„Metų ūkininko“ nominaciją pelnęs Alytaus rajono ūkininkas Arvydas Kėrys apsiriboti pasiekimais neketina. „Kol kas ateities planų įgyvendinimą riboja nežinia dėl trąšų, grūdų supirkimo ir kuro kainų bei ekologinių reikalavimų, tačiau ūkio plėtra tik laiko klausimas“, – sakė antrą dešimtį sėkmingai ūkininkaujantis A.Kėrys.
Pasirinko ūkininko kelią
Vankiškių kaime įsikūręs A.Kėrys ūkininkauti mokėsi nedideliame mišriame tėvo Alvydo ūkyje. Vyresnysis Kėrys dirbo per 20 hektarų žemės ir laikė apie 10 karvių. Sūnus jam padėjo ūkio darbuose ir pamažu kaupė patirtį savarankiškam ūkininkavimui, apie kurį tada negalvojo.
Rimtai imtis ūkininkavimo A.Kėrys apsisprendė Žemės ūkio akademijoje (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) studijuodamas žemės ūkio inžineriją ir vadybą. „Tarp grupiokų buvo daug ūkininkų vaikų, kurie jau ūkininkavo patys. Bendri pokalbiai, diskusijos dar labiau sustiprino norą imtis ūkininkavimo“, – pasakojo A.Kėrys.
Baigęs studijas jaunasis dzūkas pradėjo savarankiškai ūkininkauti ir 2010 metais įregistravo savo augalininkystės ūkį.
Pradėjo nuo 3 hektarų, tačiau labai greitai išplėtė žemės plotus ir, teikdamas paraišką jaunojo ūkininko įsikūrimo paramai gauti, valdė jau keliolika hektarų, kasmet vis plėsdamas ūkį.
A.Kėrio nuomone, pagrindinės sąlygos, norint sėkmingai ir pelningai ūkininkauti – ūkio plėtra ir pažangių technologijų diegimas, todėl ūkininkaudamas jis nuosekliai ir vadovaujasi šiomis nuostatomis.
Sėkmingas ūkis
Šiandien viename didžiausių Alytaus rajono ūkių darbuojasi trys Kėrių šeimos vyrai – tėvas su sūnumis Arvydu ir Regimantu. Jiems talkina keturi nuolatiniai darbuotojai, prie kurių sezono metu prisijungia dar du pagalbininkai.
Pastaruoju metu Kėriai dirba beveik 800 hektarų žemės, kurios 300 hektarų yra nuosavi. Ūkyje laikoma apie 120 galvijų – daugiau kaip 50 juodmargių veislės pieninių karvių ir beveik 70 prieauglio, kurį paauginę parduoda.
Visus pašarus, reikalingus galvijams, turėdami reikalingą techniką, ruošiasi patys. Iš kitų ūkininkų perka tik kukurūzų smulkinimo ir sukimo į ritinius paslaugą.
„Su tėčiu esame pasiskirstę veiklos kryptimis – jis rūpinasi gyvulininkyste, aš augalininkyste, nes man nuo vaikystės labiau patiko technika ir ši sritis labiau traukė, tačiau vienas kitam visada padedame“, – sakė ūkininkas.
A.Kėrys augina vasarinius ir žieminius kviečius, žieminius rapsus, vasarinius miežius bei šiek tiek žirnių. Pernai ūkininkas savo ūkyje išbandė naujovę – kukurūzus. „Pasėjome per 40 hektarų kukurūzų, tačiau įspūdingo derliaus užauginti nepavyko. Iš hektaro prikūlėme tik po 5 tonas. Tikriausiai tokį derlių lėmė šaltas pavasaris ir didelis dirvos drėgnumas“, – apie nepalankias gamtos sąlygas, auginant kukurūzus, kalbėjo A.Kėrys.
Ar kitais metais augins kukurūzus, ūkininkas sakė, jog sprendimas didžia dalimi priklausys nuo to, kokia padėtis bus rinkoje. Jei trąšų, degalų ir grūdų supirkimo kainos bus nepalankios, juos pakeis ankštinėmis kultūromis.
