Lietuvos bulvių augintojai piktinasi, kad nėra tvarkos prekiaujant naujo derliaus bulvėmis. Jie pasakojo, kad didžiuosiuose šalies urmo turguose Kaune bei Vilniuje šiemet situacija esą menkai kontroliuojama. Ypač tai jautėsi birželio mėnesį, kuomet prasideda šviežių bulvių sezonas, o ką jau kalbėti apie prekybą turgeliuose bei pakelėse. Patys bulves auginantys ir jas pardavinėjantys Lietuvos ūkininkai tikina dėl to patiriantys didelę diskriminaciją.

Įvežtinės bulvės

Neapsikentę dėl patiriamos neteisybės, apie situaciją bulvių rinkoje prabilo lietuviškų bulvių augintojai. VL jie papasakojo apie bulvių prekybą ir kaip Lietuvoje įvežtinės bulvės tampa lietuviškomis.

„Vežiojame parduoti savo ankstyvąsias bulves ir graudu žiūrėti, kai matydavome, jog iš didžiausių Lietuvoje Kauno naktinio urmo turgaus bei Vilniaus urmo bazės iškeliavusios lenkiškos bulvės birželio mėnesį virsdavo lietuviškomis“, – tikino Lietuvos ūkininkai, nenorėję viešinti savo pavardžių (redakcijai jų pavardės žinomos).

Ūkininkų nuomone, mūsų kraštuose pandemija, karantinai labai atlaisvino viską. Jų duomenimis, Lenkijoje, daugiausia Varšuvos turguje, kuriame prekyba vyksta vos ne ištisą savaitę, bulves perka Lietuvos didmenininkai, o iš jų – smulkesni prekiautojai.

Tiesa, Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) skelbia, jog įvežti bulves iš Lenkijos ar prekiauti lenkiškos kilmės bulvėmis nėra draudžiama, bet iš Lenkijos įvežamoms bulvėms, dėl šioje šalyje aptinkamų bulvių žiedinio puvinio židinių, taikomi griežtesni reikalavimai. Tad bulvės iš Lenkijos gali būti įvežamos tik tuo atveju, jei Lenkijos kompetentinga institucija yra atlikusi į Lietuvą vežamų bulvių siuntų tyrimus dėl bulvių žiedinio puvinio, išdavusi tai patvirtinantį dokumentą bei atsiuntusi pranešimą VAT apie tokių bulvių gabenimą.

Mūsų šalies bulvių augintojai aiškino, kad atspėti, kur užaugintos bulvės, galima be didelio vargo, ir patys atliko tyrimą, kad tuo įsitikintų. „Kai žinai lietuviškų ir lenkiškų bulvių fasavimo skirtumus, atspėti, iš kur atkeliavusios bulvės, niekų darbas. Tam nereikia daug laiko“, – sakė ūkininkai.

Kaip atskirti

Lietuviai žemdirbiai šį pavasarį bei vasaros pradžioje bendravo su lenkų ūkininkais. Iš jų pasakojimų žinojo, kad šie kasa ankstyvąsias bulves, ruošia išvežimui į Lietuvą – vadinamuosius supermarketus. Anot ūkininkų, Lietuvos prekybos tinkluose lenkiškų ankstyvųjų bulvių realiai beveik nebuvo matyti, tik lietuviškos, kurios birželio antroje pusėje kainuodavo 50 ct už 1 kg.

Kilusios abejonės dėl įvežtinių bulvių, kur jos iš tiesų nukeliauja, paskatino lietuvius ūkininkus išsamiau pasidomėti jų istorija. Pirmiausia jie išstudijavo, kaip atskirti lenkiškas bulves nuo lietuviškų. Anot bulvių augintojų, nė vienas Lietuvos ūkininkas nukastų ankstyvųjų bulvių nepila į tinklinius maišus. Lietuviai fasuoja į baltus polipropileninius maišus, o ne į tinklinius, kaip lenkai, kad bulvės ilgiau išliktų šviežios, nes toks maišas palaiko drėgmę.

Kilusios abejonės dėl įvežtinių bulvių, kur jos iš tiesų nukeliauja, paskatino lietuvius ūkininkus išsamiau pasidomėti jų istorija. Pirmiausia jie išstudijavo, kaip atskirti lenkiškas bulves nuo lietuviškų.

„Bet lenkai savo rinką saugoja, jų tinklinis maišas pažymėtas – ant jo išsiuvinėta Lenkijos vėliava“, – pasakojo lietuviai, kaip įrodymą nufotografavę, kad galėtų gyvu vaizdu parodyti, kaip atrodo lenkiški bulvių fasavimo maišeliai.

Be to, anot bulvių augintojų, yra ir daugiau skirtumų – lenkai bulves fasuoja į tinklinius maišus po 15 kg, nes Lenkijoje toks jų standartas, jie parduoda „penkioliktukais“. Tą galima sužinoti ir atsivertus Lenkijos bulvių turgaus tinklalapį. Jame pasižvalgius galima daug sužinoti – skelbiamos bulvių kainos, produkcijos nuotraukos, pakuočių dydis. Šiame internetiniame bulvių turguje skelbiamos kainos už 15 kg pakuotes.

„Pavyzdžiui, pardavėjas rašo, kad bulvių kaina – 20 zlotų už 15 kg. Lenkai prekiauja po 15 kg bulvių tinklinėse pakuotėse. Taip yra jau nemažai metų. Tas bulves iš tenai atveža į Lietuvą“, – aiškino mūsų šalies ūkininkai.

Būna ir „perkrikštijamos“?

Ūkininkai neslėpė apmaudo, kad kai savo užaugintas bulves kasa, bando parduoti brangiau, tai pakelėse perpardavinėtojai turi prisidėję bulvių tinkliniais maišais, ant kurių yra lenkiška vėliava. Jų šiemet birželio mėnesį esą buvo prekyboje įvairiose vietose.

„Tokių tinklinių maišų Lietuvoje iš viso nenupirktum. Lietuviai ūkininkai neperka tinklinių maišiukų ir juose neveža bulvių parduoti. Tokiuose maišeliuose bulves atsiveža iš Lenkijos. Šioje šalyje bulvių fasavimo maišas būna baltas tinklinis arba geltonas ar oranžinis taip pat tinklinis“, – VL sakė bulvių augintojai.

Tad, pasak jų, Lietuvoje yra labai klaidinami pirkėjai, ir labai dideli kiekiai „eina“ bulvių iš Lenkijos, kurios atkeliavusios perkrikštijamos lietuviškomis. „Vienam klientui iš savo ūkio šiemet pardaviau bulvių. Nusipirko ir paprašė išrašyt sąskaitą. Daugiau jis man kažkodėl nepaskambina. Galvoju, kaip gi čia yra? Bet jis turguose vis dar prekiauja. Nusprendžiu pasidomėti. Pasirodo, pas mane išsirašęs sąskaitą pusei tonos, o toliau važiuoja ir perka tas lenkiškas, kurios 20 ct pigesnės ir pardavinėja turguose. Ir ant mano popierių „važiuoja“ tos bulvės į Lietuvos prekyvietes. Aš galiu jam pasakyt, kad tu mano bulvėmis dabar neprekiauji, o įsivežtinėmis, bet kas iš to? Kai ateis patikrinti, jis parodys dokumentus, kad pirko Lietuvoje“, – guodėsi vienas ūkininkas.

Ūkininkai tikino, kad taip elgiasi ne tik perpardavinėtojai. Bulvių augintojai nėra tikri, kad skaidriai dirba ir urminiai turgūs Lietuvoje. „15 metų vežame savo bulves, anksčiau nė vienas maišas neatvažiuodavo be etiketės. Ant kiekvieno maišo turėdavo būti lipdukas su pilna informacija, o dabar kas ką nori, tas tą daro. Dabar ten toks jovalas, ypač Kaune“, – tikino lietuviškų bulvių augintojai.

Jie pagalvoja ir apie tai, kad pirkėjai gali nusipirkti katę maiše. Tuo įsitikino vienas ūkininkas, sustojęs pakelėje Išlaužo kaime. Tą dieną buvo prekiaujama braškėmis, trešnėmis, taip pat buvo sumestos bulvės tinkliniuose maišiukuose po 15 kg. Prekyboje buvo nurodyta, kad bulvės lietuviškos, bet ant tinklinių maišų – Lenkijos vėliava.

„Mažai kas tą žino. Lenkai taip savo rinką apsisaugojo. Jų konkurentės – rumuniškos bulvės. Jie tokį maišą pasigamino, į savo šalies maišą deda bulves ir ant jo išsiūta Lenkijos vėliava: viena juostelė balta, kita – raudona. Ar maišas bus baltas, ar geltonas, vis vien tame maiše bus įsiūtos raudona ir balta juostelės“, – sakė situaciją tyrinėję bulvių augintojai.

Nežinom, ką valgom?

