Auginantieji mėsinius galvijus atsisako bandų, nes bet kokia gyvulininkystė Lietuvoje jau tapo nuostolinga. Galvijus auginantys ūkininkai teigia, kad supirkėjai jiems dabar siūlo vos po 2,2–2,3 euro už kilogramą buliukų gyvo svorio, o už mėsinių karvių – tik 1,7 euro. Tai beveik trečdaliu mažiau nei supirkėjai mokėjo praėjusių metų rudenį. Tad ūkininkai jau kuris laikas neslepia: mėsinė galvijininkystė jau nesuderinama su pelnu ir tapo nuostolinga.

Sumažino per pusę

Patyręs galvijų augintojas Bronius Guževičius iš Alytaus rajono savo ūkyje laikydavo apie 300 galvijų, o dabar jų sumažino per pusę – iki 150. Ūkio šeimininkas tiesiog nemato perspektyvos, nes supirkimo kainos labai mažos, o užauginti – labai sunkus darbas. Sudėtinga rasti samdomų darbuotojų – kaime jau beveik niekas nenori tokio darbo su gyvuliais.

„Jeigu kam siūlo 2,2–2,3 euro už kilogramą gyvo svorio, tai čia dar gana daug ir už gerus bulius, o jeigu karves parduodi, tai visiškai prastai – moka simboliškai, siūlo tik 1,70 euro, – supirkimo kainų ekvilibristiką aiškino ūkio savininkas. – Bet visiškai kitos kainos, jeigu nori nupirkti gyvulių veislinei bandai. Mes veislinei bandai pirkome mokėdami po 2–3 tūkst. eurų už veislinį galviją, o kai parduoti reikia, tai parduodi už 800–1 000 eurų.“

Netoli Simno ūkininkaujantis B.Guževičius pamena, kad vienu metu per pandemiją buvo šioks toks nežymus kainų pakilimas, o vėliau per pieno krizę viskas „nuvažiavo“. Pačiam ūkininkui daug kas išbrango, o gyvulių supirkimo kainos nukrito ir liko duobėje.

„Manau, kad dabar kuo daugiau gyvulių turi, tuo didesnį nuostolį gali patirti. Gyvulininkystę plėtoti nuostolinga, todėl mažiname apimtis, bet kol kas visiškai nutraukti neplanuojame. Bandysime prabūti susimažinę“, – šiandieninius planus komentavo ūkininkas.

Jis neneigė, kad pernai buvo sunki šienapjūtė ir nepakankamai pasiruošė pašarų, todėl trūkstamą dalį jau teko pirkti. Kai per pusę sumažėjo gyvulių, mažiau reikės ir pašarų – problema išsisprendė savaime.

„Tokio dydžio bandos, kokią turėjome, niekaip nebūtume išmaitinę. Dėl sausros, dėl susidariusios nepalankios kainų krizės pusės gyvulių teko atsisakyti. Net neplanuotai“, – aiškino jis.

B.Guževičius neslėpė, kad kol kas mėsinių galvijų augintojai apie jiems gresiančią krizę garsiai dar nešaukia. Be to, ir pačių gyvulių augintojų sparčiai mažėja.

„Alytaus rajone su kuo pakalbi, tai visi jau baigia arba planuoja baigti šią veiklą. Tuojau gyvulių pažiūrėti, kaip jie atrodo, reikės važiuoti į zoologijos sodą“, – pastebėjo galvijų augintojas.

„Trauks“ iki pavasario

Kitas Alytaus krašto ūkininkas Mindaugas Matulionis jau gyvena atsisveikinimo nuotaikomis – yra numatęs naikinti bandą ir artimiausiu metu atsisakyti mėsinės gyvulininkystės. „Iki šio pavasario pas mane mėsinių galvijų nebeliks. Anksčiau augindavau apie 200 galvijų. Pernai pusę išnaikinau, o šiemet – likusią dalį“, – griežta taisykle vadovaujasi M.Matulionis.

Varanausko kaime (Krokialaukio sen.) ūkininkaujantis Mindaugas taip apsisprendęs dėl to, kad mėsinių galvijų auginimas neša vien nuostolius. Teigia, kad ilgiau auginti galvijus ir tikėtis pagerėjimo visiškai neapsimoka, nes situacija blogėja.

