Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje populiarėja, o drauge – ir veislinių gyvulių aukcionai, kurie yra jautriausias nuotaikų sektoriuje rodiklis. Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) gegužės 20 dieną Šilutės rajone, Armalėnų kaime, surengtas mėsinių bulių aukcionas pranoko lūkesčius. LMGAGA mėsinių bulių aukcionas surengtas pagal Žemės ūkio rūmų projektą „Gyvulio prekinės vertės didinimas, taikant naujus pardavimo būdus“, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekto tikslas – skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą: gaminti kokybišką produkciją ir už ją gauti aukščiausią kainą taikant naujus pardavimo būdus.

Lūkesčiai išsipildė su kaupu

Šiais metais tai jau antras mėsinių bulių aukcionas. Pirmasis įvyko vasario pirmosiomis dienomis, jis buvo skirtas labiau apšilimui, tradicijos skiepijimui. Mat žiemos mėnesiai ne patys palankiausi pirkti brangius veislinius gyvulius. Nors tuomet pirkėją rado tik vienas reproduktorius, organizatoriai ir aukciono dalyviai neliko nusivylę, pasisėmė vertingos patirties.

Tada po aukciono LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas prognozavo, kad pavasarinis renginys sulauks nepalyginamai didesnio dėmesio, parodys tikrąjį potencialą. Lūkesčiai išsipildė su kaupu – tiek dėl susidomėjimo, tiek ir dėl kainų.

Į pavasarinį aukcioną susirinko per šimtą ūkininkų. Į ūkius iškeliavo ir karvių bandų genetiką toliau gerins 24 puikiausi Lietuvos buliai. Buvo pasiektas kainos rekordas!

Maksimalia suma buvo įvertintas antros pagal populiacijos gausumą Lietuvoje angusų veislės (pirmąją vietą užima limuzinai) bulius. Kaina nuo pradinės išaugo dvigubai, ir pirkėjas ekspertų puikiai įvertintą beragį bulių įsigijo už 4,1 tūkst. eurų. Asociacijos vadovas svarsto, jog kaina galėjo kilti dar aukščiau – buvo matyti, kad pirkėjas už nusižiūrėtą angusą būtų paklojęs ir didesnę sumą, tačiau varžovas atsisakė tolimesnės kovos.

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje populiarėja. Gausu ūkių, kurie į šį subsektorių bandos mišrinimo keliu pereina iš pieninės galvijininkystės. Šie ūkiai ir yra pagrindiniai mėsinių bulių pirkėjai. Iš Lietuvoje auginamų 200 tūkst. mėsinių galvijų mišrūnai sudaro apie 130 tūkst.

LMGAGA ieško galimybių tobulinti aukcionus, kad asociacijos nariai iš jų gautų kuo didesnę naudą. Šių pastangų rezultatas – pasiūlyta naujovė: neparduoti buliukai galėjo dalyvauti pirmą kartą rengiamame gyvulių, skirtų mėsos produkcijai, supirkimo aukcione.

Kitam aukcionui, kuris planuojamas rugsėjo viduryje, jau surinkta 112 buliukų, po kontrolinio auginimo aukcionui bus atrinkti patys vertingiausi individai. „Šilutės veislininkystę“ rengiamasi privatizuoti. Tikimasi, kad rudeninis aukcionas vyks toje pat bazėje. Tačiau kaip bus vėliau, kur vyks buliukų kontrolinis auginimas – šiandien atsakymų nėra.

Dalydamasis įspūdžiais asociacijos prezidentas V.Barkauskas pastebėjo, kad iš Lietuvos supirkėjų (atvyko dviejų įmonių atstovai) norėtųsi didesnio aktyvumo bei dosnumo, tačiau buvo susidomėjimas ir iš užsienio. Apžiūrai atvyko slovakai, lenkai, estai. Šiuo metu procesas tebevyksta, galutinai pardavimo rezultatai paaiškės šiomis dienomis. Sutarta dėl 20 buliukų pardavimo mėsai. Jei gyvulių šeimininkus kainos tenkins, gali būti parduota dar 30. Užsienio supirkėjai, tikimasi, plačiau atvers pinigines.

Jaudina veislininkystės ateitis

Pasak V.Barkausko, žmonės noriai perka grynaveislius mėsinius bulius pasinaudodami nacionaline parama. Asociacija jau planuoja ir kitą aukcioną, tačiau dėl ateities yra neramu. Priežastis ne viena.

Kitam aukcionui, kuris planuojamas rugsėjo viduryje, jau surinkta 112 buliukų, po kontrolinio auginimo aukcionui bus atrinkti patys vertingiausi individai. „Šilutės veislininkystę“ rengiamasi privatizuoti. Tikimasi, kad rudeninis aukcionas vyks toje pat bazėje. Tačiau kaip bus vėliau, kur vyks buliukų kontrolinis auginimas, šiandien atsakymų nėra. Tarp LMGAGA narių entuziastų imtis šios veiklos savo ūkyje kol kas neatsiranda, nes tai susiję su didele atsakomybe bei papildomomis išlaidomis, Vyriausybės numatyti įkainiai už kontrolinį auginimą yra maži, neatperka padidėjusių išlaidų.

Itin opi tema – valstybės parama veislinių gyvulių įsigijimui. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siunčia signalą, jog šie mietai yra paskutiniai, kai teikiama tokia parama. Jos nelikus, mėsinė galvijininkystė būtų įšaldyta, ateitis miglota.

Grynaveislių gyvulių kainos auga visoje Europoje. Tikėtina, kad ši tendencija rinkoje išliks. Neseniai pats asociacijos prezidentas limuzinų veislės bulių aukcione Prancūzijoje įsigijo beveik už 6 tūkst. eurų. „Jei nebus paramos – ūkininkai neįpirks“, – įsitikinęs LMGAGA vadovas, vis dėlto turintis vilties, jog ŽŪM žodis dar nėra galutinis, juolab kad kaimyninė Lenkija mėsinių gyvulių veislininkystę rems ir po Naujųjų metų.

Mėsinė galvijininkystė stiprėja, tačiau be valstybės pagalbos ji neišsiverstų. Apie tai šnekėjo ir ūkininkų bendruomenė, susirinkusi į mėsinių buliukų aukcioną, svarstydama, ar bus remiamas veislinių gyvulių įsigijimas, apie susietąją paramą už mėsinių veislių bulius, apie išmokas ir tai, kad mokesčiai bei reikalavimai augintojams auga sparčiau negu jų auginamos produkcijos kaina. O pradėjus auginti mėsinius galvijus, pinigai įšaldomi penkeriems metams, grąža ateina tik vėliau.