Joginiškių kaime (Kriūkų sen., Šakių r.) mišrų ūkį plėtojančios UAB „Agrolina“ vadovė Raminta Jakelaitienė neslepia – iki šiol vystytą gyvulininkystės ūkį po truputį mažina. Mat sumažėjusi veislinių galvijų paklausa kaip ir sumažėjusi galvijienos kaina neskatina investuoti į šią sritį. Todėl pavasario darbymetį bendrovė pasitinka permainingomis nuotaikomis.

Augina javus ir mėsinius galvijus

Šakių rajono bendrovė „Agrolina“ žemės ūkio veikla – augalininkyste ir mėsine galvijininkyste – užsiima daugiau kaip 30 metų. Dirbamos žemės plotas siekia 1 200 ha, dalis kurių – apie 200 ha, yra kultūrinės ir natūralios pievos. Tad nuo 2006 metų buvo pradėta vystyti mėsinę galvijininkystę – auginami mėsiniai aubrakų veislės galvijai. Jų bandoje yra apie 200. Už aubrakų veislės populiarinimą šalyje bendrovė ne kartą veislinių galvijų parodose yra pelniusi aukštus valstybinius įvertinimus. Bet dabar tenka labai gerai apsvarstyti, ar iš tikrųjų ši veikla yra naudinga.

„Lietuvoje labai išaugo šios veislės galvijų skaičius, taip pat žymiai padaugėjo ir kitų mėsinių veislių galvijų, todėl veislinės medžiagos paklausa itin sumažėjo. Beliko orientuotis į geresnius priesvorius, siekti aukštesnių skerdenos kategorijų. Tačiau skerdenos supirkimo kainos nėra stabilios ar įkvepiančios plėtoti šią ūkio šaką. Tad buvo priimtas ekonominis sprendimas – mažinti galvijininkystės apimtis“, – pripažino R.Jakelaitienė.

Pasak jos, bendrovėje mėsinės galvijininkystės veiklos pajamos bendroje pajamų struktūroje nesudarė 5 proc., bet jau reikalavo nemenkų investicijų į naujų fermų statybas, šienavimo technikos atnaujinimą. Taip pat jau reikėjo pasėlių struktūroje didinti žalienų plotus ar imtis pašarui tinkamų kultūrų auginimo. Tą daryti nei bendrovės vadovai, nei akcininkai nematė jokių galimybių. Anot R.Jakelaitienės, svarstant investicijas, didelių ginčų, kuriai ūkio šakai skirti prioritetą, nebuvo, tad ir nutarta visą dėmesį skirti augalininkystei, pasiliekant tik labai nedidelę gyvulių bandą, kad būtų panaudojamos pievos, kurios nėra tinkamos augalininkystės veiklai.

Mažindama dėmesį gyvulininkystei, ši bendrovė šiemet dar daugiau jėgų skirs augalininkystei – bus auginami žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai ir pupos. Taip pat dėl žalinimo bei kitų reikalavimų auginami ir tarpiniai augalai. „Mūsų bendrovės kolektyvo nuotaikos – darbinės. Laukiam tinkamų sąlygų pasėlių tręšimui. Pavasaris susivėlino, todėl darbai laukuose prasidės tik gerokai įsibėgėjus balandžiui“, – VL sakė R.Jakelaitienė.

Liūdina požiūris

Zanavykijos krašto žemdirbiai stebi dabar Lietuvos žemės ūkyje vykstančius procesus ir svarsto, kokią įtaką jie gali turėti Lietuvos žemės ūkio ateičiai? Anot bendrovės „Agrolina“ vadovės, ją liūdina politinis vadovavimas šalies žemės ūkiui, taip pat ir žemės ūkio ministro kompetencijos šioje srityje. „Žemdirbių bendruomenė ne kartą yra išsakiusi priekaištus ir nepasitikėjimą ministru Kęstučiu Navicku. Žemės ūkis yra strateginis sektorius, atsakingas už žaliavų ir maisto produktų gamybą šalyje, todėl valstybės politika turėtų būti orientuota į visų šių gebėjimų stiprinimą, nuolat ieškant pažangos bendradarbiaujant mokslo institucijoms, žemdirbių bendruomenei (savivaldai) ir politikos formuotojams“, – sakė ji.

