Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Margučių raštai pražysta ant baltų kiaušinių

Šiemet balti kiaušiniai – deficitas. Artėjant Velykoms marginimui labiausiai tinkamų baltų kiaušinių pirkėjai ieško vos ne su žiburiu. Anksčiau prekybos tinklai didelius jų kiekius įsiveždavo iš Ukrainos. Dabar, nutrūkus tiekimams iš karo apimtos šalies, baltų kiaušinių kiekiai labai sumažėję. Situaciją Lietuvoje gelbsti smulkūs ūkiai bei prekybos tinklai, nedidelius baltų kiaušinių kiekius suradę Skandinavijos šalyse.

Paklausūs balti

Dubravų kaimo (Kauno r.) ūkininkė Jolanta Kalantienė dedeklių vištų fermoje laiko tiek rudąsias, tiek baltąsias leghornų veislės vištas. Pastarosios sudaro beveik pusę vištų pulko. Ji 6 metus iš savo ūkio nuolat siūlo baltos spalvos kiaušinių. Nesvarbu, kokia jų lukšto spalva – kiaušiniai kaimiški, vištos laikomos vienodomis sąlygomis, šeriamos tuo pačiu pašaru. Vištų augintoja sakė, kad prieš šventes paklausą turi balti kiaušiniai.

„Kai kam labai reikia baltų kiaušinių. Šeštadienį mobiliajame ūkininkų turgelyje Kaune mes draugiškai susitardavome, nes jau buvo, kaip sakau, „kiaušinmečio“ dienos. Visiems, kurie prašė, maišėme – pusę baltų, pusę rudų kiaušinių. Kiti sakė, kad jiems visai nesvarbi lukšto spalva, pirko rudus, kam buvo labai svarbu, ėmė daugiau baltus“, – VL papasakojo ūkio savininkė, pridūrusi, kad kiaušinių spalva (nesvarbu, ruda ar balta) kainai įtakos neturi ir prieš Velykas specialiai baltų kiaušinių nebrangino.

Ji kiaušinius rūšiuoja pagal svorį, todėl kainos skiriasi. Pigiausi mažiausio svorio kiaušiniai, o brangiausi – didieji. Ūkininkė iš Kauno rajono savo vištų kiaušinius rūšiuoja į tris grupes. Už 10 vienetų pačių mažiausių kiaušinių prieš Velykas prašė 2 eurų. Perkamiausi vidutinio (M–L) dydžio kiaušiniai kainuoja 2,10–2,20 euro. Jie brango 0,1–0,2 euro. Didelių kiaušinių kaina jau kurį laiką nesikeitė – už 10 vienetų prašė 2,80 euro.

Kelti kiaušinių kainą ūkininkę privertė šiemet išbrangę pašarai. Juos perka iš pasirinktos įmonės. J.Kalantienė lygino, kad anksčiau už 25 kg grūdainio maišą mokėdavo 10 eurų su centais, o dabar moka 14,50 euro. Tas pats su grūdais – 40 kg talpos maišas grūdų pernai rudenį kainuodavo 7 eurus, šiemet pavasarį toks kiekis kainuoja 20–22 eurus.

„Su mielu noru kiaušinių kainos nekelčiau, bet atvažiuoja grūdainis ir grūdai tokiomis kainomis, kad jau nebeturiu kur dėtis“, – prieš šventes apgailestavo vištų augintoja.

Specializacija – vištos ir ožkos

Nuo 15 vištų 2008 metais savo ūkio veiklą pradėjusi J.Kalantienė dabar fermoje augina daugiau kaip 200 keleto veislių vištų, todėl rinkoje visada siūlo kiaušinių rudais ir baltais lukštais. Ūkio pasirinkta koncepcija – natūralus, biodinaminis, ekologiškas ūkininkavimas. Be vištų Kalantai dar augina ir ožkų.