Anot A.Kėrio, kadangi ūkiui priklausančios žemės svyruoja nuo sunkių iki labai lengvų, be to, yra nemažai įsiterpusių šlapių durpžemių, todėl įvertinant tai, kokius akibrokštus gali iškrėsti gamta, šiame Alytaus rajono kampelyje perspektyviausia yra auginti kviečius ir rapsus.
Ateityje ūkio plėtra
A.Kėrys savo ūkyje jau ne vienus metus praktikuoja neariminę žemdirbystę, suardamas mažiau nei 10 proc. dirbamų laukų. Žemę ūkininkas įdirba skutikliais. Rapsus dėl drėgmės išsaugojimo ir laiko taupymo sėja taikydamas juostinės sėjos technologiją, o kviečius sėja į skutimą. „Neariminė žemdirbystė vien dėl kuro ir darbo sąnaudų, nekalbant apie naudą dirvožemiui, labai pasiteisina“, – įsitikinęs A.Kėrys. Pažangus ūkininkas laukus tręšia išmaniuoju barstytuvu ir purkštuvu, o ateityje, kad būtų dar didesnis tręšimo efektas, planuoja naudoti ir azoto sensorių. Prieš eroziją veiksmingai kovoja po derliaus nuėmimo laukuose palikdamas ražienas.
Dėl nemalonių gamtos akibrokštų, stengdamasis išvengti nuostolių, ūkininkas pasėlius draudžia nuo iššalimo ir nuo išgulimo rizikų. „Iš rudens į pasėlius investuojame daug pinigų ir darbo, todėl gamtos stichijoms stipriai pažeidus ar net visai sunaikinus augalus, draudimo išmoka būtų šiokia tokia atsvara tolesniems darbams“, – tvirtina A.Kėrys.
Vis tik, kad ir sunku, o kartais ir neįmanoma apsisaugoti nuo gamtos išdaigų, ūkininkavimo sėkmė didžia dalimi priklauso ir nuo ūkininko žinių, patirties, sumanumo. Siekdami geriausio rezultato, Kėriai diegia naujausias technologijas, investuoja į techniką, fermų įrangą, pašarų ruošimo technologijas. Už aplinkos tausojimą A.Kėrys yra pelnęs draugiškiausio gamtai Dzūkijos ūkininko vardą.
A.Kėrio ūkyje dominuoja visame pasaulyje pripažinta vokiečių „Claas“ firmos technika, sudaranti net 70 proc. viso technikos parko, ir garsios austrų „Case IH“ firmos technika. Dalį technikos ūkininkas įsigijo už savas lėšas, dalį – su banko pagalba. „Kai jaunas ūkis eina į plėtrą, sukaupti lėšų technikai, ypač galingesnei, kainuojančiai virš 100 tūkst. eurų, gana sunku, o be našios, ženkliai darbus paspartinančios, technikos plėtra neįmanoma, todėl kreditai palengvina šį siekį“, – kalbėjo A.Kėrys.
Ūkininko ateities planuose ūkio plėtra, tačiau beatodairiškai jis žemės nei perka, nei nuomoja. „Jei yra galimybė ir už žemę prašoma kaina atitinka realybę, pirkti visada verta. Neiname tuo keliu, kad išsinuomotume kuo didesnius žemės plotus, nepaisydami jos vertės“, – apie ūkininkavimo principus sakė ūkininkas.
Kultūros renginių rėmėjas
A.Kėrys yra ne tik sėkmingas ir darbštus ūkininkas, bet aktyvus bendruomenės narys. Anot Miroslavo seniūnės Oksanos Čeponienės, jis pagrindinis ir didžiausias seniūnijoje vykstančių kultūros renginių rėmėjas, jautrus kito nelaimei, labai draugiškas ir nuoširdžiai bendraujantis žmogus.
Pats A.Kėrys finansinės paramos seniūnijai nesureikšmina: „Kai matau, kad žmonės nori kažką padaryti visos bendruomenės labui, bet neturi lėšų, padedu. Kiekvienais metais paremiu pagal galimybes – vienais daugiau, kitais mažiau, bet niekada nekyla klausimas – paremti ar ne. Gyvenime visada stengiuosi laikytis žmogiškumo principo, išlikti žmogumi bet kokioje situacijoje.“