R.Jakelaitienės teigimu, svarbus yra ir visuomenės palaikymas šiam sektoriui, nes pagrindinė veikla vykdoma kaimiškose vietovėse, todėl šių vietovių gyvybingumas, patrauklumo užtikrinimas per viešąsias paslaugas mokyklose, vaikų darželiuose, sveikatos paslaugų prieinamumas ir kita yra labai svarbūs. Todėl tiek nacionalinė, tiek ir savivaldos politika turėtų atliepti gyventojų pagrindinius poreikius.

„Žaviuosi Nyderlandų žemės ūkio pažanga, ne veltui jau daugelį metų Wageningeno universitetas ir tyrimų centras yra pripažįstamas kaip pažangiausias visame pasaulyje žemės ūkio lyderis. Beje, bendrosios ES žemės ūkio politikos idėja taip pat neatsitiktinai gimė Nyderlanduose. Gaila, kad Lietuvoje apie tai mažai kas kalba, diskutuoja, juk galimas ir, manau, būtinas bendradarbiavimas aukščiausiu lygiu su šio universiteto bendruomene“, – VL pakalbinta tikino R. Jakelaitienė, kuri nuo 2009 metų Kriūkuose tęsia savo senelio, bendrovės įkūrėjo, buvusio kolūkio pirmininko, šviesaus atminimo Juozo Basčio darbus.

Dirba gimtinėje

„Agrolinos“ vadovė nesigaili ant savo moteriškų pečių nešanti nemenką atsakomybės naštą. Kaip pati sakė, jos nuomone, čia daugiau požiūrio ir vyraujančių stereotipų klausimas. „Žemės ūkio sritis yra labai įdomi, inovatyvi ir padedanti man visapusiškai augti. Atsakomybės niekada nevengiau, priimami sprendimai nėra spontaniški ar vienasmeniški. Dėl ūkio investicijų tariamės ne tik su akcininkais, bet svarbi ir darbuotojų nuomonė. Esu komandos žmogus, todėl svarbu, jog čia gerai jaustųsi ir galėtų save realizuoti kiekvienas iš mūsų“, – aiškino pašnekovė.

Nors neneigė jaunystėje svajojusi gyventi didmiestyje, bet jos gyvenimo kelias parvedė į gimtinę. „Kriūkai – tai mano gimtasis kraštas, vaikystės ir jaunystės takai, džiaugsmai ir svajonės apie gyvenimą didmiestyje. Čia gyvenau iki 15 metų, lankiau Kriūkų vidurinę mokyklą“, – pasakojo Raminta.

Vėliau ji išvyko tęsti mokslų į sostinę – baigė Vilniaus Antakalnio 18-tą vidurinę mokyklą. M.Romerio universitete baigė teisės ir valdymo bakalauro bei viešojo administravimo magistro studijas. Jos darbinė veikla susiklostė taip, jog dar studijų metais pradėjo dirbti viešųjų ryšių agentūroje. Tai buvusi labai įdomi ir vertinga patirtis.

Vėliau sulaukė savo tėčio ir dėdės (dabartinių „Agrolinos“ akcininkų) prašymo grįžti į Kriūkus vadovauti žemės ūkio bendrovei. „Man tada tebuvo 25-eri. Pradžia buvo tikrai sunki, daug nemiegotų naktų, aplankyti, ko gero, visi kaimynai – pažangūs ūkiai, žemės ūkio bendrovės, kuriems esu labai dėkinga už suteiktas žinias ir pamokas. Įkvėpė tai, jog iš aplinkinių sulaukiau besąlyginio palaikymo ir pagalbos. Po kelerių metų pavyko prikalbinti grįžti į Kriūkus ir brolį, kuris sėkmingai vadovauja visai „Agrolinos“ gamybai“, – savo istoriją pasakojo R.Jakelaitienė.