„Sovietiniais laikais pramoniniai paukštynai augindavo baltas vištas, kurios dėdavo baltus kiaušinius. Kaimuose pas močiutes daugiausia būdavo auginamos rudos vištos, kurių ir kiaušiniai rudi. Visa esmė, kad baltus kiaušinius dedančios vištos yra ta pati senovinė leghornų veislė. Šios vištos daug produktyvesnės, patys paukščiai smulkesni, sulesa mažiau pašaro – jie pramoniniam auginimui yra populiaresni. Bet laikui bėgant keitėsi mados. Rudi kaimiški kiaušiniai pagal populiarumą ėmė pirmauti. Tą lėmė žmonių pasirinkimas. Kai rudų kiaušinių pirkimai išaugo, tada ir paukštynai persiorientavo į rudus kiaušinius“, – situaciją aiškino ūkininkė.

Jos atmintyje išlikę vaikystėje parduotuvėje matyti baltos spalvos kiaušiniai. Tai gali būti užsifiksavę ir kitų žmonių vaikystės prisiminimuose. J.Kalantienei ir pačiai prekiaujant mobiliajame turgelyje yra tekę patirti, kad žmonės nešiojasi neteisingą nuostatą: kaimiški kiaušiniai rudi, o jau balti, tai neaišku kas – tarsi baubas. Todėl vištų augintoja pirmus savo žingsnius – prekybą kaimiškais baltais kiaušiniais – atsimena kaip labai sunkius, nors tai buvo prieš šešerius metus. Teko pratinti, šviesti, kol bendru susitarimu įtikino pirkėjus, kad lukšto spalva jokios įtakos kiaušinio kokybei neturi.

Jolanta dabar turi savo klientų ratą – vieni iš viso rudos spalvos kiaušinių nenori ir ima tik baltus, kiti renkasi tiktai rudus. Ji pastebi, kad žmonės pavažinėjo po užsienius. Ten daugelyje šalių, ypatingai Skandinavijos šalyse, Izraelyje, žmonės daugiausia valgo tik baltos spalvos lukšto kiaušinius. Taip po truputį ir jos ūkio balti vištų kiaušiniai turgelyje „įsivažiavo“. Ji sako net girdėjusi, kad esą baltos spalvos vištos skraidžioja, pabėga. Bet pati įsitikino, kad tai yra mitas. Dubravų kaimo ūkininkės teigimu, jeigu višta turi pakankamai laisvės išsivaikščioti, ji niekur neskraidžioja ir nebėga.

Naujovės veda pirmyn

Savo vištų ūkelį J.Kalantienė vadina miniatiūriniu – laiko nuo 200 iki 300 vištų. Skaičius kinta, nes kiekvieną pavasarį atnaujina vištyną – nusiperka jauniklių vištaičių. Šiemet Jolanta planuoja įsigyti vengriškos veislės baltų vištų, kurios taip pat dės baltus kiaušinius. Tuo tarpu jau pabuvusias dedekles pjaus ir parduos mėsą – tinka virti sultiniui. Moteris skaičiuoja, kad jeigu laikytų tik 50 vištų, tada neapsimokėtų dirbti.

Ūkininkės Jolantos pirkėjai teiraujasi, kodėl vasarą kiaušiniai neatpinga. Juk aplinkui pilna žolės, o vištos žolę lesa. „Kai mes pradedame valgyti braškes, juk dėl to nenustojame valgyti dešrą. Taip ir vištos. Joms vien žolės neužtenka. Joms žolė tas pats, kas žmonėms salotos ar agurkai – vitaminai, priedas“, – aiškino ji.

J.Kalantienės ūkyje, vos atšyla orai ir baigiasi paukščių migracija, pradeda kaltis žolė, vištos maitinasi lauke – joms įrengti kilnojami aptvarai. Kai vienur nulesa žolę, perkeliamos „ganytis“ į kitą vietą. Vištos palaidos būna tiek lauke, tiek tvarte. Narvų nėra, jos turi laisvės net ir dėdamos kiaušinius.

