Metų pradžioje, artėjant pavasariui, paprastai suaktyvėdavo žemės pirkimo procesai. Tačiau šiemet žemdirbiai kol kas atsargūs. Mat žemės kaina Lietuvoje kyla ir ūkininkaujantiems jau tenka gerai pasvarstyti, ar apsimoka investuoti į žemę, nes užsiauginti „lašinių“ (apyvartinių lėšų) jau keletą metų nelabai pavyksta.

Pirkti ar nuomoti?

Šakių rajone vidutinis žemės našumas siekia 51,64 balo, nors kai kuriose vietovėse jis gali siekti ir 55 balus. Šiuo metu derlingose žemėse dirbantys ūkininkai sako, kad žemės ūkio paskirties žemės kainos nekrito į žemumas, atvirkščiai – žemė išlieka brangi.

Gyvenimiška situacija pasidalino Degutinės kaimo (Šakių r.) ūkininkas Juozas Valaitis. Vėlyvą rudenį jam paskambino žemės savininkas, iš kurio nuomoja žemę, ir pasiūlė ją pirkti. Anot ūkininko, parduodamos žemės plotas yra gana tinkamo dydžio, nors sąlyginai ir mažas – apie 6 ha. Žemė yra bendroje jungtinėje nuosavybėje su kitais 4 bendrasavininkiais. „Aš su jais visais esu sudaręs žemės nuomos sutartį 5 metams. Bendras nuomojamos žemės plotas siekia apie 30 ha. Vienas savininkas savo dalį dabar parduoda. Pirmiausia Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė pirkti bendrasavininkiams, bet jie visi gyvena Kaune, pirkti atsisakė. Dabar žemės savininkas man pasiūlė iš jo nusipirkti 6 ha. Kaina – 9 tūkst. Eur/ha“, – pasakojo J.Valaitis.

Ūkininkas neneigė, jog siūloma įsigyti žemė naši, jis pats ją dirba apie 5 metus. Tad Degutinės kaimo ūkininkui dabar savotiškas galvosūkis. „Jeigu už tiek, kiek prašo, nuperku tą dalį – 6 ha, o anų bendrasavininkių žemės nenuperku, dar net nežinia, ar jie parduos savo žemę. Be to, iki pasiūlyto įsigyti sklypo nėra privažiavimo, tik servitutinis kelias, vedantis į bendrą žemės sklypą“, – svarstė J.Valaitis.

Šakių rajono ūkininkas patikino, kad, nepaisant sunkėjančio pragyvenimo, Zanavykijoje žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainos išlieka stabiliai aukštos, kartu su jomis labai iškilo ir žemės nuomos kainos. Ne vienas žemės savininkas norėtų gauti po 300 Eur/ha, o kai kurie ūkininkams jau yra užsiminę, kad pageidautų ir 350 Eur/ha. Todėl, J.Valaičio nuomone, lyg ir būtų geresnis kelias ūkininkui nusipirkti žemę – nereikėtų jos nuomotis. Tik kol kas prašoma kaina yra gana nemenka. „Šakių krašte reali žemės ūkio paskirties žemės kaina šiuo metu pagal gaunamas mūsų išmokas ir pajamas, mūsų pelnus, mano duomenimis, turėtų būti maždaug nuo 7 iki 7,5 tūkst. Eur/ha“, – skaičiavo ūkininkas.

„Suvalkijoje, kiek žinau, ūkininkai žemės ūkio paskirties žemę daugiausia perka iš tų savininkų, iš kurių ją nuomojasi, jau dirba tą žemę nuomos būdu. Savininkas pasiūlo ūkininkui pirkti ir jie susitaria dėl kainos. Marijampolės krašte žemės ūkio paskirties žemės dar buvo galima įsigyti ir už 5 tūkst. Eur, dabar yra 6–7 tūkst. Eur, bet kai kada artėja ir prie 10 tūkst. Eur/ha, priklausomai nuo ploto ir, aišku, žemės našumo“, – VL pasakojo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantas Marijampolėje, Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas.

Daug painiavos

Zanavykas J.Valaitis išvardijo ir kitus žemdirbių pečius užgulusius sunkumus, kurie patuština ūkininkų pinigines. Jis pasakojo, kad iki 2021 m. sausio 1 d. už nuomojamą žemę jos savininkui sumokėdavo sutartyje nurodytą sumą, pavyzdžiui, 100 Eur, ir būdavo atsiskaitęs, nes gyventojų pajamų mokestį (GPM) susimokėdavo pats žemės savininkas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. 15 proc. GPM už nuomojamą žemę privalo sumokėti ūkininkas-nuomotojas. Taip nuomos kaina dar labiau išauga, nes papildomai tenka sumokėti 15 proc. už žemės savininko gautas pajamas.

„Mus tai apsunkina. Vieni savininkai tą supranta, kiti – ne. Sako, mano sudaryta su tavim sutartis 100 Eur/ha ir tu juos mokėk. Aš jam atsakau, kad aš jau tada moku ne 100 Eur, o kur kas daugiau... Tai ypač pasijus dabar, kai nuomos kainos išaugusios nuo 200 iki 300 Eur/ha ir dar reikės sumokėti valstybei GPM, žemės mokestį. Tai susidarys jau gana didelė suma“, – aiškino J.Valaitis.

Didelę patirtį turintis ūkininkas, vadovaujantis Žemės ūkio kooperatyvui (ŽŪK) „Sūduvos cukriniai runkeliai“, priminė ir antrąją kliūtį. Jo teigimu, ūkininkas nuperka žemę, bet jos įsigijimo išlaidos nėra įskaitomos į ūkio išlaidas. Anot jo, kai nusiperka traktorių, tai išleisti pinigai įskaičiuojami į jo, kaip ūkininko, išlaidas ir sumažėja apmokestinamosios ūkininko pajamos, tik nusipirkus žemės taip nėra. „Tarsi tai nebūtų ūkio išlaidos. Kiek teko girdėti, Seime jau buvo siūlymų keisti tokią tvarką, tačiau siūlymas sulaukė kritikos, tad viskas ir liko ūkininkų nenaudai“, – kalbėjo J.Valaitis.

Tai, kad kilo ne tik parduodamos žemės, bet ir jos nuomos kainos, tvirtino ir S.Jundulas. Pasak jo, žemės savininkai, pastebėję, kad viskas brangsta, nori daugiau gauti ir už žemės nuomą. Jei prieš 2–3 metus dar buvo galima išsinuomoti už 150 Eur/ha, tai dabar prašo 200–250 Eur ar net 300 Eur. „Jie nepaiso, kad ir ūkininkui ne kažką pavyksta užsidirbti. Mat, pakilo ne tik produkcijos supirkimo, bet ir žaliavų – degalų, trąšų, sėklų – kainos. Sunku išaiškinti nuomotojui, kad dar reikia investuoti ir į melioraciją, į žemės gerinimą“, – pastebėjo S.Jundulas.

Sudėtinga laviruoti

Ūkininkai pastebi, jog Šakių krašte laisvos žemės iš viso beveik nebelikę. Sulaukti siūlymo įsigyti žemės – išskirtinis atvejis. Visi, kurie jau yra sudarę sutartis su žemių savininkais, stengiasi išlaikyti žemę.

„Labai gerai nuosava žemė, bet jeigu perki žemės, neturi lėšų geresnei technikai. Nuperki geresnę techniką – nelieka pinigų žemei. Sugalvos savininkas parduoti žemę, būsi su technika, bet be žemės. Juk ypatingų pelnų iš dirbamos žemės negauname – kai ją brangiai nuperki, atsipirkimas yra labai ilgas. Tai gal iš tikrųjų geriausia žemę yra nuomotis. Juolab kai niekas nežinome, kas laukia“, – svarstė ūkininkas.

J.Valaitis neslėpė, kad su žeme, ypač jos kaina, apskritai yra kažkokia painiava – tikrosios rinkos vertės nėra, kiek kas sugalvoja, tiek už ją ir prašo. Kaip pavyzdį jis minėjo, kad prieš maždaug 3 metus žemės ūkio paskirties žemės kaina Šakių rajone buvo užšokusi net iki 12 tūkst. Eur/ha. Jo teigimu, kainą išaugino vieni su kitais dėl jos konkuruojantys ūkininkai. O žemės savininkai tuo naudojasi.

