Ne tik miesto, bet ir kai kurie kaimo žmonės jau pamiršo, kas yra naktigonė. Mūsų senoliai susitikdavo bendram kaimo arklių ir jaučių ganymui vasaros ir rudens naktimis. Šią senąją tradiciją renginių cikle „Atviri ūkiai“ priminė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) renginyje „Naktigonė Isos slėnyje 2023“. Čia primintos ne tik senosios tradicijos, bet ir kalbėta apie biologinės įvairovės išlaikymo svarbą, renginio svečiams leista susipažinti su mėsinių galvijų auginimo ypatumais.

Priminė apie naktigones

Ciklo „Atviri ūkiai“ renginio organizatorė, netoliese, Gineitų kaime, turinti savo mėsinių galvijų ūkį LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė džiaugiasi, kad tokie renginiai pritraukia ne tik specializuotų mėsinių galvijų augintojų, bet ir gyventojų, besidominčių, kaip kaime auginami gyvuliai, kokia yra ūkininkų darbo kasdienybė, kokią produkciją jie užaugina ir gali pasiūlyti rinkai. Pašnekovė pabrėžia, kad norėjosi ne vien tik ūkį pristatyti, bet ir parodyti, kad augintojai nori bendrauti, dalintis tuo, ką turi, parodyti savo ūkį, kalbėti apie galvijininkystę. Vilmos ir jos vyro Valdo ūkyje, esančiame Šetenių kaimo apylinkėse, auginama apie 50 mėsinių galvijų. Didžioji ūkio dalis – prancūziškos veislės grynaveisliai mėsiniai galvijai aubrakai.

„Norėjome parodyti ne tik ūkį, bet ir papasakoti kaimo bendruomenei, kas yra toji naktigonė. Gineitų kaime dar yra atsimenančių, kaip tai atrodo. Iš buvusių 23 gryčių karvės būdavo išgenamos į Nevėžio slėnio pievas ir ten ganomos ir naktimis. Prie laužo vakarodavo ne tik piemenys, bet ir kaimo jaunimas. Sovietų okupacijos metais ganyti kolūkio gyvuliai, naktigonės tradicijos išnyko. O kaimo gyventojai savo 60 arų sklype gyvulius pradėjo rišti. Šiuo metu vėl grįžtama prie laisvo gyvulių laikymo naudojant aptvarus, elektrinius piemenis“, – pasakoja LMGAGA vadovė.

Ekstensyvaus ūkininkavimo svarba

Tiek patys augintojai, tiek vartotojai vis labiau rūpinasi aplinkosauga, todėl šios temos ne be reikalo atsispindėjo ir renginio programoje. Ji prasidėjo konferencija ,,Ar augindami mėsinius galvijus gelbstime Baltijos jūrą ir padedame išsaugoti biologinę įvairovę“. Anot V.Živatkauskienės, nuolat kalbama apie tai, kad reikia išlaikyti daugiametes pievas, o ypač paupiuose, paežerėse. Intensyvi žemdirbystė atvedė prie to, kad į mūsų vandens telkinius išplaunama nemažai teršalų, kurie blogina upių ir Baltijos jūros vandens kokybę. Baltijos jūra jau kuris laikas vadinama viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, be kitų taršos šaltinių, prie neigiamo poveikio prisideda ir agroverslas. Dėl to ūkininkė įsitikinusi, kad patys sau padėtume paupiuose ganydami gyvulius, laikydami pievas, skatindami ekstensyvią gyvulininkystę, o ne pakrantėse sėdami grūdines kultūras. 

Pasibaigusi pasėlių deklaracija rodo, kad ūkiai toliau stambėja, o gyvulininkystė – traukiasi. Tai lemia neteisinga išmokų mokėjimo sistema, nes augalininkystės ūkiai gauna daugiau, dirbdami mažiau už gyvulininkus. Tai nėra teisinga.

Pasibaigusi pasėlių deklaracija rodo, kad ūkiai toliau stambėja, o gyvulininkystė – traukiasi. Tai lemia neteisinga išmokų mokėjimo sistema, nes augalininkystės ūkiai gauna daugiau, dirbdami mažiau už gyvulininkus. Tai nėra teisinga.

„Maža to, girdėjau, kad kai kurie ,,gerųjų žemių“ grūdininkai nuomojasi žemes mažiau našių žemių vietovėse tik todėl, kad gautų didesnes išmokas. Gaila, kad smulkūs ūkiai atsisako auginti gyvulius ir pievas tiesiog išnuomoja grūdininkams. Galbūt ten bus šienaujama, gal žolė smulkinama, bet pridėtinės vertės tai nekurs. Būtų daug geriau, jei būtų užtikrintas gyvulininkystės tęstinumas“, – įsitikinusi V.Živatkauskienė.

Atlyginama už aplinkosauginius įsipareigojimus

Renginyje „Atviri ūkiai“ dalyvavo ir Mindaugas Kirstukas, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas, kuris kalbėjo apie tai, kaip aplinkai palankus ūkininkavimas gali reikšmingai prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Pasak jo, tinkamai parinkti ir taikomi ūkininkavimo būdai gali pagerinti „Natura 2000“ teritorijose saugomų buveinių būklę. Pavyzdžiui, norint išsaugoti pievose perinčius paukščius, jos yra vėliau šienaujamos, nustatomas mažesnis ganomų gyvulių tankumas, siekiant išsaugoti pievų buveines – jos turi būti šienaujamos, nuganomos ir t. t., to saugomų teritorijų direkcijos nėra pajėgios padaryti, todėl svarbus bendradarbiavimas su ūkininkais.

Anot jo, parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje siekiama atlyginti už tam tikrų reikalavimų, kurie viršija geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos ir Buveinių direktyvos įgyvendinimu, vykdymą. Dar viena priemonė, susijusi su vertingų pievų priežiūra, yra ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikla – „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“. Čia reikalavimai aukštesni, bet atitinkamai ir išmokos yra didesnės.

Šią vasarą laukia dar du „Atvirų ūkių“ ciklo renginiai. Vienas jų numatomas šarolė ūkyje, kitas – limuzinų. Rugsėjo mėnesį mėsinių galvijų augintojai ir visi, besidomintys tvariu ūkininkavimu, bus kviečiami iš arčiau susipažinti su biodinaminio ūkio specifika Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkyje.