Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Me­tų ūki­nin­ką pa­sie­ki­mai įkve­pia nau­jiems tiks­lams

„Me­tų ūki­nin­ko“ no­mi­na­ci­ją pel­nęs Aly­taus ra­jo­no ūki­nin­kas Ar­vy­das Kė­rys ap­si­ri­bo­ti pa­sie­ki­mais ne­ke­ti­na. „Kol kas at­ei­ties pla­nų įgy­ven­di­ni­mą ri­bo­ja ne­ži­nia dėl trą­šų, grū­dų su­pir­ki­mo ir ku­ro kai­nų bei eko­lo­gi­nių rei­ka­la­vi­mų, ta­čiau ūkio plėt­ra tik lai­ko klau­si­mas“, – sa­kė an­trą de­šim­tį sėk­min­gai ūki­nin­kau­jan­tis A.Kė­rys.

Pa­si­rin­ko ūki­nin­ko ke­lią

Van­kiš­kių kai­me įsi­kū­ręs A.Kė­rys ūki­nin­kau­ti mo­kė­si ne­di­de­lia­me miš­ria­me tė­vo Al­vy­do ūky­je. Vy­res­ny­sis Kė­rys dir­bo per 20 hek­ta­rų že­mės ir lai­kė apie 10 kar­vių. Sū­nus jam pa­dė­jo ūkio dar­buo­se ir pa­ma­žu kau­pė pa­tir­tį sa­va­ran­kiš­kam ūki­nin­ka­vi­mui, apie ku­rį ta­da ne­gal­vo­jo.

Rim­tai im­tis ūki­nin­ka­vi­mo A.Kė­rys ap­si­spren­dė Že­mės ūkio aka­de­mi­jo­je (da­bar Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Že­mės ūkio aka­de­mi­ja) stu­di­juo­da­mas že­mės ūkio in­ži­ne­ri­ją ir va­dy­bą. „Tarp gru­pio­kų bu­vo daug ūki­nin­kų vai­kų, ku­rie jau ūki­nin­ka­vo pa­tys. Ben­dri po­kal­biai, dis­ku­si­jos dar la­biau su­stip­ri­no no­rą im­tis ūki­nin­ka­vi­mo“, – pa­sa­ko­jo A.Kė­rys.

Bai­gęs stu­di­jas jau­na­sis dzū­kas pra­dė­jo sa­va­ran­kiš­kai ūki­nin­kau­ti ir 2010 me­tais įre­gist­ra­vo sa­vo au­ga­li­nin­kys­tės ūkį.

Pra­dė­jo nuo 3 hek­ta­rų, ta­čiau la­bai grei­tai iš­plė­tė že­mės plo­tus ir, teik­da­mas pa­raiš­ką jau­no­jo ūki­nin­ko įsi­kū­ri­mo pa­ra­mai gau­ti, val­dė jau ke­lio­li­ka hek­ta­rų, kas­met vis plės­da­mas ūkį.

A.Kė­rio nuo­mo­ne, pa­grin­di­nės są­ly­gos, no­rint sėk­min­gai ir pel­nin­gai ūki­nin­kau­ti – ūkio plėt­ra ir pa­žan­gių tech­no­lo­gi­jų die­gi­mas, to­dėl ūki­nin­kau­da­mas jis nuo­sek­liai ir va­do­vau­ja­si šio­mis nuo­sta­to­mis.

Sėk­min­gas ūkis

Šian­dien vie­na­me di­džiau­sių Aly­taus ra­jo­no ūkių dar­buo­ja­si trys Kė­rių šei­mos vy­rai – tė­vas su sū­nu­mis Ar­vy­du ir Re­gi­man­tu. Jiems tal­ki­na ke­tu­ri nuo­la­ti­niai dar­buo­to­jai, prie ku­rių se­zo­no me­tu pri­si­jun­gia dar du pa­gal­bi­nin­kai.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Kė­riai dir­ba be­veik 800 hek­ta­rų že­mės, ku­rios 300 hek­ta­rų yra nuo­sa­vi. Ūky­je lai­ko­ma apie 120 gal­vi­jų – dau­giau kaip 50 juod­mar­gių veis­lės pie­ni­nių kar­vių ir be­veik 70 prie­aug­lio, ku­rį pa­au­gi­nę par­duo­da.

