Kauno rajone įsikūrusioje sodyboje klesti net keli verslai. Čia jau daugiau nei dvidešimt metų sėkmingai dirba poilsiautojams gerai žinoma Sadauskų kaimo turizmo sodyba, o šalia jos įkurtas ir uogininkystės ūkis, kuriame uogas sirpina paprastieji putinai. Iš jų uogų gaminamas natūralus putinų sirupas su medumi, saldainiai, kurių paklausa jau spėjo viršyti pasiūlą. Jaunos šeimos planuose – dar labiau plėsti gaminių iš putinų uogų asortimentą.

Išpirko per kelias valandas

„Meilė putinų uogoms mus lydi karta iš kartos“, – pokalbį pradeda Monika Sadauskaitė-Pocė, paklausta, kodėl jų namuose vietos atsirado putinams, o ne kitoms – saldesnėms, desertinėms – uogoms. Ji pasakoja, kad putinų krūmus ir uogų naudingąsias savybes itin vertino jos močiutė, kuri namuose pati gamindavo būtent šių uogų sirupus. Vėliau į Kauno kraštą gyventi atsikrausčiusi Monikos mama negalėjo įsivaizduoti jokio kito uogakrūmio, todėl pirmiausia šalia namų pasisodino putiną. Vėliau putinų krūmų aplink sodybą tik daugėjo, o gaminamas sirupas pasiekdavo vis daugiau draugų, giminaičių.

„Sirupą gaminame jau nuo seno, jį gerdavome patys, dalindavome draugams, giminėms, bet produkcijos vis tiek likdavo. Artimieji pradėjo mus raginti parduoti sirupą. Ir iš tiesų matėme, kad visi laukia rudens, visiems jis patinka, tad kodėl nepabandžius parduoti? Prieš septynerius metus mums pasiūlė dalyvauti Kaziuko mugėje. Per pora valandų ten pardavėme visą savo atsivežtą sirupą. Supratome, kad nebėra ko laukti, kad laikas plėstis didinant gamybą“, – prisimena M.Pocė.

Sentimentai ir sveikata

Didžiulį susidomėjimą putinų uogomis ir jų gaminiais, anot pašnekovės, daugiausia lėmė senelių perduotos žinios apie jų naudą ir tam tikri sentimentai šiai uogai. „Mes kaip vartotojai išlepome. Visi nori tik skanių, kvapnių produktų, o putinai nėra nei saldi, nei labai maloniai kvepianti uoga. Gali būti, kad žmonės apie juos buvo kiek primiršę, bet kai mes rinkai pasiūlėme putinų sirupą, prisiminimai grįžo. Mums sakydavo: „Taip, atsimenu, kai sirgdavau, močiutė man duodavo gerti šio sirupo.“ Jis buvo tarsi nuėjęs į užmarštį. Bet pirkėjai turi nemažai sentimentų, atsimena naudingąsias jo savybes“, – įsitikinusi ji.

M.Sadauskaitė-Pocė: „Sirupą gaminame jau nuo seno, jį gerdavome patys, dalindavome draugams, giminėms, bet produkcijos vis tiek likdavo. Artimieji pradėjo mus raginti parduoti sirupą. Ir iš tiesų matėme, kad visi laukia rudens, visiems jis patinka, tad kodėl nepabandžius parduoti?“

Retas į sodybą atvykęs svečias nepasiteirauja apie jų auginamus putinus. M.Sadauskaitė-Pocė pastebi, kad, prieš atvykdami į sodybą, svečiai pasiskaito, kur jie keliaus, todėl dažniausias klausimas būna: „Ar parodysite putinų krūmus, ar duosite paragauti sirupo?“

„Mes juos vedame į laukus pasivaikščioti. Ypač gražu, kai putinai žydi. Papasakojame ir apie putinų naudą: žievės, lapų, žiedų ir, žinoma, uogų. Tai būna ir ekskursija, ir edukacija, ir degustacija vienu metu“, – į sodybą atvykusių poilsiautojų akiratį apie putinų vertingąsias savybes plečia M.Sadauskaitė-Pocė.

Putinų giraitė plečiasi

Sadauskų sodyboje metai iš metų putinų krūmų vis daugėjo ir dabar čia jau visa plantacija. Kadangi putinai dauginami nesunkiai, kaip ir serbentai – atlankomis, iš pusės hektaro lauko visai neseniai putinų ūkis išsiplėtė iki 1,5 ha. „Turėjome seną putinų krūmą, todėl nusprendėme pasisodinti jų daugiau. Iki praėjusių metų uogas skynėme iš maždaug pusės hektaro, o 2020-aisiais pasodinome dar maždaug hektarą putinų“, – putinų ūkio plėtra džiaugiasi pašnekovė.

Putinai mėgsta drėgmę, todėl praėjusi vasara parodė silpnąsias putinų ūkio vietas. Dėl stiprios kaitros uogakrūmius teko lieti. Neturint laistymo sistemos, sausros išvargintus augalus teko lieti rankiniu būdu. Nepaisant to, lapai vis tiek gelto, dalis uogų suvyto dar ant šakelių. Monika įsitikinusi, kad pirmas darbas tik nutirpus sniegui pavasarį bus laistymo sistemos įrengimas. Pernai iš lauko nuskintas maždaug 500 kg uogų derlius, o 2020 metais pavyko nuskinti net 800 kg daugiau uogų.