„Dar jeigu supirkėjai iš Lenkijos kažkiek nuperka, tokiu atveju nuostolio gal ir nebūna. Lenkai kainą siūlo pagal svorį, kategorijas ir visus kitus vertinimo kriterijus. Ir jų siūloma kaina skiriasi 20–30 centų nuo mūsų šalyje vyraujančių supirkimo kainų. O vietoje, Lietuvoje, parduoti visiškai neapsimoka“, – apie nuostolingą veiklą kalbėjo M.Matulionis.

Šio ūkininko galvijų bandoje šiuo metu yra apie 100 galvijų. Mindaugas patikino, kad jis bandą naikina ne dėl pašarų stygiaus, nes pašarų jo galvijams trūkumo nėra. Su tuo pašarų kiekiu, kokį turi sukaupęs, dar laisvai galėtų išgyventi iki ganiavos, bet jam tiesiog neapsimoka.

„Ši problema susijusi su visomis kitomis bėdomis žemės ūkyje. Tiesa, nusprendus atsisakyti galvijininkystės kyla kita problema – ką daryti su pievomis, nes ūkyje liks tik grūdinės kultūros. Kam jas panaudoti? – retoriškai apie galvos skausmu tampantį rūpestį klausė ūkininkas.

Nė centu daugiau

Alovės seniūnijos (Alytaus r.) ūkininkas Aidas Zapereckas savo ekologiniame ūkyje šiuo metu augina apie 80 mėsinių galvijų. Laukia prasidėsiančio veršiavimosi etapo. Kol kas šeimininkas planuoja išsaugoti bandą. Aidas stabiliai laiko apie 120 galvijų, bet žiemą jų natūraliai sumažėjo, kai išpardavė prieauglį.

„Dar neatsisakau jų auginimo, bet jeigu supirkimo kainos ir toliau riedės į pakalnę, naikins paramą augintojams, tai, matyt, reikės kažką galvoti. Mano ūkis ekologinis, tai lyg ir žada ekologams geresnius šiuos metus, bet praėjusieji buvo prasti. Manau, lėmė valdininkų sprendimai. Mano ūkyje pagrindą sudaro pievos, bet už pievas neliko „žalinimo“ paramos“, – nusivylimo neslėpė ir šis ūkininkas.

A.Zaperecko ekologiniame ūkyje išauginti galvijai turėtų būti superkami brangiau, bet realybėje taip nėra. Jam neseniai teko parduoti galvijus kaip įprastai augintus, supirkėjai nemokėjo nė cento daugiau. Tai ekologiniam ūkiui – skaudus neįvertinimas. Be to, mažesnio svorio galvijus turėjo parduoti išvežimui į Lenkiją, nes mūsų šalyje už mažesnio svorio visai varganai mokėjo.

„Prieauglį išsipardaviau, liko motininė banda. Prasideda naujas veršiavimosi etapas, tai padaugės, iki vasaros vėl augs didesnis kiekis galvijų. Gyvulių auginimo sektoriuje gerėjimo nematyti. Yra ir daugiau sunkumų. Kol gyvulių turiu, man pieva reikalinga. Bet negaliu ir nesėti, nes jeigu nesėsiu 5 metus, pavers daugiamete pieva. Esu priverstas dantis sukandęs sėti kokias nors kultūras“, – atvirai pasakojo Aidas.

Jeigu nebus jokių paskatinimų galvijų augintojams, anot A.Zaperecko, panašu, teks mažinti gyvulių, nes nuo jų neatsitrauki, ištisus metus turi daug darbo – kai veršiuojasi, reikia įdėti daug pastangų, kad veršelių atsivedimas būtų sėkmingas. Galvijų auginimas ūkininką priverčia likti be atostogų, be išeiginių.

„Bent jau būtų kažkoks paskatinimas, aukštesnės supirkimo kainos, ar per kokias nors išmokas grįžtų įdėtas triūsas, o dabar toks ūkininkavimo būdas – ne išeitis. Kol kas auginu, bet jeigu ateityje išliks tokia politika, manau, pradžiai reikės sumažinti per pusę, o paskui matysiu, ką daryti toliau“, – savo ir kitų ūkininkų vardu valdžios dėmesio tikisi A.Zapereckas.

