Žemdirbiai, miškų savininkai ir maisto produktų gamintojai, siekiantys kurti didesnę pridėtinę vertę, nuolat turi sekti rinkos naujienas, stebėti ne tik ką daro jų konkurentai, bet kokias inovatyvias priemones gali pasiūlyti šiuolaikinis mokslas. Tokią galimybę gyvai pamatyti ir sužinoti, kaip naujoves pritaikyti savo ūkiuose, ir net įsileisti mokslininkus į savo ūkius, žemdirbiams suteikiamokymo įstaigų rengiami parodomieji projektai.

Parodomųjų projektų temos – nuo bearimės žemdirbystės iki skaitmenizacijos

Žemės ūkio mokslo taryba, sudaryta iš ūkininkų, mokslininkų ir įvairių institucijų specialistų, jau yra patvirtinusi aktualiausių parodomųjų projektų 12-os temų sąrašą. Projektai galės būti teikiami pagal  patvirtintas temas ir kitomis temomis, aktualioms žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims įvairiuose šalies regionuose. Juos rengiančios mokymo ir studijų įstaigos galės gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“. Paraiškų priėmimas pagal šią priemonę prasideda nuo spalio 2-osios.

Siekiant išsiaiškinti, kokių parodomųjų  projektų labiausiai pageidauja žemdirbiai, atsižvelgiama tiek į ūkininkų, tiek ir kitų tikslinių grupių poreikius bei nuomonę apie jiems aktualias temas.

Demonstruojamos naujovės ūkininkams padeda neatsilikti nuo kitų verslo šakų, kurios pastarąjį dešimtmetį sparčiai skaitmenizuoja įvairius verslo valdymo procesus. Per parodomuosius  projektus demonstruojami žemės valdymo kaštus mažinantys skaitmeniniai sprendimai, kuriuos ūkininkai gali naudoti kooperuodamiesi.  Informavimo renginiai naudingi ir žemdirbiams, kurie vykdo veiklą nederlingose žemėse. Informaciją apie visus būsimus ir šiuo metu vykdomus informavimo renginius žemdirbiai gali rasti VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“, kuris yra VĮ Žemės ūkio duomenų centro dalis, interneto svetainėje  https://ismain.vic.lt/ZmikisPublic/.

Informavimo renginiai rengiami ūkiuose

Pagal ankstesnius paramos kvietimus parodomuosius projektus ir informavimo veiklas vykdė ir  Klaipėdos universitetas (KU), kuris buvo įsipareigojęs organizuoti  renginius ne universitete, bet ūkiuose.

„Buvome atsirinkę apie 10 ūkių, kuriuose ir buvo vykdomi tam tikri parodomieji bandymai ,  informavimo renginiai. Pačiame universitete organizavome tik baigiamąjį seminarą. Iš pradžių nebuvo lengva ūkininkus prisikalbinti dalyvauti tokioje veikloje, nes kai kuriuos dar nematytos naujovės gąsdina, tačiau po  informavimo renginių liko patenkinti ir patys ūkių šeimininkai, ir kiti  renginių dalyviai. Informavimo renginių sklaidos  geografija neapsiribojo vien tik Klaipėdos kraštu, mūsų  informavimo renginiai vyko  Šiaulių, Kauno, Šilutės, Skuodo rajonuose. Kai kurie mūsų renginiai sulaukė itin didelio susidomėjimo ir net ne visiems norintiems užteko vietų, nes paprastai renginius  rengiame nedidelėms 12 žmonių grupėms“, – pasakoja Klaipėdos universiteto  botanikos sodo koordinatorė ir vyresnioji mokslo darbuotoja Asta Klimienė.

KU parodomieji bandymai  buvo vykdomi įvairiuose ūkiuose, tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ar mišriuose. „Mūsų tikslas – pagelbėti ūkininkams diegiant naujoves. Toks mokymų formatas itin patrauklus, nes dalyviams leidžia gyvai pamatyti, kaip naujovės pritaikomos konkrečiame ūkyje. Dažnai po 3 valandas trukusių renginių  įvairūs ūkininkų klausimai užsitęsia dar mažiausiai kelioms valandoms, nes pamatytos naujos technologijos juos sudomina ir jie nori sužinoti, kaip jas galėtų įsidiegti savo ūkiuose“, – pažymi A. Klimienė.

