Lietuvoje žaibiškai išpopuliarėjęs Helovinas, regis, išpopuliarino ir moliūgus. Tiek miestuose, tiek kaimeliuose, kur bepasisuksi – spalį visur kiemai papuošti šiomis ryškiaspalvėmis daržovėmis. Vis dėlto moliūgus greičiausiai išpopuliarino ne nauja šventė, o susietoji išmoka. Peržvelgus deklaruotų daržovių plotus, susidaro įspūdis, kad moliūgas – pati populiariausia daržovė šalyje. Tačiau prekinių daržovių augintojai ragina neapsigauti – nemaža dalis ūkininkų šias daržoves augina tik dėl išmokų ir kitų pridėtinių naudų, o prekinės produkcijos prekybos lentynose iki šiol vis dar trūksta.

Pardavinėja tiesiai iš lauko

Jei atsidarytumėte bet kurį skelbimų portalą, nusistebėtumėte siūlomo moliūgų asortimento gausa. Vieni juos parduoda už simbolinę kainą, kad bent kiek nors pavyktų uždirbti ir apsimokėtų auginti šias daržoves, arba atiduoda kone veltui, kiti pasitelkia išmonę – moliūgų kalnus sukrauna galulaukėje prie judraus kelio ir leidžia moliūgus rinktis tiesiai iš lauko. Šalia moliūgų ir taupyklė, suprask, už moliūgą gali sumokėti kiek nori, nes nėra nustatytos konkrečios kainos.

Taip praėjusį rudenį moliūgais prekiavo Joana Kundrotienė. „Tėvai pasėjo tiek moliūgų, kad jų net ūkio reikmėms buvo per daug. Teko įdėti skelbimą į socialinius tinklus, nemažai jų pardavėme ir tiesiai iš lauko“, – pasakoja pašnekovė.

Vardo ir pavardės nepanoręs atskleisti moliūgų augintojas, savo užaugintomis daržovėmis prekiaujantis socialiniuose tinkluose, atviras: moliūgus sėjo tik dėl anksčiau mokėtos susietosios paramos. Kadangi moliūgų turi 2 ha, jų yra akivaizdžiai per daug savo reikmėms. Dalį daržovių pardavė arba atidavė sunkiau besiverčiančioms šeimoms, o likusių moliūgų sandėliuoti nesiruošia – moliūgus planuoja palikti lauke.

„Tegul maitinasi žvėreliai. Dabar susietoji parama nebemokama, o moliūgų neturiu kur sandėliuoti, jie vis tiek supūtų arba lauke, arba kieme“, – nedaugžodžiavo moliūgų prekeivis.

Masina ne moliūgai

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė sako, kad šiandieną, pažvelgus į bendrą deklaruotą daržovių pasėlių vaizdą, matyti, kad moliūgų pasėlių plotai nors ir sumažėjo 319 ha, jų plotai liko nepagrįstai dideli. Šiais metais šalyje augo iki 1 384 ha moliūgų. Tuo tarpu LDAA narių plotai padidėjo iki 64,62 ha. Daug Lietuvai moliūgų ar mažai – klausimas retorinis. Palyginimui, Lietuvos daržininkai šiemet deklaravo 593 ha morkų, 1 558 ha burokėlių.

Jau kuris laikas prekinių ūkių atstovai pyksta, kad moliūgų auginimu ėmė domėtis ūkiai, kuriuos domina ne prekinės produkcijos auginimas ar daržininkystės ūkis, o tik noras susišluoti įvairias įmanomas paramas. Dėl to šiemet susivieniję LDAA nariai nusprendė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) su prašymu nemokėti šios paramos būtent už moliūgų auginimą. Tokiu būdu būtų galima išsiaiškinti, kiek ūkių juos augina sąžiningai, o kam reikalinga tik išmoka.

„Šiais metais susietoji parama už moliūgus nebus mokama, tikimės, kad susietoji parama nebus mokama ir kitais metais. LDAA ir toliau lieka prie nuomonės, kad didžioji dalis moliūgų auginama siekiant fiktyviai pasididinti ūkio ekonominį dydį, gauti didesnes investicines paramas, taip pat masina susietoji parama, kuri kiekvienais metais mažėja realiai auginantiems prekinę daržovių produkciją“, – tvirtina I.Lukoševičienė.

Kur dingsta moliūgai?

Pasiteiravus, ar asocijuoti šalies daržovių augintojai moliūgus augina tik vidaus rinkai, ar juos ir eksportuoja, pašnekovė paaiškino, kad moliūgai lieka vidaus rinkoje, tačiau prekinės produkcijos trūksta siekiant patenkinti net ir mūsų kraštiečių poreikius.

„Pagal deklaruotus plotus moliūgais Lietuva galėtų aprūpinti ir didžiąją dalį Europos, tačiau prekinės produkcijos nėra. Ar pastebėjote važinėdami po Lietuvą moliūgų laukus? Moliūgai juose palikti supūti... Tai tik patvirtina, kad moliūgai auginami tik dėl susietųjų išmokų, o prekinės produkcijos tokiam augintojui nereikia“, – atvirai problemą įvardija LDAA direktorė.

Jos įsitikinimu, kovojant su fiktyviais moliūgų augintojais, vien panaikinti susietosios išmokos nepakanka. I.Lukoševičienė laikosi griežtos pozicijos. Jos manymu, turėtų būti suvartytinas vidutinio ekonominio dydžio (VED) diferencijavimas pagal daržovių rūšis, nes tuomet nebūtų fiktyvių VED didinimų dėl didesnės paramos.

