Vokietijoje aptikus afrikinį kiaulių marą (AKM), Kinija užtrenkė duris europietiškai kiaulienai. Vakarų Europoje susidarius kiaulių pertekliui, karčias pasekmes pajautė ir mūsų kiaulių augintojai. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo, praktiškai nekito tik kiaulienos kainos. Augintojams smogė ir pandemija – per visą šį laiką mažėjo kiaulienos vartojimas. Situacijos nelengvina ir stojusios rekordiškai mažos mėsos supirkimo kainos, išaugusios sąskaitos už elektrą, dujas ir pašarus. Kitos Europos Sąjungos šalys meta gelbėjimosi ratą kiaulių augintojams, skirdamos solidžią finansinę paramą. Mūsų kiaulių augintojai jau kuris laikas varsto valdininkų duris, primindami apie kasdien patiriamus tūkstantinius nuostolius.

Kas laukia Lietuvos kiaulių sektoriaus ir kokios paramos jis gali tikėtis artimiausiu metu?

Paulius Astrauskas,

žemės ūkio viceministras

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) skaičiavimais, kiaules auginantys asmenys per 2021 metus galėjo patirti apie 14,7 mln. eurų nuostolį. Nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos kiaulių laikytojams skirta 5,7 mln. eurų parama palengvino sektoriaus situaciją, tačiau dėl maksimalios galimos gauti paramos sumos apribojimų ji vis tiek yra nepakankama.

ŽŪM dėl susidariusios sudėtingos situacijos kiaulininkystės sektoriuje 4 kartus kalbėjo ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, ragindama imtis situacijos stabilizavimo priemonių ES lygiu. Tačiau ES paramos priemonės kol kas lieka neaktyvuotos.

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, ŽŪM numato derinti su Europos Komisija valstybės pagalbos schemą dėl paramos teikimo kiaulininkystės sektoriui. Tačiau tam, kad būtų galima išsiųsti notifikaciją, reikia žinoti pagalbos schemai skiriamą lėšų sumą ir teikiamos pagalbos dydį.

Siekiant paremti kiaulininkystės sektorių 3 mėn. laikotarpiu (nuo 2021 m. spalio iki gruodžio) ir kompensuoti 80 proc. vienai parduotai kiaulei tenkančios nuostolių sumos, lėšų poreikis paramos schemai sudarytų apie 8 mln. eurų.

Dėl šios sumos ŽŪM raštu kreipėsi į Finansų ministeriją su prašymu skirti papildomų lėšų valstybės pagalbai kiaulininkystės sektoriui teikti.

Dėl kritusių kiaulių supirkimo kainų ir išaugusių gamybos kaštų kiaulininkystės sektorius veikia nuostolingai ir kol kas nėra pozityvių ženklų, kad situacija gerėtų. Atsižvelgiant į tai, kad apsirūpinimas Lietuvoje užauginta kiauliena siekia vos 50 proc., taip pat į tai, kad buvo suvaldytas didelius ekonominius nuostolius atnešęs AKM, Lietuvos kiaulininkystės sektorius po daugelio metų ekonominio nuosmukio turi potencialo pradėti augti. Tačiau dėl AKM plitimo į Vakarų Europos valstybes, eksporto į trečiąsias šalis apribojimų, kiaulienos pertekliaus ES vidaus rinkoje, aukštų pašarų ir energetinių išteklių kainų, neigiamų COVID-19 pandemijos padarinių, kiaulienos kainų krizė tiek ES, tiek Lietuvoje tęsiasi toliau. Dar didesni nuostoliai susidaro dėl to, kad prekybos centrai iš kitų šalių atvežtą kiaulieną pardavinėja gerokai pigiau nei pagamintą Lietuvoje. Visi šie veiksniai sukelia realią grėsmę netolimoje ateityje žlugti visam Lietuvos kiaulininkystės sektoriui.

ŽŪM veiklos sutrikdymus patiriantiems kiaulių laikytojams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba, siekia padėti išlaikyti gyvybingumą ir užkirsti kelią jų veiklos nutraukimui, todėl kreipėsi į Finansų ministeriją. Artimiausiu metu, radus reikiamų lėšų, turėtų būti priimti atitinkami sprendimai dėl pagalbos skyrimo.

