokie lūkesčiai?

„Naudosime siūlomas trąšas, jeigu derlius padidės nors 150–200 kg/ha. Vizualiai tokie pasikeitimai labai tikėtini“, – sakė L.Žiemininkas.