S.Jundulas VL teigė, kad tam tikrų nesklandumų kelia ir Valstybės įmonės (VĮ) Registrų centras skelbiamos naujos žemės vertės, padidinančios žemės mokestį. Be to, žemės ūkio paskirties žemės kainas kelia ir nekilnojamojo turto vystytojai, kurie žemę perka brangiai, vildamiesi užsiimti ne žemės ūkio veikla, bet statybomis. Perka negailėdami pinigų, todėl vėliau toje vietovėje pakyla ir oficiali žemės vertė. Tad už ją daugiau prašo ir pardavėjai. O žemės nuomos kainoms didelės įtakos turi ir saulės bei vėjo jėgainių statybų plėtra.

„Problema jau yra gerai žinoma, ne kartą išsakyta politikams, bet šie įstatymų pataisų priimti niekaip nesiryžta. O prašome nedaug – tik neleisti jėgainių statyti žemės ūkio paskirties žemėje, kurios našumas yra 38 ir daugiau balų“, – tikino pašnekovas.

Panašios tendencijos

Kaip VL teigė Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, žemės ūkio paskirties sklypai Alytaus rajone yra nevienodos vertės. Dešiniojoje Nemuno pusėje žemė daug kur ne tokia derlinga, kaip, pavyzdžiui, prie Simno. Nuo žemės derlingumo priklauso ir sklypų kaina. Ji per pastaruosius 3 metus išlieka panaši – nuo 3 iki 5 tūkst. Eur/ha. Prašymų pirkti žemės sklypus skaičius kasmet irgi panašus – nuo 500 iki 600, kai pirkėjai iš tikrųjų nori žemę naudoti pagal paskirtį.

„Kitas reikalas ten, kur žemės savininkai pajunta galimą naudą. Pavyzdžiui, sužinoję apie planuojamų energetikos objektų statybą, žemės sklypų kainą „užkelia“ net iki 11–15 tūkst. Eur/ha. Na, bet toks jau gyvenimas, paklausa diktuoja pasiūlą. Žemės neatsiranda daugiau, negu jos yra, tad natūralu, kad norinčių pirkti visada yra daugiau, negu norinčių parduoti“, – aiškino A.Vrubliauskas.

Alytaus rajone yra daug gražaus kraštovaizdžio vietų. Jose žemės ūkio paskirties sklypai perkami ir turint tikslą pakeisti žemės naudojimo paskirtį, todėl sklypo kainą lemia ne žemės derlingumo balas, o graži vieta, gera lokacija. Pasak mero, neseniai Alovės seniūnijoje ūkininkas už pasakišką kainą (sako, mokėjo iki 15 tūkst. Eur/ha) įsigijo sklypą šalia kelio. Kaimynai įsitikinę, kad čia ne ūkininkaus, bet kažką statys. Gali būti, tačiau kol kas žemės paskirtis išlieka, kaip ir buvo, – ūkinė.

Pardavimai – vangūs

Stebiu skelbimuose žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainas, tai vieni pardavinėja „į kosmosą“, kiti realiomis kainomis, bet perkančių beveik nėra, sklypai „kabo“ ganėtinai ilgai. Bankai vertina žemės sklypus gerokai mažiau, negu yra skelbiama viešai. Už parduodamą žemę Ukmergės rajone prašo visaip – yra prašančių 5 tūkst. Eur/ha, bet yra ir kurie dar po 3 tūkst. Eur prekiauja. Žemės nuomos kaina taip pat svyruoja. Augti jai pas mus nėra iš ko. Daugelis supranta: kaina auga ten, kur derlingesnės žemės.

Manyčiau, didelis pardavimui skirtos žemės kiekis dar pasipils – pernai, užpernai ūkininkai arė visas pievas ir nuomojo, o suartą žemę dabar, turbūt, vėl kažkaip teks grąžinti į daugiametes žoles, reikės atsėti pievas. Bet gyvulių nėra. Pagal dabartinę išmokų sistemą, tai ne kažin kas bus. Strateginių planų, įsipareigojimų daug, veiklos daug, tai matysim, kaip susiklostys, bet tokių optimistiškų nuotaikų nėra.