Narto kaime (Marijampolės sav.) uogininkystės ūkio šeimininkė Nijolė Kisielienė su dukra Vilma Košubiene trijuose arkiniuose olandiškuose nešildomuose šiltnamiuose augina braškes, kurios prisirps dar šį mėnesį. Darbščios moterys šiemet pirmąsias uogas planuoja skinti gegužės viduryje – jos skaičiuoja, kad šaltos naktys braškių derlių pavėlins savaite. O pagal olandų rekomendacijas uogas auginančios bendrovės „Anykščių daržovės“ braškės prekybos centruose atsirado dar balandžio viduryje. 

Pirmosios jau sirpsta

Ūkininkė N.Kisielienė sako, kad šiemet ūkio braškynai labai gražiai atrodo, užmegzta daug uogų, bet reikėjo ravėti, daug dirbti prie jų. „Vienos žydi, kitos – jau užmezgusios uogas. Netrukus turėtų būti prisirpusių braškių“, – dalijosi mintimis apie artėjantį uogų skynimo periodą.

Visuose darbuose mamai padedanti dukra Vilma pasakojo, kad pavasarį braškes jau ravėjo, tuo pačiu nukarpė senus uogienojų lapus, palaistė uogakrūmius. Braškynus ekologiškai purškė ir patręšė biotrąšomis, kad užaugusios uogos būtų nekenksmingos, kuo sveikesnės žmogui. „Mes ir patys visi jas valgome. Vaikai šiltnamiuose skinasi uogas, skanauja. Tad laikomės pasirinktos linijos ir visą auginimo procesą stengiamės organizuoti natūraliai“, – aiškino Vilma.

Šiltnamiuose augantys braškių krūmeliai Vilmą taip pat džiugina. Ji šiemet dėl nieko negalėtų skųstis – žiedynų sukrauta nemažai, braškynų žydėjimas gegužės pirmą savaitę perkopė į antrąją žydėjimo pusę. Augintojų planuose – apie gegužės 14–15 d. pradėti skinti pirmąsias prisirpusias uogas. Pradžioje paragaus pačios, o tada – ir pardavimui.

„Ankstesniais metais, jeigu Motinos diena pasitaikydavo apie gegužės 5-ą, maždaug po 2–3 dienų šiltnamiuose jau pradėdavome skinti braškes. Skaičiuojame, kad šiemet sezono pradžia apie savaitę vėluos, nes naktys dar per daug šaltos“, – pastebėjo augintojos.

Jos sakė, kad gegužės mėnesį braškių kainą stengsis išlaikyti tokią pačią, kaip ir pernai – 1 kg pirmųjų braškių, priklausomai nuo uogų dydžio, pradžioje kainuos nuo 10 iki 12 eurų. Vėliau kaina priklausys ir nuo derliaus gausos. Jeigu labai gausiai užderės, kaina sieks apie 10 eurų už 1 kg. Kaip šiemet derlius pasisuks, dar nežinia. „Daug finansinių iššūkių. Sunku prognozuoti, neaišku, kiek braškių priskinsime, kaip seksis parduoti“, – apie grąžą ūkiui kalbėjo Vilma.

Įsileido žemuoges

Uogų augintojos šiemet vėl investavo į šį verslą – pirko naujų braškių daigų. Anot V.Košubienės, taip nutiko, kad nusipirko labai prastos kokybės daigus, važiavo pasikeisti, bet rezultatas nedžiugina. Abi su mama juos atidžiai stebi, o šie gegužės pirmą savaitę dar tik pradėjo žaliuoti, todėl ant jų uogos bus mėnesiu vėliau. 

Narto kaime šiltnamiai nėra šildomi, juose braškės auga natūraliomis sąlygomis, šilumos sulaukia tik tiek, kiek prišildo saulė. Pagal gamtos dėsnius šiltnamiuose braškės prisirpsta anksčiau negu augančios atvirame lauko grunte. N.Kisielienė su dukra Vilma grunte braškių pardavimui šiemet nebeaugina. Paaiškino, kad nėra kam ravėti, nėra kam skinti, kaimuose žmonės gauna paramą ir nenori dirbti sezoninių darbų. Moterys pasikalba su aplinkiniais Suvalkijos krašto braškių augintojais, girdi, kad ir jų planai panašūs – ir kitur lauko braškynų plotai mažėja.  

Anot V.Košubienės, šiltnamiuose braškes auginti verta, iš jų dar galima uždirbti. O kai jau masiškai prasideda atvirame lauke augančių braškių skynimas, uogų kainos labai krenta. Braškių augintojai iš jų neuždirba. Suskaičiuoja, kiek sumoka ravėtojams, skynėjams, kiek kainavo trąšos, augalų apsaugos priemonės, kiek uždirbo pardavę derlių ir pamato, kad išėjo „lygiosios“, o kai kada būna ir į minusą. Todėl N.Kisielienė su dukra Vilma lauko braškynus užarė. Šiemet lauko braškių pardavimui neskins.

