Besaikė meilė gyvūnams kai kada pridaro labai daug rūpesčių jų šeimininkams. Mat vien meilės jiems neužtenka – juos reikia šerti, gydyti, o tai kainuoja. Ir nemažai.

Ūkis stebimas

Į dėmesio centrą pastarosiomis savaitėmis patekęs Lazdijų rajono ūkininkas Antanas Šaulys beveik visą gyvenimą paskyrė žirgams. Per 60 metų perkopęs vyras ir toliau neketina atsisakyti savo augintinių.

Pastarasis skandalas kilo šių metų birželį. Nustatyta, kad A.Šaulio ūkyje laikomi 18 arklių nepakankamai šeriami ir girdomi, jie išliesėję, laikymo vietose per retai šalinamas mėšlas, ne visiems gyvuliams užtenka ploto, jie nesužymėti mikroschemomis. Patikrinimų metu ūkininkas rodydavo šieno ir avižų atsargas, tačiau inspektoriams kilo įtarimų, kad avižos nenaudojamos, nes jų kiekis nesikeisdavo.

Šiandien Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nuolat kontroliuoja netinkamai 18 arklių prižiūrinčio ūkininko Lazdijų rajone veiklą, vertina, ar šalinami ūkyje nustatyti trūkumai, ar šiuo metu geros gyvūnų laikymo sąlygos neprastėja.

Prieš porą savaičių atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad ūkininkas išmėžė arklių gardus, sutvarkė ėdžias, kitą arklių šėrimo įrangą. 15 ūkyje laikomų arklių yra suženklinti, jiems išduoti arklių pasai. Likusius 3 gyvūnus ūkininkas privalės suženklinti, kai tik jie sulauks reikiamo amžiaus. Gyvūnų ženklinimas ir registravimas yra svarbūs norint užtikrinti galimybę arklius parduoti ar perduoti, perkelti juos į kitą laikymo vietą.

Lazdijų rajono savivaldybė pasiūlė pagalbą ūkininkui ruošiant pašarus žiemos sezonui, pažadėjo prireikus suteikti arkliams laikiną globą ir priežiūrą savivaldybei priklausančio hipodromo arklidžių patalpose.

„Šiuo metu visų ūkyje laikomų arklių sveikatos būklė yra normali. Tai patvirtino ir nepriklausomą apžiūrą atlikusi privati veterinarijos gydytoja, tačiau ūkininko veikla ir arklių laikymo sąlygos bei jų sveikatos būklė ir toliau bus nuolat stebima“, – teigė VMVT.

„Panašių gyvulių nepriežiūros atvejų, deja, vis dar pasitaiko. Žmonės įsigyja daugiau gyvūnų, nei išgali pasirūpinti, jie tiesiog neįvertina savo sveikatos, amžiaus ar finansinės padėties. Šis ūkis priskirtas prie didesnės rizikos grupės, todėl nuolat kontroliuojamas, tikrinama, kad arkliai būtų pagirdyti ir pašerti“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Tapo teisiamuoju

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ūkininką nuspręsta patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Lazdijų VMVT inspektoriai, ne kartą tikrinę šio ūkininko arklių laikymo vietą ir priežiūros sąlygas, visais atvejais nustatydavo pažeidimų. Šiam ūkininkui už nepakankamą arklių priežiūrą jau buvo skirtos 3 administracinės nuobaudos, ne kartą patvirtinti trūkumų šalinimo planai.

Tad šį kartą Lazdijų VMVT dėl neprižiūrėtų arklių kreipėsi į policijos komisariatą ir paprašė A.Šaulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Policijos pareigūnai kovo 22 d. pateikė medžiagą apylinkės teismui, kad šis priimtų sprendimą paimti arklius iš šio ūkininko ir perduotų juos asmenims, galintiems pasirūpinti gyvuliais.

Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, birželio 26 dieną vyko trečiasis posėdis. Bet teisiškai ši sritis Lietuvoje dar nėra sutvarkyta taip, kad neprižiūrėtų gyvūnų likimas būtų greitai išspręstas, be to, nenumatyta, kur juos priglausti. „Teismas, ko gero, priims sprendimą palikti arklius, nes šiuo metu jau jiems negresia badas – jie ganosi lauke“, – savo nuomonę dėstė VMVT Sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis. Anot jo, jų tikslas – įtikinti žmogų, kad rudeniui jis pasiliktų mažiau arklių.

Kraštutinis atvejis

Gyvūnai konfiskuojami tik tais atvejais, kai būna įvertintos visos aplinkybės, pritaikytos visos kitos galimos sankcijos – ūkininkui skirtas įspėjimas ir bauda. Tiesa, konfiskuoti arklius nėra taip paprasta – Lietuvoje nenustatyta tvarka, kas gyvūnus tokiais atvejais turėtų perimti ir jais pasirūpinti, taip pat dar nėra įstatymo, kuris gyvūnų skriaudėjams bent kelerius metus neleistų vėl jų laikyti. Šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje rengiamos įstatymų pataisos, kurios gyvūnų skriaudėjams uždraustų trejus ar penkerius metus vėl juos laikyti. Dėl to Seimas turėtų spręsti rudenį.

