Sausra ir rekordiniai karščiai pateikė siurprizų šiųmetiniam kviečių derliui – iki šiol plačiausiai auginami minkštieji kviečiai savo kokybe vietą užleido kietagrūdžiams. „Malsenos“ agronomai tikina, kad daugelis kviečių kultūrų šiemet „iškepė“, o šiltesniam klimatui būdingi kietagrūdžiai užderėjo puikiai – jų prikulta 50 tonų. Prognozuojama, kad klimato sąlygoms sparčiai besikeičiant, Lietuvos ūkininkams gali tekti prisijaukinti šią kultūrą, rašoma pranešime spaudai.
Remiantis naujausiomis
derliaus laboratorinėmis analizėmis, karštos saulės vonios minkštiesiems
kviečiams padarė žalos – derlius savo kokybe nedžiugino. Kietagrūdžiai
kviečiai priešingai – saulės vonias mėgsta, todėl šiųmetinis derlius
tiesiog stebina savo kokybe – tiek baltymų kiekis, tiek grūdo stambumas
atitinka aukščiausios klasės parametrus.
„Šis derlius įrodė, kad
ir Lietuvoje galima užauginti grūdą, kuris auga išskirtinai pietinėse
valstybėse. Tai mažiau lepi ir klimato pokyčiams atsparesnė veislė, kuri
lengviau atlaikytų šylantį klimatą, todėl galėtų tapti išeitimi ir
suteikti stabilumo mūsų krašto ūkininkams“, – teigia „Baltic Mill“
koncerno, Lietuvoje atstovaujančio „Malsenos“ prekiniam ženklui, pirkimų
vadovas Arvydas Noreika.
Dėl kietųjų kviečių galimybės atlaikyti sausras, jie daugiausiai
auginami Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų regionuose.
Mūsų regione jie dažniausiai atsivežami iš Rusijos, Kanados, Ukrainos ar
Kazachstano ir Europos Sąjungos šalių. Šiųmetinio lietuviško derliaus
sėkla atkeliavo iš Vokietijos. Čia labiausiai išvystytos žieminių
kietųjų kviečių veislės.
Gamins makaronus
Viena pagrindinių kietagrūdžių kviečių realizavimo galimybių –
makaronai. Kietagrūdžių kviečių produkcija garsėja Italija, savo
pagamintų kietagrūdžių makaronų kiekiais lyderiaujanti visame pasaulyje.
Visą šiųmetinį Lietuvos kietagrūdžių derlių realizuos „Malsena“,
vienintelė Lietuvoje gaminanti kietagrūdžius makaronus.
„Šį rudenį rinkai pristatysime riboto leidimo makaronų partiją, pagamintą išskirtinai tik iš lietuviškų kietagrūdžių makaronų derliaus. Taip pat mūsų tikslas – tapti rimtais konkurentais italams, kurių produkcija sudaro didžiąją dalį viso kietagrūdžių makaronų asortimento Lietuvoje. Šiuo metu kietagrūdžiai makaronai apima apie 40 proc. visos Lietuvos makaronų rinkos, mūsų tikslas – pasiekti apie 20 proc. jos dalies”, – teigia „Malsenos“ atstovas.
A.Noreika priduria, kad bendrovės tikslas – stabilizuoti kietųjų kviečių
auginimo technologiją taip, kad net ir keičiantis klimato sąlygoms,
įmonė gautų visą makaronų gamybai reikiamą kiekį žaliavos. Taip pat
planuojama apimtis plėsti ir pamažu kietagrūdžių kviečių makaronus iš
vietoje užaugintos žaliavos gaminti ne tik Lietuvos, bet ir visų
Baltijos šalių rinkoms.
Patrauklumas ūkininkams
Anot A. Noreikos, kietagrūdžiai kviečiai – patraukli veislė ir Lietuvos
ūkininkams. Lyginant su mums įprastais minkštaisiais – jų kaina rinkoje
yra aukštesnė.
„Kietagrūdžiai ateityje galėtų tapti puikia alternatyva Lietuvoje
dominuojantiems paprastiesiems kviečiams. Jie yra mažiau lepūs ir sugeba
gerai amortizuoti didelius karščius, geriau išsilaiko esant karštai
temperatūrai. Ūkininkams tai suteikia galimybę diversifikuoti derlių,
atsižvelgiant į klimatines sąlygas. Be to, kietagrūdžiai kviečiai yra
parduodami su premija“, – sako A. Noreika.
Didžiausias iššūkis – kietagrūdžių derliaus realizacija rinkoje, nes
Lietuvoje ši dar labai maža. Tačiau A. Noreika tikina, kad galimybės –
didžiulės, užtenka pasidairyti į tokias šalis kaip Vokietija ar Švedija,
kur kietagrūdžių grūdų paklausa auga, o jai patenkinti žaliavą šalys
augina pačios.
„Žvelgiant į dabartinę pandemijos situaciją, pasaulis bando lokalizuotis
– stengiasi pritraukti žaliavą arčiau gamybinių pajėgumų. Siekiama, kad
tiekimo grandinė nebūtų trūkinėjanti, viską būtų galima užauginti ir
pagaminti čia pat, namų rinkose. Be to, jokia paslaptis, kad veikia ir
politiniai barjerai, eksporto ribojimai. Pavyzdžiui, Kazachstanas
svarsto riboti tam tikrų grūdų eksportą. Tik auginant ir gaminant
vietoje šios rizikos minimizuojamos. Taip didėja ne tik nepriklausomybė,
bet ir mažėja transportavimo ir logistikos žala gamtai“, – priduria A.
Noreika.
Planuojama, kad, esant palankioms klimato sąlygoms, kietųjų kviečių
pasėliai Lietuvoje kitąmet galėtų augti 2-3 kartus, o derliaus kiekis
kelerių metų perspektyvoje galėtų trigubėti.