„Psichologiškai jų gyvenimas geras. Vištos turi savus ritualus – padėjusi kiaušinį višta niekada nepabėgs iš karto, ji turi dar patupėti ant padėto kiaušinio, jį subrandinti. Jei ką tik vištos padėtą kiaušinį paimi, jo lukštas neturi skambesio. Nesvarbu, ar lauke karšta, ar šalta, jei višta tupės ant kiaušinio, jis niekada neperkais, nesušals. Joms taip reikia – patupėti“, – kaimo vištų gyvenimo ritualais pasidalijo augintoja, atkreipusi dėmesį, kad pramoniniuose paukštynuose yra kitokia tvarka – višta vos spėjo kiaušinį padėti, jis jau nuriedėjo, tai paukščiui stresas.

Vištų augintoja neigia, kad kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo lesalų. Nebent lukštas pašviesėja vasaros metu, kai vištos lesa daug žolės. Žąsliuose (Kaišiadorių r.) įsikūrusio Mariaus Steponavičiaus ūkio specializacija – paaugintų dedeklių vištaičių realizacija. Pati Jolanta su šiuo ūkiu bendradarbiauja jau daug metų. Žino, kad yra tokių veislių vištų, kurios deda žalsvus ar pilkšvus kiaušinius, tačiau šių naujovių Kauno rajono ūkininkė dar nespėjo išbandyti.

Nudažo ir rudus

Mindaugas Maciulevičius, ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas

Baltų kiaušinių mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose beveik nebūna. Dominuoja kaimiški rudi, bet skirtingo atspalvio. Turgeliuose galima nusipirkti baltai žalsvos spalvos žąsies kiaušinių ir juos numarginti. Jie dideli ir beveik balti. Tokio margučio tarp mažesnių užtektų ir vieno.

Kaimiški rudi kiaušiniai kuo puikiausiai nusidažo. Juos siūlome dažyti svogūnų lukštais. Beveik kiekvienas daržininkas priruošęs ir pardavinėja dažymui skirtų svogūnų lukštų komplektus. Jų galima rasti ir prie kiaušinių, ir pas daržovininkus. Patogu – nusiperki maišiuką svogūnų lukštų ir kartu su kiaušiniais parsineši namo.

Mūsų šeima rudus kaimiškus kiaušinius apvyniojame svogūnų lukštais, žolelėmis ir verdame, o rezultatas – labai geras. Jeigu žmonėms norisi įvairesnių spalvų, galima naudoti kitokius natūralius produktus: burokėlių sultis, mėlynąjį kopūstą ir pan.

Kaimiškų kiaušinių neturėtų trūkti, tik dabar pabrangę pašarai, tai ir kaina bus pasikoregavusi. Šiuo metu kiaušinių kainos priklauso labiau nuo kiekvieno ūkininko, nes vieningos kainodaros turgeliuose nėra. Net tame pačiame turgelyje skirtingi ūkininkai gali prekiauti nevienodomis kainomis. Pas mus bendro susitarimo dėl kainos niekada nebuvo ir nėra, tai skatina konkurenciją. Skatiname, kad būtų kiek įmanoma įperkamesni.

Balti – iš Suomijos

Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė

Kiaušinių pardavimai pradeda augti likus kelioms savaitėms iki Velykų. Atsižvelgdami į tai, kasmet pasirūpiname didesniais kiaušinių kiekiais, kad jų galėtų įsigyti visi norintys. Pastebime, kad prieš Velykas net putpelių kiaušinių pardavimai išauga apie 3 kartus. Mūsų asortimente yra kiaušinių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Suomijos. Iš pastarosios šalies atkeliauja balti kiaušiniai.

Šiuo metu baltų kiaušinių (M dydžio) kaina nesiekia euro. Ji priklauso nuo kiaušinių rūšies: narvuose laikomų vištų kiaušiniai, ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, laisvai laikomų vištų kiaušiniai ir ekologiški kiaušiniai.

Rekomenduojami video