„Konfiskavimas – kraštutinis atvejis. Tokia priemonė taikoma tik tada, kai gyvūnų savininkas-laikytojas nesugeba tinkamai prižiūrėti savo gyvulių“, – paaiškino VMVT Sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas G.Blekaitis. Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko kasmet. Vienas toks įsimintinas atvejis buvęs Nemenčinėje (Vilniaus r.), kai iš ūkininko teko paimti daug arklių.

Pastaruoju metu į viešumą iškilo ir dar vienas gyvūnų nepriežiūros atvejis Širvintų rajone, Algio Ušacko ūkyje. G.Blekaičio teigimu, šie du atvejai yra labai skirtingi. Anot VMVT specialisto, Širvintų rajono ūkyje gyvūnai buvo laikomi geromis sąlygomis, tačiau vienam arkliui buvo netinkamai prižiūrimos kanopos. „Gyvūno savininkas aiškino, kad arklys jau gimė turėdamas judėjimo sutrikimų, dėl jo gydymo jis kreipėsi į veterinarijos specialistus. Kiti arkliai šiame ūkyje prižiūrimi tinkamai, jie šeriami, turi pakankamai vietos, gyvūnams žūtis negresia“, – situaciją Širvintų rajono ūkyje apibūdino VMVT Sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Jo teigimu, Lazdijų rajono atvejis visai kitoks. Vienišas žmogus, turintis savotišką požiūrį į gyvulių laikymą, tiesiog nesugebėjo prižiūrėti didelio skaičiaus gyvūnų. Jiems kiekvieną dieną reikia paduoti ir pašaro, ir atsigerti, ir suteikti laisvę – išvesti palakstyti bei pasivaikščioti į lauką, išmėžti tvartą. Vienas ūkininkas to padaryti fiziškai nepajėgdavo.

„Arkliui turi būti sudarytos sąlygos judėti – jis ne penima kiaulė, iš kurios laukiama storų lašinių. Kitas niuansas – pašarų kiekis. Kiek sukaupei rudenį, tiek žiemą turėsi. Paprastai tokiems ūkininkams, kurie neįvertina savo galimybių, problemų kyla pavasarėjant – vasario pabaigoje–kovo pradžioje, kai ganyklose žolės dar nėra, o daržinėse ar klojimuose pašarai baigiasi“, – aiškino G.Blekaitis.

Pasak VMVT atstovo, šis ūkis Lazdijuose jau daug metų pavasario sulaukia „su labai saikingu pašarų kiekiu“. Pagalbos ranką A.Šauliui nuolat ištiesia kiti ūkininkai, seniūnija, savivaldybė, todėl, spėja G.Blekaitis, ūkininkas mano, kad vis tiek kas nors pagelbės.

Problemos senos

Lietuvos žirgų globos asociacijos atstovas Rolandas Levinskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad mūsų šalyje visų gyvūnų, ne tik arklių, nepriežiūros arba netinkamos priežiūros problemos gana senos. „Tai ypač pastebima atokiose Lietuvos provincijos vietovėse. Kai tik pamatome laukuose besiganantį arklį, jau galime tikėtis, kad atsiras vienokių ar kitokių jo priežiūros pažeidimų. Dažniausiai pasitaikanti bėda – netinkama ir neprofesionali kanopų priežiūra arba ji apskritai laiku neatliekama“, – tvirtino R.Levinskas.

Pasak jo, tokią padėtį nulemia kanopų priežiūros specialistų trūkumas Lietuvoje, gyvūno savininko finansinės galimybės, tačiau dažniausiai – savininko žinių stoka ir įsisenėjęs stereotipinis mąstymas, kuris iš kartos į kartą suformuoja klaidingus gyvūno priežiūros įpročius. Netvarkomos arba netinkamai prižiūrimos kanopos gali sukelti ilgalaikių fiziologinių pakitimų, arklys kenčia nuolatinį skausmą ir patiria judėjimo diskomfortą.

Lietuvos žirgų globos asociacijos atstovo tikinimu, kita labai dažnai pasitaikanti problema – gyvūno gerovės reikalavimų neatitinkančios laikymo sąlygos. „Lietuvoje yra vietų, kur gyvūnai laikomi ankštuose, nevalomuose garduose, patalpose per mažai šviesos, trūksta oro cirkuliacijos, todėl jose formuojasi amoniako garai. Yra bėdų dėl geriamo vandens –jis nešvarus, keičiamas ne laiku, arkliai šeriami nesilaikant jų fiziologiją atitinkančių poreikių. Ganyklos aptvertos netinkamai įrengtomis, nesaugiomis tvoromis, nėra pastogių pasislėpti, pavyzdžiui, nuo liūties ar vabzdžių, arkliai pančiojami“, – vardijo R.Levinskas.

