8 000 ūkių – tiek kiaulių augintojų šiemet jau patikrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai, stebėdami biologinės saugos reikalavimų laikymąsi. Taisyklių laikymasis ūkininkams – būtinas, norint užkirsti afrikinio kiaulių maro (AKM) patekimą į gyvulių auginimo vietas. VMVT pareigūnai pabrėžia ne tik biosaugos svarbą, bet ir dalinasi informacija, kaip pastebėti ligos simptomus bei kalba apie paršelių pardavimo reikalavimus, kurių nesilaikymas gresia sankcijomis. O nusprendusiems atsisakyti kiaulių auginimo pataria kreiptis kompensacijų.

Biosauga privalo tapti rutina

Šį pavasarį jau 8,5 tūkstančio kiaulininkystės ūkių aplankę VMVT specialistai iki gegužės 15 dienos planuoja patikrinti visas šalyje registruotas kiaulių auginimo vietas. Pas 656 nekomercinius ūkininkus nustatyta biologinio saugumo priemonių pažeidimų. Dažniausiai nėra dezinfekcinių kilimėlių prie visų įėjimų į kiaulių laikymo vietas arba jie nėra užpildyti biocidinėmis medžiagomis. VMVT inspektoriai dažnai randa neaptvertus tvartus ir pastebi, kad kiaulių augintojai neturi patalpos ar vietos, kur prieš darbus tvarte galėtų pasikeisti darbo drabužius ir avalynę.

„Taip pat pastebime, kad ūkininkai turi įsigiję visas priemones, tačiau jų nenaudoja. Dezinfekcinis kilimėlis guli sausas šalia įėjimo, yra įsigyta biocidinių produktų, tačiau pakuotė dažnai net neatidaryta. Ūkininkas nežino, kaip tinkamai paruošti dezinfekcinį tirpalą, tvora nuardyta ir padėta šalia pastato, nes trukdo pavasariniams darbams, sunku pravažiuoti su žemės ūkio technika per kiemą. Svarbu suprasti – visų šių priemonių reikia ne tikrintojams. Patys ūkininkai privalo rūpintis savo turto saugumu. Kiaulininkystės ūkiams keliami biologinio saugumo reikalavimai turi tapti rutina“, – biologinių taisyklių svarbą akcentuoja VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Gintarė Juozėnienė.

Kiaules šerti ir prižiūrėti privalu atsakingai

Tačiau tai tik dalis biosaugos taisyklių, užkertančių kelią AKM. Visiems kiaulių augintojams privalu laiku deklaruoti gyvulius – kiekvieno metų ketvirčio pirmąjį mėnesį. Taip pat reiktų atminti, kad parduoti galima tik vienu ausų įsagu ženklintas kiaules. Įsigytus gyvūnus reikia atsivežti į tinkamai paruoštą laikymo vietą: tvartą aptverti tvora ir užtikrinti, kad į jį nepakliūtų laukiniai gyvūnai, graužikai ar kiti kenkėjai, naminiai augintiniai. Todėl apsaugotas turi būti ne tik pagrindinis įėjimas į tvartą, bet ir visi kiti.

Kartu svarbu prižiūrėti aplinką, šienauti žolę, genėti krūmus. Taip aplink tvartą bus sunku daugintis graužikams. Draudžiama šerti kiaules šviežiai nušienauta žole, termiškai neapdorotais pašarais, virtuvės atliekomis, naudoti pakratus, atvežtus tiesiai iš lauko. Juos privalu išlaikyti ne trumpiau nei 90 dienų. Kiaulių negalima laikyti lauke.

„Komerciniams ūkiams, t. y. laikantiems paršavedes ir auginantiems kiaules pardavimui, taikoma daugiau ir griežtesnių reikalavimų, kadangi iš jų išvežant produktus ar parduodant paršelius į kitus ūkius kyla didesnė rizika išplatinti AKM. Be visų biosaugos taisyklių, šie augintojai jau privalo turėti specialiai įrengtas persirengimo patalpas ir dušus. Taip pat būtina vykdyti į ūkio teritoriją patenkančių asmenų ir transporto priemonių kontrolę, transporto priemonių dezinfekciją“, – teigia G. Juozėnienė.

Pastebėjus AKM simptomus, raginama nedelsti

Tačiau jei biosaugos reikalavimų nebuvo laikomasi tinkamai ir kiaulės užsikrėtė, kaip tai pastebėti?

„Kiaulės ima karščiuoti, nustatoma 40,5–42 laipsnių temperatūra. Po 48–72 valandų kraujyje sumažėja baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų bei trombocitų – kraujo plokštelių. Baltosioms kiaulėms parausta oda apie ausis, uodegą, galūnes, pilvą ir krūtinę. Per 24–48 valandas iki mirties atsiranda anoreksija, odos ir gleivinių pamėlynavimas, sutrinka koordinacija. Taip pat gyvūnams padidėja pulsas, kvėpavimo dažnis, pasireiškia vėmimas, viduriavimas, kartais – su krauju. Užsikrėtus, mirtis dažniausiai ištinka po 6–13 dienų, tačiau gali ir po 20. Maras paršavedėms gali sukelti abortus, o naminių kiaulių gaišimas siekia 100 proc.“, – AKM pasekmes vardina pašnekovė.

G. Juozėnienė perspėja ūkininkus – įtarus, kad gyvuliai serga, privalu nedelsiant kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės VMVT specialistus. Taip pat visą parą galima skambinti nemokamu telefonu 8 800 40 403.

„Vakcinos ir vaistų nuo maro nėra. Todėl biosauga tiesiog būtina. O ūkininkams, atsisakiusiems auginti kiaules, siūlomos kompensacijos“, – apie išeitį kalba VMVT pareigūnė.

Nesilaikantiems taisyklių, kiaules gali tekti skersti

Valstybė teikia pagalbą už kiekvieną paskerstą ar nugaišintą kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę kiaulininkystės ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui. Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus ir į 100 eurų išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik esantys užkrėstoje teritorijoje.

Tačiau jei kiaulių auginimo neatsisakoma, užsiimama gyvulių prekyba, taisyklių taip pat privalu laikytis. Paršeliai turi būti paženklinti į vieną ausį segamu įsagu su bandos numeriu. Gyvulius įsigyjantis asmuo iš pardavėjo turi gauti gyvūnų sveikatos būklę patvirtinantį veterinarijos pažymėjimą, išduodamą tokį įvertinimą atlikusio veterinarijos gydytojo. Kiaules parduodantysis turi užpildyti ir paršelių pirkėjui pateikti GŽ-2 formą bei Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį. Duomenys apie išvežimą iš ūkio ir atvežimą į jį turi būti užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre per 7 kalendorines dienas po sandorio.

„Minėta, kad visi kiaulių laikytojai kiekvieno einamųjų metų ketvirčio pirmąjį mėnesį Ūkinių gyvūnų registre privalo registruoti laikomų gyvūnų skaičių. Tai padaryti, jei turi suteiktą prieigą prie registro, gali ir pats kiaulių laikytojas, tokią paslaugą gali suteikti ir privatus veterinarijos gydytojas arba VMVT specialistai. Ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimai gali užtraukti sankcijas. Griežčiausių gali sulaukti vengiantieji prievolės deklaruoti laikomas kiaules ir įsigiję jas be veterinarijos pažymėjimo“, – perspėja G. Juozėnienė.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT