Auginti trešnes didesniais kiekiais Lietuvoje, kur beveik kasmet pasitaiko pavasario gamtos „išdaigų“, kol kas ryžtasi nedaug sodininkų. Kai kurie pradėję jas auginti vėliau sumanymo atsisako – auginimas pernelyg įnoringas. 2022 metais trešnes Lietuvoje augino ir šiuos sodus deklaravo 73, o pernai – 83 sodininkai, tačiau jų deklaruoti plotai – 45,46 ha, dar toli gražu neprilygsta tiems trešnių sodų plotams, kokie buvo deklaruojami 2017 metais. Sumažėjimas – akivaizdus.

Pasitiki išbandyta metodika

Mockų kaimo (Kalvarijos sav.) sodininkų Aidos ir Alfredo Kūnų trešnių sodas šiemet pražydo beveik 10 dienų anksčiau nei įprastai, todėl nuo tos dienos didžiausias jų rūpestis – kad būsimo uogų derliaus nesunaikintų pavasarinės negailestingos šalnos. Šiemetis trešnių žydėjimas ypač gausus, patraukia kaimynų ir praeivių akis.

Trešnių augintojams iš Mockų buvo lengva palyginti pernykštį ir šiemetį sodo žydėjimo laiką, nes savo ūkio socialinio tinklo paskyroje yra paviešinę praėjusių metų pavasarinio sodo žydėjimo vaizdo įrašą. Ūkio šeimininkas palygino pernai nufilmuotus augalus su šiemečiais ir priėjo išvadą, jog trešnių medeliai šiemet pražydo 8–9 dienomis anksčiau nei pernai. Balandžio 19 dieną Kūnų šeimos trešnių sodas jau dailiai baltavo, šeimininkai stebėjo žydėjimo piką – sode jau buvo daugiau kaip 50 proc. išsiskleidusių trešnių žiedų.

„Kol kas mūsų trešnių sodas nenušalo, bet kiekvieną kartą suklūstame, kai sinoptikai dviem dienomis į priekį nakčiai pranašauja šalnas. Kai praneša 1 laipsnį šalčio, dar labai nesijaudiname, nieko nedarome. Mūsų trešnių sodui pavojus kiltų naktį oro temperatūrai nukritus iki 3 laipsnių šalčio. Tada jau rimtai yra dėl ko baimintis“, – VL teigė A.Kūnas.

Sodininkas neneigė, kad kuo ankstesnis trešnių žydėjimas, tuo daugiau pavojų joms kyla, nes prasitęsia šalnų pavojaus laikotarpis. „Manau, kad šiemet prasčiau, kai daug anksčiau pražydo, nes visada dar būna ir gegužės mėnesio itin aktyvios šalnos, jos dar savo nagus parodo. Todėl daug išbandymų laukia, kol nurims šaltos naktys. Kai ankstyvesnis pavasaris, augalai žydi, susidaro kur kas ilgesnis laikotarpis iki saugaus laiko“, – rūpesčius vardijo trešnių augintojas.

Ūkininkas-sodininkas jau turi patirties, kaip apsaugoti trešnių medelius. Toks metodas jau ne vienus metus jam pasiteisino. Šį būdą sutuoktiniai taikys ir šiemet, jei naktimis temperatūra kris iki 3 laipsnių šalčio ar dar daugiau.

Per daugiau nei 10 metų sodininkystės laikotarpį Kūnų ūkiui šalnos nuostolių buvo padariusios tik trešnėms, augančioms specifinėje vietoje – sodo duobėje. Kol nenaudojo natūralaus, iš cukrinių runkelių paruošto preparato, toje vietoje jos apšaldavo. Kai jį naudoja, net ir dauboje, šalnų atsibaido – augalai neblogai atlaiko šalnas.

Naudoti šį preparatą Kūnams patarė sodininkystės konsultantai. Pamėgino ir jiems šis būdas patiko. Sodininko skaičiavimais, vieną kartą nupurkšti 0,6 ha trešnių sodą kainuoja per 20 eurų. Išlaidos sodo apsaugojimui sutuoktiniams nėra per didelės, nes jeigu medeliai per žydėjimą nušaltų, patirtų daug didesnių nuostolių. Jie mano, kad iš cukrinių runkelių paruoštą preparatą tikrai verta naudoti.

„Mes labai daug kažko nedarome. Prieš pat žvarbias naktis, jeigu žinome, kad ateinančiomis naktimis šals, augalus nupurškiame tam skirtu preparatu, kuris 24 valandas juos apsaugo nuo šalnų ir tris savaites nuo streso. Preparatas yra visiškai natūralus, pagamintas be jokios chemijos, iš cukrinių runkelių. Todėl augalams, aplinkai ir uogoms nekenkia, jis yra skirtas apsisaugoti nuo šalnų“, – išbandytu metodu pasidalino Alfredas, pridūręs, kad sode naktį per šalnas dar uždega žvakių.