Algis Baravykas,

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Praėjusį penktadienį ŽŪM suorganizavo pasitarimą. Jame dalyvavo ŽŪM ir Vyriausybės patarėjas Ignas Jankauskas. ŽŪM pažadėjo kreiptis į Finansų ministeriją su prašymu skirti apie 8 mln. eurų ir kurti nacionalinės paramos schemą.

Vien praėjusiais metais kiaulių augintojai neteko 15 mln. eurų, o šiais metais kiekvieną savaitę netenkame maždaug 1 mln. eurų. ŽŪM mums argumentavo, kad jiems labai sunku įrodyti šių metų nuostolius, todėl jie gali derėtis tik dėl praėjusių metų nuostolio padengimo. Kas bus toliau – dar matysime. Šiuo metu neturime laiko nei ginčams, nei deryboms. Šiame etape sutinkame, kad būtų kuriama nacionalinė schema.

Kol kas nežinome, kada parama būtų išmokėta. Neaišku ir tai, kokioje situacijoje būsime po dviejų mėnesių. Faktas, kad ir toliau ritamės žemyn su savo rodikliais. Skirstant paramą prašėme matyti visą sektorių. Geriausia būtų skirstyti paramą pagal realizuotų kiaulių skaičių. Mes skaičiuojame, kad vienai kiaulei užauginti patiriamas 50–60 eurų nuostolis. Matematika paprasta: jei užauginote vieną kiaulę – nuostolis 60 eurų, jei 20 tūkst. – 1,2 mln. eurų. Žinoma, reikalingi svertai, kad parama pasiskirstytų kuo tolygiau. Mano galva, turime gelbėti tikrąjį kiaulininkystės sektorių, kuris maitina Lietuvos žmones. Per pastaruosius 15 metų buvo kalbama, kad reikia gelbėti mažuosius augintojus. Bet kiek juos begelbėtų, jų vis mažėjo. Šiandieną smulkiųjų augintojų laikomų kiaulių skaičius sudaro vos apie 4 proc. visų kiaulių skaičiaus Lietuvoje.

Kiaulių sektorius mūsų šalyje vienaip ar kitaip atsigaus. Tik čia kaip Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ – neaišku, kaip kas „peržiemos“. Kol kas neaišku, kokioje padėtyje bus mūsų įmonės, kol sulauksime, kai Europoje „ištirps“ susidaręs kiaulienos pertekliaus kalnas. Kol mes trypčiojame vietoje, pavyzdžiui, Austrija kiaulių augintojams jau skiria antrą pagalbos paketą – 20 mln. eurų, Lenkija savo augintojams skyrė 88 mln. eurų. Prancūzija oficialiai paskelbė skirianti 270 mln. eurų pagalbą savo augintojams.

Albertas Gapšys,

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tvarių maisto sistemų skyriaus vedėjas

Europoje susidarė kiaulių perteklius, nes kinai atsisakė pirkti kiaulieną. Dėl šios priežasties kiaulių supirkimo kaina visoje Europoje laikosi labai žemai. Mūsų kiaulių augintojai skundžiasi dėl mažų kainų, tačiau tai laikina. Sunku pasakyti, kiek laiko užtruks realizuoti susidariusį mėsos perteklių. Tai gali užtrukti dar mažiausiai pusmetį.

Apmaudu, kad ŽŪM nieko nedaro, kad mes patys užsiaugintume kiaules, nes anksčiau buvo kalbėta, jog patiems auginti jų neva nereikia, mums geriau pirkti iš vokiečių. Situacijos nelengvina ir priešprieša su Aplinkos ministerija, kuri piestu stoja prieš kiaulių fermų skleidžiamus kvapus. Ar esate matę nors vieną kiaulių kompleksą, kuriame nebūtų kvapo? Kiaulienos vežėjai iš Europos Sąjungos, matydami tokią situaciją, kai ministerijos nesutaria ir nesuteikia pagrindo kurtis kompleksams iki 1 tūkst. kiaulių, trina rankomis. Dar viena bėda, jei pradėsime auginti daugiau kiaulių, tačiau joms neturėsime savo rinkos. Patriotizmas ir lojalumas vietinei produkcijai nieko vertas, kai šalia jos atsiduria pigesnė produkcija. Dalis žmonių sako, kad lenkiška kiauliena neskani. Neabejoju, kad lenkai moka auginti kiaules ne prasčiau už mus. Problema tik ta, kad kiaules į Lietuvą veža patys lietuviai. Jie, norėdami gauti kuo didesnį pelną, veža pigiausią produkciją. Tikiu, kad jei šalyje laikytųsi palankesnė ekonominė situacija, lojalumas vietinei produkcijai būtų didesnis.