Tačiau turi ir naujienų – be braškių, jos antrus metus augina dviejų veislių žemuoges. Yra noro jas  auginti, bet žiūrės, kaip seksis parduoti. Pernai žemuogėms jų ūkyje buvo pirmi metai. Uogų prisirpo tiek daug, kiek net nesitikėjo. Jų dydį Vilma palygino su rankos mažojo pirštuko galo puse – smulkokos. Tačiau didžiosios desertinės žemuogės kitokios, jų dydis – kaip pusė braškės. Pernai pardavimui turėjo tik mažųjų, o šiemet bus gausesnis derlius, tikisi, kad turės parduoti abiejų veislių žemuogių.
Dabar žemuoges Vilma pasodinusi šiltnamyje. Vėliau kels į lauką. „Tupi šiltnamyje dėžėse. Žiedai didžiuliai, žiedynų galybės, turi po 11–12 žiedynkočių. Kai žydi – baltutėlis patalas“, – apie žemuoges kalbėjo Vilma.

Mažins ir šiltnamių

„Tėvelis buvo mūsų variklis, visas supratimas, visos žinios. Pernai jo netekome“, – apie tėtį Aleksandrą Kisielių, uogininkystės ūkio įkūrėją, šiltai pasakojo Vilma, perėmusi jo darbus. Ji minėjo, kad auginti braškes moka, bet abi su mama pajautė, kad sveikata jau ne tokis stipri. Ūkio kryptį tęsia, bet Vilma jau yra paskelbusi, kad parduoda šiltnamius. Vieną šiltnamį planuoja pasilikti, o du – parduoti, jeigu atsiras pirkėjų. Anot Vilmos, vieno šiltnamio jų šeimai užteks, kad užsiaugintų uogų savo poreikiams ir dar kažkiek parduoti. Šiltnamiai buvo didelė ūkio investicija.

Tokių permainų uogų augintojos žada imtis baimindamosi, kad braškių ar žemuogių tiesiog neturės kur parduoti, o nuskintos uogos labai greitai genda. Iki šiol patogiausias būdas būdavo braškių piko laikotarpiu jas nuo ankstyvo ryto iki darbo pabaigos siūlyti Marijampolės ūkininkų turgelyje. Deja, ne tik jos, bet ir kiti prekiaujantys ūkininkai labai nusiminę. Patogioje vietoje – greta „Norfos“ prekybos centro – veikęs ūkininkų turgelis uždarytas, prekyba perkelta netoli Marijampolės geležinkelio stoties. Tuo labiausiai nusivylę su produkcija suvažiuojantys ūkininkai, nes prekyba niekaip neįsivažiuoja, žmonės atokioje vietoje įkurdinto turgelio neatranda.

„Naujame Marijampolės ūkininkų turgelyje, kiek man tenka girdėti, daugiau tikrinimų negu darbo“, – sakė Vilma, jau dabar svarstanti, kaip reikės parduoti ankstyvą braškių derlių.

Jos teigimu, ankstesniais metais vos pradėdavo prekybą braškėmis, miesto centre uogas greitai pastebėdavo ir jų paragauti nusipirkdavo įvairių įstaigų darbuotojai. Nusinešdavo į darbą ir taip kiti sužinodavo, o prie naujos turgavietės labai mažai įstaigų. „Šiemet būsime užkampyje, ir kas žinos, kad jau prisirpo mūsų braškės?“, – nusiminusi kalbėjo jų augintoja.

Braškių augintojus Suvalkijoje dar labiau nuliūdino pasklidusios kalbos, kad vienas įtakingas Lietuvos braškių augintojas esą užsiima ne visai skaidria veikla – ankstesniais metais atsiveždavęs didelius kiekius braškių iš Lenkijos ir beveik visą vasarą pardavinėdavęs kaip skintas iš savo ūkio. Ar tai tiesa, aiškinasi institucijos. Liūdina ir kitas akibrokštas – Suvalkijos braškininkus Kaune ar Vilniuje iš ūkininkų turgelių tiesiog mandagiai išprašo.

„Man pačiai anais metais pasakė: „paskutinį kartą prekiauji Kaune, nes yra kooperatyvas, o jam nepriklausai“. Išklausiusi pasakiau, kad įstosiu, bet atsakė – nepriimsiu. Iš Marijampolės krašto patekti į ūkininkų turgelius Kaune mums neįmanoma. Dar siūlė prekiauti prie „Molo“. Esą ten bus vietos vien tiktai braškininkams, kurie patys Lietuvoje užsiaugina uogų, o žmonės pas kuriuos norės, pas tuos ir pirks. Bet dingo ir šis pažadas“, – sunkiai paaiškinama tvarka Kaune stebėjosi Vilma.

