LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nors AB „Lytagra“ valdymo struktūra iki šiol veikė kaip neblogai sureguliuotas mechanizmas, bendrovės vadovai iš savo patirties žino: jeigu kompanija nori išlikti lyderė, privalo laiku reaguoti į rinkos pokyčius ir nuolat ieškoti naujų galimybių. Bendrovės vadovų nuomone, toks laikas pribrendo, o nuo šių metų pradžios diegiami nauji sumanymai žemdirbiams teikia gerų žinių.
Priartės prie žemdirbių
Taigi „Lytagra“ kelia sau iššūkį, kuris pareikalaus ne tik finansinių išteklių, bet ir intelektinių sugebėjimų. Vis dėlto šįmet per 13 mln. eurų investicijų planuojanti rinkos lyderė gerai apskaičiavo savo galimybes.
Pagrindinis tikslas – sukurti tokią veiklos schemą, kad naudotis bendrovės serviso tarnyba žemdirbiams būtų patogiau, o atsarginės dalys juos pasiektų greičiau. Sakysite, juk „Lytag-ros“ serviso tinklas jau yra gana tankus – stacionarios serviso tarnybos veikia 6 rajonuose, taigi iš bet kurio šalies kampelio iki artimiausios „Lytagros“ serviso tarnybos tėra 40–60 kilometrų, o jeigu dar įvertintume mobiliąsias serviso komandas, atrodytų, kad sistema veikia beveik idealiai. Iki šių metų pradžios AB „Lytagra“ struktūroje atskirai veikė naujos ir naudotos žemės ūkio technikos pardavimo, serviso paslaugų ir atsarginių dalių padaliniai. Kiekvienas jų kėlė sau tam tikras užduotis ir stengėsi jas įgyvendinti.
„Lyg ir viskas veikė gerai, tačiau kartais sulaukdavome ūkininkų pastabų dėl operatyvumo. Taigi mūsų ir kolegų iš stambios Lenkijos įmonės patirtis pakuždėjo, kad padidinti darbų efektyvumą galima minėtų padalinių vadovavimą sutelkus vienose rankose“, – aiškino „Lytagros“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Adomas Balsys ir pridūrė, kad pakeitus valdymo schemą padidės atsakomybė už galutinį bendrą rezultatą.
„Esame įsitikinę, kad komercijos direktorius turi ne tik rūpintis technikos pardavimu, bet ir domėtis, kaip klientams sekasi valdyti iš mūsų įsigytą žemės ūkio techniką iki jos nurašymo. Mums svarbu ne tik techniką parduoti. Ne mažiau svarbu, kaip ji ūkininkui tarnauja, jos priežiūra, remontas, atsarginių dalių tiekimas“, – atskleidė reformos esmę A.Balsys.
Todėl „Lytagros“ klientai nuo šiol pastebės, kad bendrovės valdymo struktūroje buvusius du direktorius (naujos technikos pardavimo ir technikos serviso) pakeitė vienas komercijos direktorius, atsakingas už žemės ūkio technikos pardavimą ir servisą. Šias pareigas nuo šių metų pradžios eina daugeliui „Lytagros“ klientų pažįstamas Rimas Norvilas.
Nuo šių metų pradžios AB „Lytagra“ generaline direktore paskirta D.Balsienė planuoja bendrovės plėtrą: „Pernai investavome 9,5, o šįmet – per 13 mln. eurų.“ Bendrovės nuotr.
Dėmesys atsarginėms dalims
Kodėl „Lytagra“ palyginti daug dėmesio skirs atsarginių dalių padaliniui? Regis, užtektų tuo pasirūpinti serviso tarnybai, juk daugelis bendrovių taip dirbti įpratusios.
„Anksčiau ir mes taip manėme. Tačiau šioje specifinėje ir jautrioje žemės ūkio paslaugų srityje, kurioje svarbi kiekviena smulkmena, radome spragų. Dabar manau, kad šios reformos imtis reikėjo jau prieš trejus metus, bet geriau vėliau negu niekada“, – sakė valdybos pirmininkas A.Balsys.