Mūsų šalies ūkininkai sako, kad nepyksta, kai įvežtinėmis bulvėmis, nurodant tikrą jų kilmę, Lietuvoje prekiaujama tuo metu, kai jie patys bulvių dar nekasa. Juos jaudina tai, kad savo rinkos lietuviai neapsisaugoja tada, kai bulvės užauga vietos ūkiuose ir jie pradeda jomis prekiauti patys.

Mūsų šalies ūkininkai sako, kad nepyksta, kai įvežtinėmis bulvėmis, nurodant tikrą jų kilmę, Lietuvoje prekiaujama tuo metu, kai jie patys bulvių dar nekasa. Juos jaudina tai, kad savo rinkos lietuviai neapsisaugoja tada, kai bulvės užauga vietos ūkiuose ir jie pradeda jomis prekiauti patys.

„Suprantu, kai nėra lietuviškų bulvių ir jie atveža užsienietiškų – ar lenkiškų, ar rumuniškų. Piktumas neima, nes savo dar neturiu. Gal kam reikia anksti tų šviežių bulvių paragavimui, tegul veža, bet kaip čia lietuviškų jau pilna visur, ir dar tas lenkiškas veža į Lietuvą. Be to, juk yra reikalavimai. Jeigu nori atvežti iš Lenkijos į Lietuvą, pirmiausia turi padaryti tyrimus Lenkijoje, o paskui vėl iš naujo Lietuvoje. Niekas gi to nedaro. Tai ir važiuoja tos bulvės sau netikrintos. Ir dar pardavinėja kaip lietuviškas“, – kalbėjo ūkininkas.

Jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad valgant tokias bulves nėra į gera žmogaus sveikatai. „Neaišku, niekas nežino, kiek ir ko lenkas ūkininkas pripila, kad užaugtų. Jie yra zonoje, kurioje galima naudoti daugiau visokių pesticidų. Tenai leistina kita pavojingumo klasė“, – svarstė jis.

Geriausias kontrolierius – pirkėjas

Rasa Žitkuvienė, Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja

Lietuvai ir kaimyninėms šalims tapus Europos Sąjungos valstybėmis narėmis įsigaliojo laisvo prekių gabenimo tarp šalių narių sąlyga. Tai reiškia, kad neliko sistemingos ir reguliarios prekių kontrolės kertant Lenkijos – Lietuvos sienas. Nors ir nebėra pasienio postų, iš Lenkijos įvežamos bulvės tikrinamos gavus Lenkijos nacionalinės augalų apsaugos organizacijos pranešimus apie bulvių gabenimą į Lietuvą, dalyvaujant muitinės mobiliųjų grupių veikloje bei tikrinant prekiautojus bulvėmis turgavietėse.

Reikalavimai prekybai bulvėmis taikomi visiems prekiautojams, nepriklausomai nuo to, ar yra mažmeninė, ar didmeninė prekyba. Tikrinimai planuojami įvertinant ankstesnių metų duomenis, atitinkamai reaguojama ir į gautus pranešimus.

Apibendrinant pastarųjų metų bulvių prekiautojų tikrinimų rezultatus pastebime, kad pažeidimų pobūdis iš esmės nekinta – bulvėmis prekiauja neregistruoti fitosanitariniame registre ūkio subjektai arba prekiaujama bulvėmis, kurių pakuotės nėra paženklintos etiketėmis, kuriose nurodytas augintojo arba pakuotojo registracijos numeris.

Pirkėjai turėtų būti atidūs ir pastebėję, kad ant bulvių pakuočių nėra pritvirtintų etikečių, paprašyti prekiautojo pateikti bulvių kilmę įrodantį dokumentą, o šiam atsisakius tai padaryti, tokių bulvių nepirkti.

Lenkijoje aptinkama bulvių žiedinio puvinio židinių, bet nenustatyta atvejų, kai iš Lenkijos į Lietuvą įvežamose bulvėse būtų aptiktas bulvių žiedinis puvinys. Tuo tarpu Lietuvoje taip pat kasmet aptinkama bulvių žiedinio puvinio židinių. Bulvių žiedinio puvinio židiniai pasiskirsto tarp įvairaus dydžio ūkių. Šis karantininis kenkėjas aptinkamas tiek itin mažuose bulvių augintojų ūkiuose, kurie iš esmės bulves augina savo reikmėms, tiek ūkiuose, kuriuose bulvių auginimui skirta 20 hektarų ir daugiau. Visgi tikėtina, jog ši problema aktualesnė mažesniuose ūkiuose, ypač tais atvejais, kai daug metų dauginama ta pati ūkio sėkla, o kaimynystėje dalijamasi ūkio technika ar saugyklomis.