LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Net atšalus orams, o kai kur ir iškritus sniegui, augalų vegetacija vyksta, tad jiems reikalingos ir azotinės trąšos, sako „Agrochemos“ specialistai. Ypač nedelsti atiduoti azotą augalams turėtų Rytų ir Pietų Lietuvos ūkininkai, kur, kaip rodo dirvožemio tyrimai, mineralinio azoto kiekis – labai mažas.
Mineralinio azoto dirvožemyje stebėseną vykdanti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija pernai pavasarį nustatė mažiausią mineralinio azoto kiekį nuo 2005 m. Tąkart 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto buvo rasta vos 30,7 kg/ha (tyrimas atliekamas 200 aikštelių visoje Lietuvoje).
Paskutinis mineralinio azoto dirvožemyje tyrimas buvo atliktas pernai metų lapkritį, nors jo duomenys kiek geresni: 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto buvo aptikta vidutiniškai 50,26 kg/ha – kai kuriuose šalies regionuose situacija itin prasta. Pavyzdžiui, Rytų ir Pietų Lietuvoje nustatytas labai mažas mineralinio azoto kiekis – 38,8 kg/ha.
„Nors stebėdami tyrimus matome, kad mineralinio azoto kiekis Lietuvos dirvožemyje „banguoja“, akivaizdi jo mažėjimo tendencija. Azoto mažėjimą dirvožemyje lėmė du metus iš eilės buvęs itin didelis derlius, kuris maksimaliai įsisavino azotą ir dirvožemyje nebeliko jo pertekliaus. Nors rudenį atlikti dirvožemio tyrimai parodė didesnį mineralinio azoto kiekį, lyginant su pernai metų pavasariu, reikia turėti omenyje, kad po gana gausaus sniego šią žiemą dalis azoto iš dirvožemio buvo išplauta, tad tikėtina, kad visur šie ir taip gana nedideli skaičiai dar labiau sumažėjo bei šiandien yra panašūs į pernai metų kovo mėnesio tyrimo rezultatus“, – sako „Agrochemos“ Trąšų skyriaus vadybininkas Arnoldas Kemzūra.
Ypač suklusti vertėtų ūkininkaujantiems Pietų ir Rytų Lietuvos regionuose, nes ten mineralinio azoto kiekis dirvožemyje – labai mažas. Tokiuose regionuose nuo azoto, kuris yra vienas pagrindinių augalų mitybos elementų, stygiaus, žiemkenčių ir žieminių rapsų augimas bei vystymasis itin nukenčia. O šią derliaus gausai ir kokybei grasinančią bėdą geriausia spręsti tręšiant pasėlius lietuviškomis azoto trąšomis. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, rekomenduotina trąšų normą kiek padidinti.
Šiuo metu, kai naktimis temperatūra nukrenta žemiau nulio, tręšimas skystomis azotinėmis trąšomis nerekomenduojamas, todėl geriausias pasirinkimas ūkiams – lietuviška amonio salietra.
„Mūsų klimato zonai birios lietuviškos amonio salietros trąšos itin tinkamas pasirinkimas, nes jų sudėtyje yra dviejų formų azotas – lengviausiai ir greičiausiai augalų pasisavinamas nitratinis azotas bei amoniakinis azotas, kuris veikia lėčiau ir ilgiau. Net šaltu oru tręšiant pasėlius amonio salietra, tirpdama ji pereina į lengvai augalų pasisavinamą azotą ir aprūpina pasėlius reikiamomis maisto medžiagomis“, – sako A.Kemzūra.
Amonio salietra – viena populiariausių azotinių trąšų ne tik Lietuvoje: ūkininkai jau spėję šį produktą pamėgti ir įsitikinti jo veiksmingumu bei universalumu. Amonio salietra gali būti naudojama kaip pagrindinė trąša visiems augalams ir dirvožemio tipams, o taip pat pavasario–vasaros laikotarpiu, kaip papildoma bei greitai veikianti trąša, kad praturtintų dirvožemį azotu.