Reikėtų pastebėti, kad, skirtingai nei kai kuriose ES valstybėse, Lietuvoje yra daug ūkių, kurie savo jėgomis bando atlikti kai kuriuos serviso darbus. „Ypač tai pasakytina apie žemės ūkio bendroves ir stambesnius ūkininkus. Daugelis iš jų yra įsirengę mechanines dirbtuves, pasisamdę specialistų, kurie atlieka kai kuriuos technikos remonto darbus. Pavyzdžiui, pakeičia susidėvėjusias plūgų, sėjamųjų ar kitos technikos detales. Darbo nedaug, jis nesudėtingas, tačiau sutaupoma laiko ir šiuos jie nori atlikti patys. Yra ir tokių bendrovių, kurių auksarankiai specialistai bando taisyti net variklius ir pavarų dėžes. Mes ir pastebėjome, kad tokiems ūkiams skubiai prireikia vis daugiau atsarginių dalių“, – aiškino naujasis „Lytagros“ komercijos direktorius R.Norvilas.
Kokią įtaką naujieji pakeitimai turės „Lytagros“ klientams?
„Jiems tikrai nekils kokių nors papildomų klausimų. Kaip ir anksčiau, prireikus serviso paslaugų, techniką nusipirkęs ūkininkas kreipsis į serviso tarnybą. O ten jau prasidės pasikeitimai, kurių ūkininkai nematys, bet pajaus – jiems atsarginių dalių padalinys paslaugas suteiks operatyviau, nes nuo šiol ranka rankon dirbs ir su technikos pardavėjais, ir su serviso padaliniais per bendrovės filialus“, – aiškino R.Norvilas.
Didelio pajėgumo serviso dirbtuvės
Atsarginių dalių padalinio paslaugų vertė šiais laikais labai išaugo, nes visi išmoko skaičiuoti ir ypač derliaus nuėmimo metu patyrė, kad brangiausiai kainuoja laikas. Jo kaina dar labiau išauga, kai dėl prastų gamtos sąlygų ūkininkai gaudo kiekvieną tinkamą valandą derliui nuimti.
„Bendrovė gali turėti puikiai veikiančią serviso tarnybą, itin mobilias aukštos klasės specialistų grupes, bet jeigu prireikus jie neturės detalių, visi darbai sustos. Taigi būtent atsarginių dalių padalinio veiklai optimizuoti „Lytagra“ nuo šių metų skirs ypatingą dėmesį“, – sakė R.Norvilas.
Atsarginių dalių sandėlis-terminalas veiks Kaune, „Lytagros“ centre – čia yra didžiausios patalpos. Tačiau reikiamų dalių bus galima įsigyti ir filialuose.
„Lytagros“ užmojus labai teigiamai įvertino partneriai – „New Holland“, „Amazone“, „Krone“, JCB kompanijų vadovai. Jie su pasigėrėjimu stebėjosi „Lytagros“ planais – juk lietuviai Kaune iš esmės pastatė tikrų tikriausią techninės priežiūros ir remonto gamyklą, kurioje sukauptas visas komplektas paslaugų, kokių ūkininkams gali prireikti.
„Kaune, centrinėse serviso dirbtuvėse, vienu metu galime remontuoti 15–20 traktorių ar kitų žemės ūkio mašinų. Todėl mūsų mechanikai ir inžinieriai dirba labai efektyviai – jeigu pritrūksta kokios nors detalės, kol ji pristatoma, meistrai dirba jau prie kito traktoriaus. Tai ir yra vadinamasis masto efektas“, – sakė AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas A.Balsys.
„Atsargines detales pradėjome kaupti jau nuo rugsėjo mėnesio“, – sakė naujasis „Lytagros“ komercijos direktorius technikos pardavimui ir žemės ūkio mašinų servisui R.Norvilas. Bendrovės nuotr.
Kaupia atsargines dalis
Pakeitimai, įvesti „Lytagros“ serviso tarnybos ir atsarginių dalių tiekimo padaliniuose, itin bus svarbūs artėjantį sezoną, nes jau rudenį tapo aišku, kad 2018-ųjų pavasarį sėja bus sudėtinga. Žiemkenčiai ne visur sulauks pavasario, o kai kurių ūkių savininkai net negalėjo įvažiuoti į laukus. Taigi vasarinių kultūrų teks sėti daugiau nei ankstesniais metais. Todėl didesnis krūvis teks žemės ūkio technikai, o ji, nors ir geros kokybės, tačiau, kaip ir viskas gyvenime, susidėvi, genda. Štai tada žemdirbiai ir pajus „Lytagros“ reformos rezultatus.