Pikas – spalį

Augančią moliūgų paklausą pastebi prekybos tinklai, tačiau iš jų atsakymų matyti, kad Lietuvoje prekinės išvaizdos moliūgų trūksta. Štai prekybos tinklo „Maxima“ ryšiams su žiniasklaida atstovė Raminta Gecevičiūtė sako, kad pirkėjai moliūgų parduotuvėse ieško vis dažniau, per keletą pastarųjų metų prekyba šiomis ryškiaspalvėmis daržovėmis išaugo kelis kartus.

Jau kuris laikas prekinių ūkių atstovai pyksta, kad moliūgų auginimu ėmė domėtis ūkiai, kuriuos domina ne prekinės produkcijos auginimas ar daržininkystės ūkis, o tik noras susišluoti įvairias įmanomas paramas.

„Didesnis susidomėjimas moliūgais stebimas įpusėjus rugsėjui, o spalį prekyba jais pasiekia piką. Žinoma, baigiantis spaliui, dalis pirkėjų moliūgus įsigyja kaip dekoracijas šventiniams vakarėliams, tačiau ši daržovė neabejotinai jau išsikovojo vietą ir virtuvėje. Pirkėjai renkasi moliūgus sveikiems, jau įprastiems ar mažiau tradiciniams patiekalams“, – pastebi R.Gecevičiūtė.

Pasak jos, moliūgų sezono metu, rugsėjo–lapkričio mėnesiais, prioritetas teikiamas vietos augintojų užaugintiems moliūgams, kurių visiškai pakanka pirkėjų poreikiams patenkinti. Tačiau vėlesniais laikotarpiais, kai lietuviškų moliūgų derlius būna pasibaigęs, prekybos tinkle galima rasti ir iš kitų šalių atvežtų moliūgų.

„Maxima“ atstovės teigimu, tinklas dirba su keliais pagrindiniais partneriais, kurie lietuviškus moliūgus surenka ir tiekia iš įvairių šalies ūkių.

Perka iš Latvijos ir Lietuvos ūkių

Tuo tarpu prekybos tinklo IKI Vidinės komunikacijos ir renginių projektų vadovė Milda Antanaitytė sako, kad rudenį moliūgų asortimentą IKI parduotuvėse pagrinde sudaro moliūgai iš Lietuvos ir Latvijos.

„Nematome poreikio vežtis moliūgus iš tolimesnių šalių, pavyzdžiui, Italijos, Ispanijos, iš kur moliūgai perkami ne sezono metu. Jeigu anksčiau Lietuvos ūkiai augindavo tik oranžinius moliūgus, šiemet IKI pirkėjams galime pasiūlyti vietinius muskatinius, sviestinius moliūgus. Lietuvoje turime tris patikimus tiekėjus, iš kurių kasmet perkame moliūgus. Pastebime, jog Latvijoje paplitęs spagetinių ir dekoratyvinių moliūgų auginimas“, – atkreipė dėmesį M.Antanaitytė.

Jos teigimu, dar prieš kelerius metus lietuvių užaugintų moliūgų neužtekdavo iki Helovino šventės, tačiau atsižvelgdami į paklausą ūkininkai pradėjo auginti daugiau – tiek pernai, tiek šiemet moliūgų trūkumo nėra.

„Skaičiuojame, jog daugiausiai moliūgų IKI parduotuvėse parduodame spalio mėnesį, o moliūgų kainos liko panašiame lygyje“, – pridūrė ji, pastebėdama, kad atšalus orams didėja moliūgų suvartojimas. Taip pat artėjant Helovino šventei žmonės moliūgais dekoruoja ir savo namus.

M.Antanaitytė atkreipė dėmesį, kad šį rudenį susidomėjimas moliūgais vėlavo vienu mėnesiu, kadangi rugsėjis pasitaikė rekordiškai šiltas ir žmonės vis dar pirko arbūzus.

Parama pasiekė savo tikslą

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane susietoji parama planuojama visam sunkumų patiriančiam sektoriui, šiuo atveju – lauko daržovių sektoriui. 2018–2022 m. statistiniai duomenys rodo, kad deklaruotas moliūgų plotas padidėjo daugiau nei 10 kartų: 2018 m. deklaruotas plotas buvo 156 ha, 2019 m. – 271 ha, 2020 m. – 713 ha, 2021 m. – 900 ha, o 2022 m. – 1 703 ha. ŽŪM teigimu, susietoji parama jau pasiekė savo tikslą – stabilizavo ir net padidino minėtos kultūros plotus.

„ŽŪM kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) sprendė šį klausimą ir su juo susijusias rizikas. Atsižvelgdama į tai, kad susietoji parama turi būti skiriama sektoriams arba jų dalims, kurie patiria sunkumų, mažėja pagal plotą, ir į galimą grėsmę netekti susietosios paramos visam lauko daržovių sektoriui, priėmė sprendimą, kad nuo 2023 m. moliūgų plotai nebus tinkami gauti susietąją paramą“, – sprendimą neberemti moliūgų augintojų motyvavo ŽŪM atstovai.

Tiesa, ŽŪM patikino sulaukusi ne vieno kreipimosi, kad susietoji parama už įdėtą darbą auginant moliūgus būtų grąžinta. Tačiau ŽŪM liko prie savo pirminio sprendimo. Dėl 2024 m. remiamų daržovių galutinio sąrašo mūsų agropolitikos specialistai planuoja spręsti jau netolimoje ateityje.