Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvos ūkininkai kooperuojasi vangiai – kaip tai pakeisti?

Kol kitų šalių ūkininkai drąsiai kooperuojasi ir skina bendro darbo vaisius, lietuviai į bendradarbiavimą vis dar žvelgia įtariai. Apie kooperacijos skatinimą bei paramos teikimo galimybes kooperatyvams žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas  ir ministerijos specialistai diskutavo su Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijų atstovais.

Praėjusių metų duomenimis, Prancūzijoje kooperavosi beveik 95 proc. ūkininkų, Austrijoje – beveik 91 proc., Airijoje – 75proc. Būtent šiose šalyse produktyvumas,  palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra didesnis. Tačiau Lietuvoje situacija visiškai priešinga. Čia kooperuojasi ir bendradarbiauja tik apie 12 proc. ūkininkų.

Siekis, kad kuo daugiau ūkių – ypač smulkių ir vidutinių – bendradarbiautų, yra vienas svarbiausių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano projekto tikslų.

Pasak Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktoriaus Dainiaus Kižausko, politinės valios stiprinti kooperaciją Lietuvoje nestinga, tačiau rengiamame Strateginiame plane bendradarbiavimui turėtų būti skiriamas ryškesnis akcentas.

„Svarbu, kad kooperacija kaip žodis įgautų kūną, kad eitume toliau nenutoldami nuo to, kas iki šios dienos jau padaryta. Manau, kad tikrai galime eiti į priekį spartesniu žingsniu“, - teigė D. Kižauskas.

Galimas kooperacijos skatinimo priemones bei tikslus, kuriuos siūlo įtraukti į Strateginį planą, pristatė Žemės ūkio kooperatyvo „PienasLt“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius.  Anot jo, reikėtų siekti, kad  iki 2027 m. kooperuotai būtų parduodama iki 40 proc. pagamintos pirminės žemės ūkio produkcijos.

Susitikime aptarti ir kooperatyvų pripažinimo niuansai. Šiais metais iki lapkričio mėn. Žemės ūkio ministerija pripažino 21 kooperatyvą žemės ūkio kooperatyvu. Praėjusiais metais – 27.  „Kooperacijos kelio“ atstovai paragino nustatyti efektyvesnius kooperatyvų pripažinimo kriterijus.

Aptartas ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris šiuo metu derinamas su ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriumi.

Šiuo projektu siūloma papildyti kooperatyvo nario atstovavimo per įgaliotinį tvarką, keisti visuotinio narių susirinkimo tvarką, numatyti galimybę visuotiniame narių, valdybos ar stebėtojų tarybos susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, reglamentuoti naujai išrinktos ar perrinktos kooperatyvo valdybos veiklos pradžią, apibrėžti nuostolių skirstymo principus, sudaryti galimybę kooperatyvui savo įstatuose nusimatyti grynojo pelno dalies paskirstymą.

Kooperatyvai gavo milijonus

Nuo 2014 m. kooperatyvai, teikę paraiškas  pagal 13 Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonių, gavo 35,5 mln. Eur paramos, o tai yra 6 proc. visos žemės ūkiui skirtos paramos.

Kooperatyvai buvo kviečiami teikti paraiškas pagal 2014-2020 m. KPP ir gauti paramą gamybinėms investicijoms, perdirbimui, miškų ūkiui, konsultavimui, trumpoms tiekimo grandinėms, gamintojų organizacijoms ir kt.

Didžiausio susidomėjimo sulaukdavo parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą bei žemės ūkio valdas. Paraiškoms pagal šias priemones ir buvo skirta didžioji paramos suma.

Rekomenduojami video