Nupurškus medelius natūraliu preparatu, galima sustiprinti augalą ir jo imuninę sistemą. Po to medeliai būna atsparesni ir šalnoms, ir sausroms. Sodininkas jau pasirinkęs natūralų, gamtos neteršiantį preparatą iš cukrinių runkelių. Ankstesniais metais specialiu natūraliu preparatu trešnes nupurškė, kai šios jau buvo suformavusios pumpurus ir artėjo žvarbios naktys – taip apsidraudė iš anksto.

Sodo neplečia

Ūkininkas-sodininkas A.Kūnas deklaruoja 0,6 ha trešnių ir 2,5 ha obelų sodus, taip pat 20 arų žieminių česnakų. Jo teigimu, kaime gyvendami ir bulvių, ir daržovių auginasi, tai prie to paties ir česnakų pardavimui užaugina. Stengiasi, kad viskas, ką augina, duotų grąžą, nes kitaip nebūtų stimulo kažką daryti.

Iš Čekijos parsivežtas obelis jie augina nuo 2012 metų, o iš Belgijos atsivežtas trešnes – nuo 2018 metų. 3–4 metų trešnės, anot Alfredo, jų sode pradėjo atidavinėti grąžą. Prieš tai vienas trešnių derlius jau pasijautė šeimai, kai priskynė apie 300 kg uogų. Jas patys valgė, vaišino kitus. Tik pastaraisiais metais derlių skina pardavimui.

Kūnų sode auga trešnių veislės ‘Regina’ ir ‘Kordia’. Jos patvarios transportavimui – kietesnės, tvirtesnės. Šeimininkui patinka, kad jos pačios užsidengia lapais uogas, tad paukščiai per lapų priedangą iš pradžių jų nemato ir sirpstančios uogos negauna tiek daug saulės kaitros. Saldi, sunokusi uoga sveria iki 14 g.

Per daugiau nei 10 metų sodininkystės laikotarpį Kūnų ūkiui šalnos nuostolių buvo padariusios tik trešnėms, augančioms specifinėje vietoje – sodo duobėje. Kol nenaudojo natūralaus, iš cukrinių runkelių paruošto preparato, toje vietoje jos apšaldavo. Kai jį naudoja, net ir dauboje, šalnų atsibaido – augalai neblogai atlaiko šalnas.

Bene geriausiai iš sode auginamų kultūrų atsilygina trešnės, jeigu tik pavyksta jas išauginti, nes lietuviškų trešnių uogas parduoti visada randa kur. Rinkoje jų būna ne tiek daug. Be to, Kūnai leidžia žmonėms patiems prisiskinti uogų. Vieniems suprantama kaina, o kitiems, kurie negalvoja apie išauginimą, nelabai, tad šie kartais šeimininkams sako: „Patys prisiskynėme ir dar nori tokių pinigų.“ Pasak Alfredo, žmonės tiesiog nesupranta, kiek darbo, investicijų, jėgų reikia įdėti, kiek būna rūpesčių, o kartais ir nemiegotų naktų. Pernai trešnių kilogramas, prisiskynus tiesiai iš Kūnų sodo, kainavo apie 5,5 euro.

Kol kas sutuoktiniai trešnių sodo neplečia. Kurį laiką toks ir bus. „Esam abu su žmona dirbantys. Mūsų pajamos – tai pastovus darbas. O ūkis kaip laisvalaikio užsiėmimas, daugiau hobis. Nežiūrime į jį kaip į pajamų šaltinį“, – atviravo Alfredas. Nesiplečia dar ir todėl, kad nori savo sode viską padaryti 100 proc. patys. Jie nesako, kad niekada nedidins sodo apimčių, bet ne dabar.

Išbandymai

Sutuoktiniai kasmet mokosi iš savo klaidų ir supranta, kad teks mokytis visą gyvenimą, nes ir gamta nenuspėjama. Pamena, kad pernai vasarą sunoko labai gražios trešnių uogos – skynė derlių. Pavasarį šalnos truputį nušaldė, bet pernai per žvarbias naktis jie prarado tik dalį derliaus. Vėliau atėjo dar vienas didelis rūpestis – nokstančias uogas užpuolė paukščiai. Sodininkai ant medelių šakų rišo vėjo judinamas juosteles, patys vaikė paukščius.

Paukščių atakas atbaidyti triukšmu nesiima – sodas gyvenvietėje. „Patrankos negalime pastatyti, labai arti gyvenamieji namai, pyktų kaimynai, mus pačius irgi nervintų nuolatinis triukšmas“, – kad išbandymų auginant trešnes yra kaip ir bet kuriame darbe, pajuokaudamas sakė sodininkas.

Keičiantis klimatui, trešnės kasmet žydi vis anksčiau, o vasaroms būdingi dideli temperatūrų pasikeitimai, pavyzdžiui, dieną būna 30 laipsnių šilumos, naktį – tik 13 laipsnių. Nuo per didelių temperatūros svyravimų dieną uogos įkaista, o naktį gauna šalto oro, lietaus, ir uogų odelės įtrūksta. Dalis uogų tampa neprekinės išvaizdos, bet augintojai ir tada randa išeitį – „paleidžia“ pigiau. Svarbu skonis, ne grožis.