Galvosūkis dėl perdirbimo

Didėjant putinų sirupo paklausai, teko pasukti galvą, kaip uogas greičiau ir patogiau perdirbti, išsaugant naudingąsias jų savybes. Viską gaminti rankomis trunka per ilgai, ir tai gerokai didina savikainą, todėl teko galvoti apie modernią perdirbimo įrangą. Monika prisimena turėjusi lėtaeigę uogų sulčiaspaudę. Tačiau ji buvo per lėta ir užaugintą didesnį putinų kiekį išspausdavo tik per kelias savaites. Vėliau šeimyna putinų sultis ėmė spausti kaip ir obuolių. Tačiau šio būdo teko atsisakyti, nes sulčių išeiga buvo per maža, o išspaudose likdavo daug vertingos žaliavos.

„Galiausiai nutarėme ieškoti pažangesnio sprendimo. Rašėme europinį projektą ir jį laimėjome. Baigiame įsirengti perdirbimo cechą, kuriame viskas bus taip, kaip ir turėtų būti. Įsigijome įrenginį, kuris uogą išspaudžia nuo kauliuko iki luobelės, nuima visus pektinus, vitaminus, dėl to sultys tampa dar tirštesnės, išklaiko visas naudingąsias savybes. Spaudyklą pagal mūsų poreikius įrengė lietuviška įmonė iš Kretingos“, – naujai įsigyta įranga, gerokai pagreitinusia visą darbo procesą, džiaugiasi pašnekovė.

Dabar svarstoma pagelbėti ir kaimyninių ūkių uogininkams, perdirbant jų produkciją. Putinų ūkis priklauso ir Lietuvos uogų augintojų asociacijai. Bendraujant su kolegomis, pasak M.Sadauskaitės-Pocės, aiškėja, kad visi susiduria su ta pačia problema – uogas užaugina, tačiau neturi kur jų perdirbti.

Padeda tėvai

Plėtojant dviejų krypčių verslą, nemažai padeda ir Monikos tėvai. Jie ne tik padeda išvežiodami užsakytą produkciją, bet ir nemažai prisideda spaudžiant uogas, superkant iš bitininkų medų. Daugiausia medaus superkama iš aplinkinių bitininkų, tačiau didinant gamybą tenka ieškoti medaus ir tolėliau – Alytaus krašte. Putinų sirupui labiausiai tinka miško, liepų medaus.

Kadangi putinų giraitė ūkyje dar jauna, praėjusį rudenį uogos papildomai buvo renkamos ir superkamos iš Dzūkijos miškų, sodybų. Dalis surinktų uogų perdirbama iš karto, kita dalis – užšaldoma.

„Iš šaldiklio išimame maždaug du šimtus kilogramų uogų. Jos atšyla per dvi, tris dienas. Tada jas spaudžiame. Kitas etapas – medaus maišymas. Kadangi medus būna kietas, jį maišyti su sultimis užtrunka iki trijų dienų. Mes nei sulčių, nei medaus nekaitiname, todėl visas procesas šiek tiek užtrunka. Medus turi nemažai vaško, o į patį sirupą su sultimis kartais patenka ir uogų luobelės, kauliukai, todėl sirupą reikia perkošti, kad jis būtų gražus, be priemaišų. Tik po visų šių etapų galime pilstyti į buteliukus. Turime pasistatę etnografinį rūsį, kuris šiandieną mums atstoja didelį šaldytuvą. Ten ir laikome visą savo produkciją. Kai matome, kad sirupas baigiasi, vėl iš naujo užsukame gamybos procesą“, – apie gamybos užkulisius pasakoja M.Pocė.

Norėjo šokolado, pagamino – guminukus

Prieš kelerius metus šeimyna sugalvojo išplėsti asortimentą ir užsimojo iš putinų uogų gaminti saldainius. Monika susisiekė su drauge, Kaune įkūrusia savo desertinę. „Norėjome gaminti sveikus saldumynus. Tam, atrodė, gera alternatyva yra juodasis šokoladas. Manėme, kad geras sprendimas būtų saldainiai su putinų džemo ar želės įdaru. Tačiau juodasis šokoladas kartus, nesaldinti putinai taip pat turi kartumo. Taigi saldainiai išėjo labai neskanūs. Nusiminiau, kad idėja visiškai nepasiteisino. Galiausiai draugė man pasiūlė iš likusių uogų pagaminti guminukus. Juos parsivežiau namo. Visiems patiko – ir vaikams, ir suaugusiems. Jie tiesiog buvo tobuli. Patys išmokome juos gaminti ir sėkmingai gaminame iki šiol“, – patenkinta pašnekovė.

Planuose – putinų aliejus

Ji turi ir daugiau planų, kaip plėsti produktų iš putinų asortimentą. Norėtų pagaminti ir sveikus putinų uogų ledinukus nuo gerklės skausmo. Mintyse ir putinų aliejaus gamyba. Internete radus informacijos, kad aliejus iš putinų uogų kauliukų spaudžiamas Ukrainoje, Rusijoje, šeimyna jau ėmė domėtis, ar tai būtų įmanoma ir Lietuvoje. Tačiau susisiekus su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais paaiškėjo, kad toks aliejus gali būti kenksmingas organizmui, nes uogų kauliukai turi medžiagų, kurios nėra tinkamos vartojimui. „Tačiau tai nėra iki galo ištirta. Esame įsigiję aliejaus spaudimo aparatą, džioviname putinų kauliukus. Išspaustą aliejų vešime tirti mokslininkams. Tik įsitikinę, kad jis naudingas, galėsime pasiūlyti putinų aliejų ir pirkėjams“, – plėsti gaminių asortimentą iš auginamų putinų uogų pasiryžusi M.Pocė.

Ji svajoja produkciją eksportuoti ir į užsienį. Jauna verslininkė svarsto, kad Lietuvoje užaugintas ir pagamintas putinų sirupas turėtų rasti savo pirkėją Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.