Vi­sus pa­ša­rus, rei­ka­lin­gus gal­vi­jams, tu­rė­da­mi rei­ka­lin­gą tech­ni­ką, ruo­šia­si pa­tys. Iš ki­tų ūki­nin­kų per­ka tik ku­ku­rū­zų smul­ki­ni­mo ir su­ki­mo į ri­ti­nius pa­slau­gą.

„Su tė­čiu esa­me pa­si­skirs­tę veik­los kryp­ti­mis – jis rū­pi­na­si gy­vu­li­nin­kys­te, aš au­ga­li­nin­kys­te, nes man nuo vai­kys­tės la­biau pa­ti­ko tech­ni­ka ir ši sri­tis la­biau trau­kė, ta­čiau vie­nas ki­tam vi­sa­da pa­de­da­me“, – sa­kė ūki­nin­kas.

A.Kė­rys au­gi­na va­sa­ri­nius ir žie­mi­nius kvie­čius, žie­mi­nius rap­sus, va­sa­ri­nius mie­žius bei šiek tiek žir­nių. Per­nai ūki­nin­kas sa­vo ūky­je iš­ban­dė nau­jo­vę – ku­ku­rū­zus. „Pa­sė­jo­me per 40 hek­ta­rų ku­ku­rū­zų, ta­čiau įspū­din­go der­liaus už­au­gin­ti ne­pa­vy­ko. Iš hek­ta­ro pri­kū­lė­me tik po 5 to­nas. Tik­riau­siai to­kį der­lių lė­mė šal­tas pa­va­sa­ris ir di­de­lis dir­vos drėg­nu­mas“, – apie ne­pa­lan­kias gam­tos są­ly­gas, au­gi­nant ku­ku­rū­zus, kal­bė­jo A.Kė­rys.

Ar ki­tais me­tais au­gins ku­ku­rū­zus, ūki­nin­kas sa­kė, jog spren­di­mas di­džia da­li­mi pri­klau­sys nuo to, ko­kia pa­dė­tis bus rin­ko­je. Jei trą­šų, de­ga­lų ir grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos bus ne­pa­lan­kios, juos pa­keis ankš­ti­nė­mis kul­tū­ro­mis.

Anot A.Kė­rio, ka­dan­gi ūkiui pri­klau­san­čios že­mės svy­ruo­ja nuo sun­kių iki la­bai leng­vų, be to, yra ne­ma­žai įsi­ter­pu­sių šla­pių durp­že­mių, to­dėl įver­ti­nant tai, ko­kius aki­brokš­tus ga­li iš­krės­ti gam­ta, šia­me Aly­taus ra­jo­no kam­pe­ly­je per­spek­ty­viau­sia yra au­gin­ti kvie­čius ir rap­sus.

At­ei­ty­je ūkio plėt­ra

A.Kė­rys sa­vo ūky­je jau ne vie­nus me­tus prak­ti­kuo­ja ne­ari­mi­nę žem­dir­bys­tę, su­ar­da­mas ma­žiau nei 10 proc. dir­ba­mų lau­kų. Že­mę ūki­nin­kas įdir­ba sku­tik­liais. Rap­sus dėl drėg­mės iš­sau­go­ji­mo ir lai­ko tau­py­mo sė­ja tai­ky­da­mas juos­ti­nės sė­jos tech­no­lo­gi­ją, o kvie­čius sė­ja į sku­ti­mą. „Ne­ari­mi­nė žem­dir­bys­tė vien dėl ku­ro ir dar­bo są­nau­dų, ne­kal­bant apie nau­dą dir­vo­že­miui, la­bai pa­si­tei­si­na“, – įsi­ti­ki­nęs A.Kė­rys. Pa­žan­gus ūki­nin­kas lau­kus trę­šia iš­ma­niuo­ju bars­ty­tu­vu ir purkš­tu­vu, o at­ei­ty­je, kad bū­tų dar di­des­nis trę­ši­mo efek­tas, pla­nuo­ja nau­do­ti ir azo­to sen­so­rių. Prieš ero­zi­ją veiks­min­gai ko­vo­ja po der­liaus nu­ė­mi­mo lau­kuo­se pa­lik­da­mas ra­žie­nas.