Anykštėnai – pirmieji  

Vieni pirmųjų su braškėmis, išaugintomis šiltnamiuose, šiemet startavo UAB „Anykščių daržovės“. Pirmosios braškės čia prisirpo ir prekyboje pasirodė apie balandžio vidurį, dar prieš Velykas. Jų kaina siekė 8 eurus už 1 kg. Bendrovė braškes fasuoja į indelius po 200 gramų ir tiekia prekybos tinklams.

Pasak šios bendrovės vadovo Valdemaro Juškos, jie braškes šiltnamiuose augina jau 4 metus, nuo liepos mėnesio pradės skaičiuoti penktąjį sezoną. Sykį, augindami agurkus ir pomidorus, suplanavo paįvairinti asortimentą. Nors V.Juška sako, kad stebuklų ir dabar versle nėra, bet neneigia, jog braškės turi privalumą – Lietuvoje užaugintos pagal olandų technologiją duoda itin ankstyvą derlių.

UAB „Anykščių daržovės“ vadovo teigimu, per ketverius metus žmonės jų išaugintų braškių paragavo, jas įvertino. Jo nuomone, pačių pirmųjų braškių kaina valgytojams gal ir didoka, bet žmonės patys atsirenka, ką pirkti, ar atvežtines – pigesnes, ar lietuviškas, užaugintas Anykščių rajone.   

Jie pasirinko braškių veislę, kuri turi ryškų skonį, kvapą, pasižymi minkštumu, nepritaikyta eksportavimui. Vadovas svarstė, kad iki Rygos būtų galima nuvežti, jeigu būtų perkančių, bet ne toliau. Šios uogos išvestos vietiniam naudojimui. Tai olandiška veislė Elsanta. Kur jas augina, ten ir suvartoja.   

„Mums sunkiausia, kad braškės yra ne pirmo būtinumo maisto prekė. Teko veržtis diržus, kažkur pataupyti, kažką sugalvoti, kad uogų kokybė nenukentėtų, o kaina liktų kaip pernai. Jeigu braškių kaina didės, žmonės nepirks“, – situaciją apibūdino V.Juška.

Anykštėnai braškes skina ir parduoda du kartus per metus, nes turi du skynimo sezonus. Vienus braškių daigus UAB „Anykščių daržovės“ darbuotojai pasodina rugpjūčio pradžioje. Jos derlių duoda spalio mėnesį, o uogos skinamos iki lapkričio pabaigos. Paskui pagal technologiją sutvarko uogynus ir užmigdo žiemai. „Per žiemą jos pamiega, paskui užsiaugina dar vieną tokią karūnėlę, ir maždaug nuo balandžio vidurio, antroje balandžio pusėje, pradeda duoti dar vieną derlių“, – aiškino V.Juška.

Kokosų kevalų substrate

Kaip užauginti šiltnamiuose braškes, apie dvejus metus „Anykščių daržovių“ agronomus mokė ir konsultavo Olandijos specialistai. Anykščių rajone braškynai šiltnamiuose užima 1 ha plotą. Braškių augintojai teigė, kad iš vieno hektaro naudmenų gaunama pati didžiausia grąža.

„Kai šiltnamyje tokiomis pačiomis sąlygomis augini agurkus, pomidorus, augintojui pritaiko vienkartines tiesiogines išmokas, bet braškėms niekas nieko netaiko. Uogininkystę galėtų šiek tiek daugiau paremti“, – priminė bendrovės vadovas, sutikdamas, kad auginti braškes jų niekas nevertė, patys susigalvojo.    

Gerai, kad nors šis pavasaris nepagailėjo saulės, kuri labai reikalinga braškėms. Tuo tarpu šiluma į šiltnamius tiekiama iš biokuru kūrenamos katilinės. Anot vadovo, biokuras visą laiką buvo pigiausias kuras, bet pradžioje teko nemažai investuoti į pačią katilinę.  

Per šių metų pirmojo derliaus skynimo sezoną Anykščių rajono braškių augintojai savo šiltnamiuose planuoja priskinti apie 30 tonų braškių. Vadovo skaičiavimu, jeigu Lietuvoje yra 3 mln. valgytojų, vienam žmogui išeina tik po 100 gramų uogų. Ankstyvosiomis braškėmis jie prekiaus iki birželio mėnesio. Tam, kad turėtų antrąjį braškių derlių, darys pakeitimus – šias braškes išraus, bet atsiaugins naujų – antrajam derliui pasodins skaldytų kokosų kevalų substrate, kurį perka Šri Lankoje.