Dėl prastesnių klimato sąlygų nei Europoje bei žemų grūdų supirkimo kainų rinkoje didžiausiam Lietuvos žemės ūkio sektoriui šie metai gali būti itin prasti, o derlius susitrauks, sako ekspertai.

Planuoja trečdaliu mažesnį derlių

Savo ruožtu Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) dėl sausros padarinių kreipsis į Europos Komisiją (EK).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba gegužę fiksavo, jog mėnuo buvo sausas, vidutiniškai iškrito apie 16 mm kritulių. Nuolatiniai sausi ir saulėti orai kol kas vyrauja ir birželį, artimiausią savaitę lietaus kol kas dar neprognozuojama.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis prisimena, kad panašaus masto sausra buvo 1992 metais.

„Kai lijo, rodos, buvo balandžio 17-ta, po to liepos 11-tą pakrapnojo. Net kai kurie krūmai tuomet buvo numetę lapus, visi žolynai buvo visiškai sausi“, – Eltai pasakojo parlamentaras.

Anot jo, ūkininkai, tęsiantis sausiems orams, planuoja beveik trečdaliu mažesnį javų derlių.

„Kalbėjau su ūkininkais, jie planuoja, kad jau negaus apie 30 proc. derliaus – kalbant apie javus, kas yra standartinis dalykas. 30 proc. yra didelis skaičius“, – kalbėjo politikas.

Išplėtoję augalininkystę

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, esą jau „akivaizdu“, kad javų ir rapsų – pagrindinių šalies žemės ūkio kultūrų – derlius bus mažesnis.

„Kas Lietuvai yra svarbiausia, iš ko ūkininkai gauna didžiausias pajamas ir į ką stipriai esame nuėję – tai augalininkystė, konkrečiai – javų ir rapsų auginimas. Matant, kiek per šiuos pusantro mėnesio Lietuvoje iškrito kritulių ir žiūrint į kitos savaitės prognozes, drėgmės labai trūksta“, – Eltai sakė T.Povilauskas.

„Dabar turbūt tik klausimas, kiek šiais metais javų ir rapsų derlius bus mažesnis nei prieš metus ir kokia bus jo kokybė“, – tęsė jis.

Paaiškės nuėmus derlių

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas kalbėjo, jog šie metai žemdirbiams bus sudėtingi ir prastesni nei 2022 m. Nors reali sausros žala dar nejuntama, tačiau ji neišvengiama, sako jis.

„Tiesiogiai dar nepajautėme. Padarinius pajusime, kai nuimsime derlių ir jį pardavinėsime. Dabar tik galime spėlioti, kokie nuostoliai dėl sausros bus. Kad jų bus – neišvengiama“, – Eltai teigė A.Macijauskas.

Tiek jis, tiek T.Povilauskas pažymi, kad šiuo metu biržoje laikosi gerokai mažesnės grūdų supirkimo kainos.

T.Povilauskas pabrėžė, kad Lietuvoje sąlygos išskirtinai nepalankios: kritulių didžiausiose rinkose – Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat Rumunijoje, Bulgarijoje – esą pakanka, o grūdai yra pigūs.

„Ten sąlygos geros, tad iš esmės mūsų ūkininkams susidaro nepalankiausia padėtis, kai kainos žemos, o klimato sąlygos Baltijos šalyse yra bene prasčiausios Europoje. Prasčiau turbūt yra tik Ispanijoje“, – dėstė analitikas.

„Jei pagrindinėse rinkose taip pat būtų blogos sąlygos, kviečių kaina sukiltų, tada galėtum atsiimti: taip, tavo derlius mažesnis, bet gauni didesnę kainą. Ir per pajamas išeina visai neblogai. Bet šiuo atveju tikėtinas gerokai mažesnis derlius, ir kainos yra stipriai mažesnės nei ankstesniais metais“, – kalbėjo ekonomistas.

T.Povilauskas dar pastebėjo, jog mažesnis derlius reikš mažesnes pajamas ne tik ūkiams, bet ir kitiems grūdų tiekimo grandinės dalyviams.

„Mažesnis derlius – tai ir mažiau darbo elevatoriams, transportininkams, vežantiems sausumos transportu, geležinkeliais. Mažiau darbo turi uostas, nes mažiau grūdų yra krauti“, – pažymėjo ekonomistas.

Pasak eksperto, 10 proc. mažesnis derlius galėtų lemti apie 0,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukį trečiąjį metų ketvirtį.

Kreipsis į eurokomisarą

KRK praėjusio trečiadienio posėdyje aptarė galimybę dėl sausros padarinių prašyti EK pagalbos. Pasak V.Pranckiečio, parlamentarai ruošia kreipimąsi į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį, jau yra parengę rašto juodraštį.

Su žemės ūkiui nepalankių klimato sąlygų padariniais susiduria ir pietinės Europos šalys – Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Italija. Įtempta padėtis šiose valstybėse jau buvo aptarta Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje gegužės pabaigoje.

V.Pranckietis neatmetė, kad dėl sausros gali būti prašoma skirti lėšų iš ES Žemės ūkio krizių rezervo fondo.

Tikrieji ūkininkų nuostoliai dėl nesibaigiančios sausros, pasak A.Macijausko, paaiškės, „kai į laukus įvažiuos kombainai“ – antroje vasaros pusėje prasidėjus javapjūtei.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba penktadienį pranešė, kad stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – nustatyta Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų teritorijose.