Jaunoji vadovė mato šviesią „Agrolinos“ ateitį, nes tiki tuo, ką su visa komanda daro. Pasak R.Jakelaitienės, visa jų bendrovės komanda nuolat ieško pažangos, domisi naujausiais atradimais ir į tai investuoja. „Pažangus žemės ūkio mokslas kalba apie tai, jog būtina investuoti į tausojamojo ūkininkavimo principų taikymą, todėl ir mes rūpinamės gera agrarine žemės ūkio naudmenų būkle, investuojame į pažangias agrotechnologijas, grįstas moksliniais tyrimais. Beveik visa dirbama žemė yra tręšiama organinėmis trąšomis, atliekami žemės tyrimai, taikoma beariminė technologija, laikomasi sėjomainos principų, ūkyje diegiamos saulės baterijos ir t.t. Žinoma, visada yra kur pasitempti, su mažiau resursų padaryti geriau, tvariau, tą ir darome“, – pavasario darbymečio išvakarėse mintimis pasidalino Šakių rajono UAB „Agrolina“ pirmininkė.

Anksčiau bendrovė kūrė planus, kad iš gamintojo rankų per savo mėsos perdirbimo cechą geros kokybės jautiena patektų pas vartotoją. Iš dalies šią svajonę pavyko įgyvendinti. „Pačią idėją įgyvendino mano kolegos Martinas Eimutis ir Žydrūnas Naujokaitis. Šakių rajone vaikinai įkūrė modernų cechą su brandinimo kameromis. Mes taip pat naudojamės šio cecho paslaugomis. Labai patogu“, – sakė R.Jakelaitienė. 

Tendencijos kelia nerimą

Šiemet situacija mėsinių galvijų ūkiuose blogėja. Iš dalies tai lėmė politinis požiūris į mėsinių galvijų auginimą – nuo šiemet neliko paramos veisliniams gyvuliams įsigyti. Be to, parduodama UAB „Panevėžio veislininkystė“ Algirdiškių parodų bazė, panašus likimas laukia ir UAB „Šilutės veislininkystė“, kur buvo kontroliuojami mėsiniai buliukai. Tad ateitis nėra džiuginanti – kyla egzistencinis klausimas: kaip toliau gyvensime? Ypač dabar, kai visoje Europoje mažėja galvijų supirkimo kainos, nes, kritus žaliavinio pieno kainoms, parduodama daug pieninių galvijų, ir mėsos perdirbimo įmonės yra užverstos būtent jais.   

Tad jau šie metai yra nedėkingi. O perspektyva yra nelabai kokia. 2023–2027 metų strateginiame plane už mėsinius galvijus numatyta tik 22 eurų išmoka, o už pieninius – 48 eurai, tai irgi yra nelygybė, nes gyvuliai – tie patys, tik spalvos skiriasi. Tai politinis sprendimas ir į mūsų nuomonę nėra atsižvelgta. Bet jei išnaikinsime pieninius galvijus, kas jau vyksta, išnaikinsime ir mėsinius, tai kaip mes vykdysime įsipareigojimus Europos Sąjungai išlaikyti daugiamečių pievų plotus. Juk daugiamečių pievų plotai ir išsaugomi daugiausia dėka mėsinių galvijų augintojų.

Negana to, nelygybė egzistuoja ir apskaičiuojant ekonominio dydžio vienetus, kas yra aktualu dalyvaujant paramos projektuose – pieninė karvė yra 5 kartus vertingesnė nei mėsinės veislės karvė. Susidaro įspūdis, kad į mėsinių galvijų auginimą nežiūrima kaip į svarbią žemės ūkio šaką, nors ji ištisus metus darbu aprūpina kitą sritį – mėsos perdirbimo įmones.