Pažangūs ūkiai pririšti prie projektų

Vartų kaime (Krosnos sen., Lazdijų r.) dviejų kartų Margelių šeimos ūkyje auginami veisliniai aubrakų mėsiniai galvijai. Šios veislės galvijus labai palanku auginti ūkininkaujantiems nederlingose žemėse. Ūkininkauja pats buvęs Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, jo sūnus Domantas ir dukra Rūta Margelytė-Brindzienė su vyru Dariumi. Per sūnaus ir dukros su žentu ūkius, bendrai sudėjus, sausį augo 70–80 galvijų.

A.Margelis pamena, kad pirmiausia aubrakų įsigijo jo sūnus – jų parsivežė iš Vokietijos. Po to ir dukra nusipirko aubrakų Vokietijoje. Taip susikūrė kelios aubrakų bandos. Patys ūkyje pasiruošia galvijams pašarus. Margelių šeimos ūkis aubrakus išaugina bei realizuoja kaip veislinius.

Ūkis taip pat nuo gimimo iki virš metų išaugina veršelius ir juos parduoda, nes pats Margelių šeimos ūkis nesispecializuoja mėsinėje galvijininkystėje. Ar lieka augti Lietuvoje, ar išvežami į užsienį, ne visuomet žino.

„Neklausiam pirkėjų, kokia bus paskirtis. Žiūrime, kuris siūlo šiek tiek didesnę kainą, moka daugiau centų, taip ir parduodame“, – teigė A.Margelis. Jo sūnaus ir dukros su žentu ūkiuose, anot A.Margelio, galvijų skaičius išlaikomas stabilus, nes ūkiai yra pasinaudoję ES parama ir dar nepasibaigęs įsipareigojimų laikas.

„Kas neturi prisiėmęs įsipareigojimų, girdžiu, išparduoda gyvulius. Lietuvoje tai vyksta jau masiškai – gyvulių skaičius drastiškai sumažėjęs. Jei prireiks atstatyti bandas, tai pareikalaus labai daug laiko“, – tikino Vartų kaimo ūkininkas.

Kelia nepasitikėjimą

Jam ypač apmaudu, nes Lazdijų rajone buvo dedama daug pastangų, kad išsivystytų ir suklestėtų mėsinė gyvulininkystė, ji taptų pelninga šaka šio krašto ūkininkams. Nuo 2014 m. galvijų mėsos realizavimu rūpinosi rajone kartu su ūkininku, mėsinių galvijų augintoju iš Vokietijos įkurtas kooperatyvas „5000 aubrakų Lazdijams“. Dėta vilčių, kad susivienijus į kooperatyvą galėsią brangiau parduoti išaugintus gyvulius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, mat galvijų mėsos supirkimo kainos Lietuvoje visą laiką buvo žemesnės už ES vidurkį. Galvijų augintojai pirko aptvarus, girdyklas. Kai kurie gavo kompensacijas už galvijų įsigijimą.

A.Margelio teigimu, tuo metu dar buvo palanki ir valstybės strategija – gyvulininkystei buvo teikiamas prioritetas. Todėl ne tik Dzūkijoje, bet ir visoje Lietuvoje padaugėjo mėsinių galvijų bandų. Tačiau pastaraisiais metais prasidėjo atvirkštinis procesas – krito ne tik pieno, bet ir gyvulių supirkimo kainos, o gyvulių skaičius Lietuvoje pradėjo drastiškai mažėti. Anot ūkininko, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turėjo pastebėti tokius procesus ir imtis priemonių sustabdyti, bet nedarė nieko.

„Daug gyvulių jau pernai išvažiavo į užsienį arba į skerdyklas, gyvulių skaičius Lietuvoje drastiškai sumažėjo. Manau, kad ŽŪM jau turėjo spręsti problemas. Peršasi mintis, kad galbūt sąmoningai taip viskas buvo sukuriama – Lietuvoje prikurta labai daug aplinkosauginių asociacijų arba viešųjų įstaigų, kurios pretenduoja į paramą. Net paramos paraiškas teikia jos ir parama skiriama joms, o ne žemės savininkams, kuriems apribojamos veiklos galimybės“, – pastebėjimais pasidalijo A.Margelis.