Vienas populiariausių KU parengtų parodomųjų projektų buvo apie aplinką tausojančios ir jos taršą mažinančios akvaponikos naudojimą. „Į ūkius vežėmės mobilias akvaponikos sistemas, jas instaliavome vietoje ir mokėme, kaip su jomis reikia dirbti: kaip auginti žuvis, augalus, kaip atlikti vandens tyrimus ir daug kitų praktinių dalykų. Po mūsų įdiegtų parodomųjų bandymų , net 6 ūkiai iš 10 dalyvavusių pritaikė akvaponikos sprendimus savo veikloje. Pastebime, kad ūkininkus domina labai plati temų įvairovė. Susidomėjimo sulaukė ir mūsų įrengti parodomieji  bandymai apie želdynus, kuriuose pasakojome, kaip tinkamai parinkti augalus, kaip juos derinti, kaip išsaugoti bioįvairovę, kokios jų rūšys kenkia aplinkai. Naujas žinias ūkininkai pritaiko savo ūkiuose, tad nė vienais  renginiais nebuvo nusivylę“, – pasakoja A. Klimienė.

Po  renginių – gimsta nauji produktai

Kauno kolegija žemdirbių bendruomenei per ankstesnius kvietimus gauti paramą parodomiesiems  projektams surengė 40 kursų įvairiomis maisto gamybos temomis – nuo beatliekinių technologijų naudojimo daržininkystėje, saldainių pastilių gamybos be pridėtinio cukraus, sulčių gamybos išsaugant biologiškai vertingus komponentus iki inovacijų gaminant mėsos konservus.
„Žemdirbiai domisi technologijomis ir nori kurti sveikatai palankius produktus, jiems taip pat aktualu maksimaliai panaudoti žaliavą. Todėl didelio dėmesio sulaukė mūsų renginiai apie beatliekių technologijų naudojimą, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose. Daugeliui ūkininkų tampa atradimu, kad kaip pagrindinę žaliavą, kurią galima panaudoti kitų maisto produktų gamybai, yra moliūgai. Juos populiaru auginti Lietuvoje, be to, tai ne tik pigi, bet ir naudinga žaliava praturtinanti gaminamus produktus karotinu, suteikianti produktui patrauklią spalvą ir nekeičianti skonio. Taip pat moliūgų sudėtyje yra pektino, kuris padeda šalinti iš organizmo toksines medžiagas, sutvirtina gaminio struktūrą. Rengdami parodomuosius renginius  ir bendraudami su ūkininkais, pastebime, kad jiems trūksta  gilesnių, mokslu pagrįstų, susistemintų žinių“, – sako Kauno kolegijos Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja dr. Ingrida Kraujutienė.

Informavimo renginiuose ūkininkai įgyja ne tik šviežių žinių, bet ir pasisemia idėjų verslo plėtrai. Kaip pasakoja dr. I. Kraujutienė,  projekte dalyvavęs braškes auginantis ūkininkas praplėtė veiklą ir šiuo metu jau gamina pastiles. „Tai pridėtinė vertė ir papildomas pelnas, kurį neša ne tik užaugintos uogos. Tokių sėkmės istorijų, kai uogas auginantys ūkininkai po  renginių sukuria naujus produktus ir jais pradeda prekiauti ne tik mugėse, bet ir interneto parduotuvėse atsiranda vis daugiau. Savo  renginių programas sieksime papildyti ir naujomis temomis, susijusiomis su tvaria gamyba, augalų apsauga, kurios aktualios žemdirbiams. Tokie nemokamai prieinami  informavimo renginiai suteikia žemdirbiams koncentruotą, išsamią informaciją ir praktiką tam tikra tema, kokios dažnas dalyvis sako niekur kitur negaunantis“, – pažymi dr. I. Kraujutienė.

Parodomųjų projektų finansavimui skiriama 800 tūkst. eurų

2023 m. kvietimui pagal SP intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“  bus skirta 800 tūkst. Eur. Vienam projektui numatyta skirti iki 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Gauti paramą ir teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ gali mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo ir konsultavimo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti formalųjį suaugusiųjų švietimą. Pagal šią intervencinę priemonę paramą galima gauti už parodomųjų bandymų rengimą ir vykdymą,  informavimo renginių (seminarų, lauko dienų) organizavimą; dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų organizavimą.