Situacijos, su kuria šiandieną susiduria kiaulių augintojai, sektorių žlugdančia krize dar nepavadinčiau. Iš tiesų tai nėra lengvas metas ne tik mums, bet ir visai Europai. Žinau, kad mūsų ministras kelis kartus vyko į Briuselį prašyti skirti paramą mūsų kiaulininkystės ūkiams. Labai abejoju, ar Briuselyje į tai bus atsižvelgta, nes tai yra verslas. Juk niekas Europoje neliepė didinti kiaulių skaičių.

Saulius Leonavičius,

UAB „Indavang“ generalinis direktorius

Du didžiausi iššūkiai šiandieną – nukritusios kiaulių supirkimo kainos ir pakilusi grūdų kaina. Ramybės neprideda ir energetikos kainų šuolis. Prie šių trijų dedamųjų dar viena problema kiaulių augintojams – darbo jėgos trūkumas regionuose. Kiaules auginame maždaug dvidešimtyje skirtingų taškų, visur situacija dėl darbo jėgos iš esmės panaši.

Kalbant apie dabartinę padėtį, turime kaip nors išgyventi iki laiko, kol situacija ims taisytis. Dėl dabartinių grūdų kainų būtų naivu tikėtis, kad iki naujojo derliaus jie pigs. Reikia tikėtis, kad vasaros sezonu kiaulienos kaina atsities. Mes per metus realizuojame apie 500 tūkst. kiaulių.

Europos šalys daugiau ar mažiau remia savo augintojus. Tai dar labiau sunkina konkurencinę aplinką. Jeigu visos šalys neremtų augintojų, dirbtume tarsi tolygesnėmis sąlygomis, tačiau kai vieni ūkiai gauna paramą iš valstybės, o kiti priversti kapstytis vieni – kvėpuoti sunku. Tikimės, kad lygiai taip, kaip ir kolegos iš Europos Sąjungos, mes taip pat gausime paramą iš valstybės. Vien dabar preliminariai galiu suskaičiuoti, kad mūsų įmonė per mėnesį patyrė 1 mln. eurų nuostolį.

Jei valstybė nuspręs skirti paramą kiaulių augintojams, manau, kad visos paramos turi būti skirstomos vienodai. Nesvarbu, esi smulkus ar stambus ūkis, visi dalyvaujame toje pačioje pardavimo rinkoje. Mes visi perkame grūdus, realizuojame žaliavą ir susiduriame su tais pačiais iššūkiais, todėl visi augintojai turi gauti vienodai.

Birutė Matulevičienė,

Kybartų r. smulki kiaulių augintoja

Pradėjus plisti AKM teko apsispręsti – naikinti kiaules ir jų nebeauginti ar investuoti į tvartus ir jas pasilikti. Turiu įsirengusi dezinfekcinius kilimėlius, dušą, kiaulės auga atskirame tvarte. Du kartus per metus patikrina veterinarai. Šiandieną tvarte kriuksi viena paršavedė ir bekonas. Pavyksta užsidirbti iš parduodamų paršiukų. Jų kaina pastaruoju metu praktiškai nesikeitė, jie tikrai nebrango, nes mūsų krašte kiaulių dar yra daugiau. Už paršelį mokama nuo 60 iki 100 eurų.

Stambius ūkius galiu suprasti – jie augina tūkstančius kiaulių, o kokios dabar juokingos supirkimo kainos? Dirbi, perki pašarus, investuoji ir gauni kapeikas. Mums, smulkiems ūkininkams, šiuo klausimu lengviau, nes kiaules galime pasilikti sau ir per daug nesukti galvos. Mes ūkyje patys auginame grūdus, pašarus ruošiame savarankiškai. Daugiau kiaulių auginti neplanuoju, užtenka tiek, kiek turiu dabar, nes aš ne tik ūkininkauju, bet ir dirbu valstybės tarnautoja.