Jo tikinimu, raštu pranešus VMVT apie užfiksuotą gyvūno priežiūros pažeidimą ir pateikus vaizdinius įrodymus, neprižiūrimo gyvūno savininką aplanko tarnybos inspektoriai, tačiau neretai pažeidimai įvardijami kaip neesminiai. Gyvūno savininkui išsakomos pastabos, įpareigojama problemas sutvarkyti artimiausiu metu. Pakartotinis patikrinimas dažniausiai parodo, kad jokių teigiamų pokyčių nesulaukta, gyvūnas ir toliau kenčia. Gyvūno konfiskacija, nors teisiškai ir įmanoma, tikrovėje beveik netaikoma.

Sunkiai supranta

Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas Ramūnas Buinauskas teigė, kad dėl nepriežiūros gal ir būtų galima kaip nors pateisinti ūkininką, kuris nusipirko pirmą arklį – gal nežinojo, nemokėjo. Tuo metu Lazdijų rajone gyvenantis A.Šaulys – senas arklių augintojas.

„Žmonės visiškai nemąsto, kaip bus toliau. Priaugina prieauglio ir nežino, kaip išaugusią kaimenę išlaikyti. Kadangi tam nepasiruošia – viską daro bet kaip“, – šeimininko aplaidumą įžvelgė R.Buinauskas.

Anot jo, Lazdijų rajone jau būta ne vieno atvejo, kai sunkiai beišsiverčiantiems arklių augintojams ūkininkai, pasiūlę pagalbą, sulaukia prašymo pašarus atvežti tiesiai į tvartą, nes pats laikytojas neturi kuo jų atsivežti. Arba tiesiog nenori.

„Aš pats esu gal porą kartų vežęs pašarų arkliams, ir kiti ūkininkai padėdavo. Tačiau arklių augintojas visada prašydavo, kad kas nors šieną iki jo tvarto atvežtų“, – pasakojo Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas ir pridūrė, kad tokie atvejai žemina jų rajono žirgininkų vardą, tačiau tikino nežinąs, kaip jų išvengti.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Algimanto Pipiro, jų rajone jau ne pirmą kartą kyla triukšmas dėl arklių laikymo sąlygų, jų nepriežiūros. „Kai kurie ūkininkai gal per daug „myli“ savo gyvūnus ir nesuvokia, kad peržengia ribas. Juk nei valdininkai, nei veterinarai, nei Žemės ūkio skyrius negali sutvarkyti žmogaus ūkio“, – teigė A. Pipiras.

Per didelė našta

Virginijus Pliuskys, žirgų augintojas iš Krosnos (Lazdijų r.)

Lazdijų rajone padėtis sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgnio. Aš tą žmogų asmeniškai pažįstu. Jis tikrai myli žirgus. Jeigu kas nors išmeta arklį, jis jį būtinai priima. Jis kaip globos organizacija – kiek yra priėmęs žirgų, kiek jų išgelbėjęs... Bet jo finansinė situacija neleidžia pakelti tokio krūvio. Dabar galbūt reikėtų tiesiog atsisveikinti su arkliais – juos parduoti ar, atėjus amžiui, išvežti mėsai. Žinoma, pačiam savininkui toks žingsnis yra labai skaudus.

Ūkininkas, kuris augina žirgą pats, turi investuoti savo lėšų ir kasmet eina į minusą. Jis gali labai mylėti gyvulį, bet tiesiog nesugeba apskaičiuoti išlaidų.

Reikia įvertinti jėgas

Almutis Raila, Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas

Mano nuomone, žmonės tiesiog neįvertina savo galimybių – turėdami per mažai lėšų, per mažai žemės, laiko per daug gyvūnų. Veterinariniai reikalavimai ganykloms, arklių laikymo patalpoms jau seniai patvirtinti. Kiekvienam zootechnikui ar veterinarijos gydytojui jie puikiai suprantami, o kitiems gal kartais trūksta išprusimo, kartais – gal ir noro suprasti. Iš kitos pusės reikia nepamiršti, kad lietuviai linkę prisirišti prie gyvūno. Jeigu susensta kumelė, jeigu kumeliukų nerealizuoji, natūraliai susidaro perteklinis arklių skaičius. O prisirišęs žmogus visus juos augina – taip pat ir tuos, kurie patiria traumas. Jeigu laiku su jais neatsisveikini, ateina momentas, kai tie gyvuliukai pradeda tave po truputį ekonomiškai „valgyti“. Tad ūkininkams visada reikia blaiviai įvertinti savo jėgas.