Jaunos šeimos prašymas suteikti žemės mokesčio lengvatą parodė, kam daugiausiai tarnauja per savivaldybes ūkininkus pasiekianti parama.

Prieš Kalėdas posėdžiavusi Biržų rajono savivaldybės taryba sprendė klausimą, ar suteikti žemės ir žemės mokesčio lengvatą Vabalninko seniūnijoje, Ramongalių ir Čypėnų kaimų apylinkėse ūkininkaujančiam Remigijui Indrikoniui. Politikai svarstė jiems pateiktą nuasmenintą (be vardų, pavardžių bei kitų žinių apie lengvatos prašytojus) medžiagą. Tačiau posėdyje buvo šeima, papasakojusi, kodėl prašo atleisti nuo mokesčių. Vabalninko seniūnijoje apie 108 hektarus žemės dirbanti Vilmos ir Remigijaus Indrikonių šeima pradėjo ūkininkauti 2013 metais. Anot poros, viskas pradėta „nuo nulio“. Javus auginantys ūkininkai šįmet neteko dalies derliaus. Apie 8 hektarų plote javus pražudė vanduo. Kitus teko nuimti šlapius. Pasak V. Indrikonienės, realiai prarasta trečdalis derliaus. Smulkiam šeimos ūkiui tai yra didelis praradimas, todėl Indrikoniai į savivaldybę kreipėsi ir dėl kompensacijos, ir dėl mokesčių sumažinimo.

Tarybos nariams buvo pateikti du alternatyvūs sprendimai. Vienu iš jų siūloma lengvatos neteikti. Tokiu būdu esą bus išlaikytas teisingumas kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Suteikus lengvatą savivaldybės biudžetas negautų 487 (157 eurų žemės ir 330 eurų žemės nuomos) mokesčio pajamų.

Alternatyvus sprendimas – suteikti ūkininkui mokesčių lengvatą. Ji galinti būti 30 arba 100 procentų dydžio.

Žmonėms pagelbės savivaldybė ar BNS?

Tai, kaip situaciją ir sprendimą neteikti lengvatos aiškino savivaldybės administracijos atstovas, priminė seną anekdotą. Nepageidaujamas asmuo beldžiasi į duris. Iš buto pasigirsta balsas, kad namie nieko nėra. „Tai kas tada čia kalba?“ – klausia atvykėlis. „Kalba Vilniaus radijas, dabar 13 valandų“, - vėl praneša tas pats balsas. Mero Valdemaro Valkiūno į posėdžio tribūną pakviestas Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas melioracijos klausimams Rimantas Šikšnys kalbėjo, kaip ūkininkams reikėtų kurti asociacijas melioracijos darbams ir gauti Europos Sąjungos paramą. R. Indrikonio laukai nemelioruoti, juose yra seni 1962 metų melioracijos įrenginiai.

Apie tai, kaip R. Indrikonio prašymus gavę skyriaus specialistai nuvyko į Čypėnus ir apžiūrėjo liūčių suniokotus javus, kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius. Didžiausią jo kalbos dalį sudarė tai, ką jis girdėjęs per radiją.

„Ką jūs čia cituojate?“ – ilgos kalbos neiškentęs pasiteiravo meras.

„Lietuvos radiją“, - atsakė vedėjas.

„Tai jūs gal sakykite, kaip konkrečiai galėtumėt žmonėms padėti. Ar lauksite, ką jums pasakys BNS (Baltijos naujienų agentūra – aut.)?“ – neatlyžo meras.

Ne vien pinigų trūkumas

Tarybos narė Ramunė Čigienė posėdyje teigė, kad jaunų ūkininkų Indrikonių pavyzdys rodo, jog melioracijos asociacijų kūrimas ir ES paramos gavimas yra naudingas tik stambiesiems ūkininkams. S. Staškevičius prabilo, kad ūkininkas R. Indrikonis parama pasinaudoti negalėjęs, nes neturėjęs savų pinigų.

R. Čigienė valdininko aiškinimuose įžvelgė kaltinimus ūkininkams.

V. Indrikonienė iš posėdžio tribūnos pasakė, kad priežastis, kodėl jie nepriklauso melioracijos asociacijai, ne pinigai. Ūkininkų šeima neturinti su kuo kurti asociacijos. Aplinkui žemes dirbantys stambūs ūkininkai jau pasinaudoję ES parama ir savo žemes numelioravę. Pasak V. Indrikonienės, kaimynystėje žemę dirba Ričardo Rinkevičiaus vadovaujama Kirdonių žemės ūkio bendrovė.

Po posėdžio V. Indrikonienė sakė, kad jiems ne tik sunkiai sekėsi bendrauti su savivaldybės Žemės ūkio skyriumi, bet ir teko sulaukti „valdiškų“ skambučių. Juos esą būtų galima laikyti savotišku spaudimu nelįsti su savo problemomis. Anot jos, negeranoriškas buvęs nei Žemės ūkio skyriaus vedėjo S. Staškevičiaus, nei administracijos direktoriaus pavaduotojo Audrio Muko elgesys.

Posėdyje dalyvavusių tarybos narių dauguma balsavo, kad R. Indrikoniui būtų suteikta 100 procentų dydžio žemės ir žemės nuomos mokesčio lengvata.

Alfreda Gudienė