Kūnai mielai dalijasi savo patirtimi ir pastebi, kad kasmet atsiranda besidominčių trešnių auginimu. Sulaukia nepažįstamų žmonių skambučių net iš kito Lietuvos krašto, susidomėjimas atsiranda draugų rate.

„Informacija apie trešnių auginimą visada dalinuosi. Niekada nieko neslepiu. Ką pats žinau, ir kitiems perduodu. Ir nesakau, kad pats geriausias variantas daryti būtent taip, kaip aš auginu trešnes. Jų pačių teisė rinktis, kaip jie nori auginti. Man pačiam gauti informacijos buvo labai sunku. Todėl dabar sakau: geriausia praktika yra laikas, ir viską, ką bedarytum, mėgini, eksperimentuoji ir paskui pasidarai pats“, – tikino trešnių ūkio savininkas iš Mockų.

Kūnai trešnių medelius į Mockus parsivežė iš užsienio lagaminuose. Medeliai gana lepūs – reikėjo išmokti juos apsaugoti nuo šalnų, susipažinti su jų ligomis ir nuo jų apsaugoti. Daugiausia Alfredas mokėsi internete iš paskelbtų mokslininkų straipsnių.

Šiemet, kai Kūnų ūkyje apie 200 medelių trešnių sodas balandžio viduryje jau baltavo iš tolo, tuo pačiu metu apie 3 500 obelų sode obelys susikrovusios pumpurus dar laukė geresnių, šiltesnių orų.

Šią savaitę žydinti Lietuva patyrė išbandymą šlapdriba, gausiai pasnigo ir Mockuose, tačiau sodininkai Kūnai viliasi, kad trešnių sodui nepakenks, nes nedėkingiausiu metu naktimis ir dienomis pas juos vis dar buvo nors ir menkutė, bet pliusinė temperatūra.

Komentaras

Lemia gamtos sąlygos

Tokie sudėtingi pavasario orai, kaip šiemet, yra unikalūs, nors orai niekada nebūna tokie, kokių norėtume. Ir anksčiau buvo metų, kuomet augalai prabunda, pradeda vegetaciją, ir tuomet grįžta vėsesni orai, šalnos. Šalnos pavojingos ne tik žydėjimo metu, bet ir neišsiskleidus žiedams, ypač stipresnės. Taip jau yra buvę su kai kurių veislių trešnėmis ankstesniais metais. Dėl panašių priežasčių vienos veislės trešnės nederėjo trejus metus. Kita problema – neretai pasitaiko šalnos ir žydėjimo metu.

Kuo anksčiau gamta prabunda, kaip, pavyzdžiui, šiemet, tuo daugiau problemų gali kilti. Net jei ir nenušalo žiedai, nežinia, ar buvo kam juos apdulkinti, nes rasti bitę sode, ko gero, problematiška, nebent vieną kita kamanę buvo galima pamatyti. Tad apdulkinimo sąlygos prastos, užmezgimas būtų prastas net ir be šalnų.

Būtent nepastovūs pavasario orai, negilios žiemos gali padaryti nemenkų bėdų. Stabiliomis žiemomis augalai gali pašalti, pirmiausia – jo žiediniai pumpurai, tik kai būna 23–24 laipsniai šalčio. Tai aktualu būdavo ankstesniais metais. Dabar viskas susijaukė – paprastai trešnės nedera ne dėl to, kad žiemos šaltos, nes jos gana lengvos, bet dėl pavasario kaprizų. Antrojoje žiemos pusėje augalai jau būna pasirengę baigti priverstinę ramybę. Jeigu nepalankios sąlygos vegetacijai – nesprogsta, nevegetuoja. Bet pavasarį, kai ypač anksti atšyla, jie tuoj šoka ir pradeda vegetuoti. O šalnos, šalti orai sugrįžta ir balandį „kiaulina“.

Tad kiek metų sodininkas, kuris tikisi iš trešnių auginimo uždirbti, gali ištverti be derliaus? Tikrai nedaug. Manoma, kad jei vieni metai nederliaus ir jei ūkis ekonomiškai gana neblogai laikosi, tai ištveria. Jei dveji metai nederliaus, išlikimas tampa didele problema, nes sodą vis tiek reikia prižiūrėti. Jeigu jį apleisi, perspektyvoje neturėsi nieko. O jei dar daugiau metų be derliaus...

Taip kad trešnes auginti mūsų sąlygomis yra labai rizikinga, ir kalbėti apie jas kaip apie verslinį augalą net nedrįstu. Norėčiau būti optimistas, bet pastarųjų metų pavasariai to optimizmo nelabai suteikia.

Statistika

Deklaruoti trešnių sodų plotai:

2017 m. – 127,5 ha

2018 m. – 20,63 ha

2019 m. – 24,00 ha

2020 m. – 30,27 ha

2021 m. – 34,95 ha

2022 m. – 37,73 ha

2023 m. – 45,46 ha

Žemės ūkio duomenų centro duomenys