Dėl ne­ma­lo­nių gam­tos aki­brokš­tų, steng­da­ma­sis iš­veng­ti nuos­to­lių, ūki­nin­kas pa­sė­lius drau­džia nuo iš­ša­li­mo ir nuo iš­gu­li­mo ri­zi­kų. „Iš ru­dens į pa­sė­lius in­ves­tuo­ja­me daug pi­ni­gų ir dar­bo, to­dėl gam­tos sti­chi­joms stip­riai pa­žei­dus ar net vi­sai su­nai­ki­nus au­ga­lus, drau­di­mo iš­mo­ka bū­tų šio­kia to­kia at­sva­ra to­les­niems dar­bams“, – tvir­ti­na A.Kė­rys.

Vis tik, kad ir sun­ku, o kar­tais ir ne­įma­no­ma ap­si­sau­go­ti nuo gam­tos iš­dai­gų, ūki­nin­ka­vi­mo sėk­mė di­džia da­li­mi pri­klau­so ir nuo ūki­nin­ko ži­nių, pa­tir­ties, su­ma­nu­mo. Siek­da­mi ge­riau­sio re­zul­ta­to, Kė­riai die­gia nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas, in­ves­tuo­ja į tech­ni­ką, fer­mų įran­gą, pa­ša­rų ruo­ši­mo tech­no­lo­gi­jas. Už ap­lin­kos tau­so­ji­mą A.Kė­rys yra pel­nęs drau­giš­kiau­sio gam­tai Dzū­ki­jos ūki­nin­ko var­dą.

A.Kė­rio ūky­je do­mi­nuo­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je pri­pa­žin­ta vo­kie­čių „Cla­as“ fir­mos tech­ni­ka, su­da­ran­ti net 70 proc. vi­so tech­ni­kos par­ko, ir gar­sios aust­rų „Ca­se IH“ fir­mos tech­ni­ka. Da­lį tech­ni­kos ūki­nin­kas įsi­gi­jo už sa­vas lė­šas, da­lį – su ban­ko pa­gal­ba. „Kai jau­nas ūkis ei­na į plėt­rą, su­kaup­ti lė­šų tech­ni­kai, ypač ga­lin­ges­nei, kai­nuo­jan­čiai virš 100 tūkst. eu­rų, ga­na sun­ku, o be na­šios, žen­kliai dar­bus pa­spar­ti­nan­čios, tech­ni­kos plėt­ra ne­įma­no­ma, to­dėl kre­di­tai pa­leng­vi­na šį sie­kį“, – kal­bė­jo A.Kė­rys.

Ūki­nin­ko at­ei­ties pla­nuo­se ūkio plėt­ra, ta­čiau be­ato­dai­riš­kai jis že­mės nei per­ka, nei nuo­mo­ja. „Jei yra ga­li­my­bė ir už že­mę pra­šo­ma kai­na ati­tin­ka re­a­ly­bę, pirk­ti vi­sa­da ver­ta. Ne­ina­me tuo ke­liu, kad iš­si­nuo­mo­tu­me kuo di­des­nius že­mės plo­tus, ne­pai­sy­da­mi jos ver­tės“, – apie ūki­nin­ka­vi­mo prin­ci­pus sa­kė ūki­nin­kas.

Kul­tū­ros ren­gi­nių rė­mė­jas

A.Kė­rys yra ne tik sėk­min­gas ir darbš­tus ūki­nin­kas, bet ak­ty­vus ben­druo­me­nės na­rys. Anot Mi­ros­la­vo se­niū­nės Ok­sa­nos Če­po­nie­nės, jis pa­grin­di­nis ir di­džiau­sias se­niū­ni­jo­je vyks­tan­čių kul­tū­ros ren­gi­nių rė­mė­jas, jaut­rus ki­to ne­lai­mei, la­bai drau­giš­kas ir nuo­šir­džiai ben­drau­jan­tis žmo­gus.

Pats A.Kė­rys fi­nan­si­nės pa­ra­mos se­niū­ni­jai ne­su­reikš­mi­na: „Kai ma­tau, kad žmo­nės no­ri kaž­ką pa­da­ry­ti vi­sos ben­druo­me­nės la­bui, bet ne­tu­ri lė­šų, pa­de­du. Kiek­vie­nais me­tais pa­re­miu pa­gal ga­li­my­bes – vie­nais dau­giau, ki­tais ma­žiau, bet nie­ka­da ne­ky­la klau­si­mas – pa­rem­ti ar ne. Gy­ve­ni­me vi­sa­da sten­giuo­si lai­ky­tis žmo­giš­ku­mo prin­ci­po, iš­lik­ti žmo­gu­mi bet ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je.“

Rekomenduojami video