Paskutinėmis gruodžio dienomis Nacionalinė Mokėjimo agentūra (NMA) išplatino pranešimą, kad 30 tūkst. šalies ūkininkų turės atkurti anksčiau suartas daugiametes pievas. Tokia Naujametinė „dovanėlė“ ne juokais išgąsdino ūkininkus.

Ministras ramino ūkininkus

Šiandien, nuotoliniu būdu vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, žemės ūkio ministras ministras Kęstutis Navickas ramino žemdirbius, - „Turėjome ilgą pasitarimą su NMA. Žemėlapis - nekorektiškas, nes jame rodomas visas plotas ir tarsi formuojama nuomonė, kad reikia atkurti jį visą. Siųsime atsiprašymą. Iš 30 tūkst. pranešimų (išsiųstų ūkininkams – „VL“), 15 tūkstančių reikia atkurti 1 ha. Didžiausias plotas, kurį reikia atkurti, tai žemės ūkio bendrovei, valdančiai 2000 ha, tai - 40 ha. Jei matysime, kad pievos mažėja, grįšime prie pakeitimų strateginiame plane ir visų ūkininkų rūpestis bus išlaikyti pievų dydžius. Tai nuo 2004 m. galiojantis įsipareigojimas“.

Sprendimo atkurti daugiametes pievas dar nėra. Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu.

Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas.

Sumažėjo daugiamečių žolynų plotai

Pareiškėjai, teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o NMA pareikalavus jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2015 m. nustatyta referencine santykine dalimi.

NMA, įvertinusi 2021 m. deklaravimo duomenis, nustatė, kad daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu santykiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc.

NMA pranešė, jog jei Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, pareiškėjams, kurių 2021 m. deklaruotas plotas, vadovaujantis dviejų ankstesnių metų deklaravimo duomenimis, buvo pakeistas iš daugiametės pievos į kitos rūšies pasėlius (ariamąją žemę arba sodus ar uogynus), reikės suartas pievas atkurti. Tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.

Apie Europos Komisijos priimtą sprendimą dėl būtinybės atkurti daugiametę suartą pievą NMA informuos pareiškėjus, kuriems galios šis reikalavimas, asmeniškai iki 2022 metų vasario 28 d.

Galima pasitikrinti

Per paskutinius dvejus metus suartų daugiamečių pievų žemėlapį bei papildomai žemėlapyje nurodytą suarto ploto bei ploto, kurį gali reikėti atkurti, dydį galima peržiūrėti paspaudus šią nuorodą Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). (po šiandieninio Žemės ūkio ministro pasisakumo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, panašu, kad žemėlapis yra labiau informacinio pobūdžio.)

Taip pat pareiškėjai apie jiems individualiai priklausantį atkurti ploto dydį gali sužinoti prisijungę prie NMA informacinio portalo pranešimų skilties arba kreipdamiesi į savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūniją ar skyrių, atsakingą už žemės ūkio klausimus.

Atsiradus prievolei, daugiamečių pievų plotą reikėtų atkurti iki savo paraiškos pateikimo dienos.

Atkūrus daugiamečių pievų plotą, reikėtų mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti atkurtų pievų nuotraukas, kaip numatyta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse.

Jei pareiškėjas neatkuria suartų daugiamečių pievų ploto, jam žalinimo išmoka už neatkurtą plotą nemokama, taip pat gali būti taikoma papildoma administracinė nuobauda.

Valstietis.lt ir NMA informacija