„Šiais metais sudarytas technikos pakaitos fondas. Jį sudaro 8 įvairaus galingumo NEW HOLLAND traktoriai ir trys teleskopiniai JCB krautuvai. Jie bus panaudojami remontuojamai žemdirbių technikai pakeisti. Nujausdami poreikį, atsargines dalis pradėjome kaupti jau nuo rugsėjo mėnesio. Toks kaupimas brangiai kainuoja, įšaldomos lėšos, tačiau kitos išeities nėra. Nusprendėme, kad apie 85 proc. planuojamų atsarginių dalių iki pavasario jau gulės mūsų sandėliuose, todėl, ūkininkams jų prireikus, mažiau laiko sugaišime ieškodami gamintojų sandėliuose“, – sakė R.Norvilas.
Apyvarta augo
„Lytagros“ įmonių grupės apyvarta 2017-aisiais, palyginti su 2016 m., padidėjo 15,2 proc., o nekonsoliduota apyvarta pasiekė 228,5 mln. eurų. Taigi visos „Lytagros“ įmonių grupės apyvarta išaugo 30,1 mln. eurų.
„Pažymėtina, kad jau 2017-aisiais daugiausia paaugo prekyba atsarginėmis dalimis. Šiek tiek mažiau (apie 10 proc.) augo žemės ūkio technikos pardavimas, tačiau rezultatais esame patenkinti, – sakė naujoji AB „Lytagra“ generalinė direktorė Dalia Balsienė. – Todėl ir gimė nauji ketinimai veiklą dar labiau tobulinti. Praėjusiais metais „Lytagros“ grupės investicijos siekė 9,5 mln. eurų, o šįmet joms skirsime apie 13 mln. eurų. Dalis investicijų bus skirta serviso tarnybos plėtrai, informacinių technologijų verslo valdymo sistemai diegti, didžiakrūviam transportui įsigyti, žemės ūkio bendrovėms robotizuoti ir „Okainių“ ŽŪB tvartams statyti.“
„Lytagra“ vis dar nepraranda vilčių šįmet įkurti filialą Raseinių rajone. Tai padaryti bendrovė būtų pajėgusi jau prieš dvejus metus, tačiau dėl užsitęsusių projektavimo ir derinimo darbų vėlavo komplekso statybų pradžia. Visai su kitokiu požiūriu gerinant žemdirbių aptarnavimą susidurta Kėdainių rajone. Čia jau praėjusiais metais pradėjo veikti naujai pastatytas filialas su prekybos centru. „Lytagros“ įmonių grupės valdyba ir rajono žemdirbiai už pastangas spartinant filialo statybas dėkoja Kėdainių rajono savivaldybės merui Sauliui Grinkevičiui ir Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių rajono skyriui.
Kaip sekėsi žemės ūkio bendrovėms?
„Lytagros“ įmonių grupei priklauso dvi žemės ūkio bendrovės: „Lytagros“ ŽŪB ir „Okainių“ ŽŪB. Abiejose yra po 1 045–1 060 melžiamų karvių. „Lytagros“ ŽŪB darbuojasi jau 12 LELY melžimo robotų. Kokią įtaką bendrovės modernizavimas padarė primilžiams?
„Galime palyginti. Kai turėjome 6 melžimo robotus, per parą vidutinis primilžis siekė 26 litrus pieno iš karvės. Praėjusių metų gegužę įdiegėme dar 6 melžimo robotus – vidutinis primilžis gruodžio mėnesį padidėjo iki 30,2 litro. Remdamiesi ne tik šiais, bet ir ankstesniais duomenimis, padarėme išvadą, kad robotų įdiegimas neabejotinai duoda naudos. Juk karvės geriau žino, kada atėjo tinkamiausias laikas melžti, kada jos nori pailsėti, paėsti“, – teigė „Lytagros“ žemės ūkio bendrovės direktorius Vilius Viskontas.
Ar dar yra rezervų?
„Apie tai kalbėjomės su bendrovių vadovais. Mūsų siekis – 34 litrai per parą aukščiausios kokybės pieno. Primenu, kad tai – pamelžtas pieno kiekis, dar neperskaičiuotas“, – sakė A.Balsys ir pridūrė, kad primilžio augimui įtakos turėjo ir pašarų kokybė, sumažėjęs karvių priverstinis brokavimas bei mažesnis netektų veršelių skaičius, taigi artėjama prie aukščiausių Vakarų Europos šalių rodiklių.
