Radviliškio rajone, Aukštelkų kaime, sraigių ūkį įkūręs Aivaras Pliatkus kokybišką produkciją augina užsienio rinkoms. Šviesia savo verslo perspektyva tikintis verslininkas jį nuolat plečia. Neseniai A.Pliatkus pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ parama ūkiui modernizuoti.

Pasirinko sraiges

Nuosavo verslo mintis kapitonui A.Pliatkui pradėjo kirbėti atsisveikinus su kariškio duona. Tuo metu vyras svarstė, kokiems tikslams panaudoti šalia jo sodybos esantį žemės plotelį. Kadangi jis buvo nedidelis, grūdinių kultūrų auginimas iš karto atkrito. Nesuviliojo ir kitos veiklos, tokios kaip braškių ar kitų uogų auginimas. Jis ieškojo tokio verslo, kuris iš mažo ploto duotų gausų derlių.

„Idėja auginti sraiges gimė visai netikėtai. Ėmiau auginti afrikinės kilmės Helix Aspersa Maxima ir Muller sraiges. Helix Aspersa Maxima ūkyje auginu jau septynerius metus. Šių veislių moliuskus pasirinkau atsižvelgdamas į klientų poreikius. Juk neauginsi to, kas neturi paklausos“, – aiškino pašnekovas.

Verslo pradžioje A.Pliatkus paruošė sraigynui skirtą žemės plotą, pastatė aptvarus, įrengė laistymo sistemą. Ūkio pastate įrengė peryklas, šiltnamius, sandėliavimo patalpas.

Dalijasi patirtimi

Sraigių ūkio šeimininkas tvirtino, kad verslo pradžioje jis labai jautė šios specifinės srities žinių stoką. Pamažu įgijęs sraigių auginimo patirties, vyras dabar ja jau gali pasidalyti ir su kitais. A.Pliatkus ūkyje organizuoja pažintinius teorinius ir praktinius instruktažus sraigių auginimo klausimais, supažindina su pagrindiniais auginimo etapais, organizuoja ekskursijas.

„Sraigių ūkyje taip pat vedu grupinius bei individualius seminarus, kuriuose išsamiai perteikiu visus sraigių auginimo niuansus, perduodu visas sukauptas auginimo žinias, neįkainojamus naujokams skaičiavimus“, – sakė pašnekovas.

Pasak A.Pliatkaus, sraigių verslo naujokams labai svarbu išmokti tinkamai įsirengti patalpas reprodukcijai bei pasirinkti reprodukcines sraiges, taip pat – sukurti optimalias sąlygas sraigėms poruotis ir dėti ikrus, tinkamai išimti bei ritinti sraigių mažylius, sureguliuoti tankį, įsirengti šiltnamį, lauko aptvarus, sandėliavimo patalpas ir kt. Labai svarbų vaidmenį auginant sraiges atlieka šių gyvių maitinimas.

„Esu sukūręs sertifikuotą, kokybišką pašarą, kuris yra pigesnis už analogiškus importuojamus į mūsų šalį pašarus“, – teigė sraigių ūkio savininkas.

Paklausi kokybiška produkcija

Pasak A.Pliatkaus, sraigių auginimas – beveik metus trunkantis ciklas, kurio metu negalima daryti klaidų. Juk klaidos arba auginimo technologijos neišmanymas gali turėti skaudžių pasekmių.

„Pastatus pasistatyti gali kiekvienas, o štai režimo sureguliavimas, maitinimas, sraigių tankis ir kiti darbai reikalauja žinių. Tik turint žinių bagažą galima dirbti efektyviai“, – tvirtino sraigių ūkio šeimininkas.

A.Pliatkaus manymu, kiekvienas, norintis dirbti šioje srityje, gali užsidirbti papildomų pinigų. Jeigu užauginsi aukštos kokybės, standartus atitinkantį sraigių derlių, jį realizuoti bus nesudėtinga.

„Kokybiška produkcija turi paklausą, o nekokybiška – niekam nereikalinga. Sraigės – gyvi organizmai, todėl joms taikomi tam tikri reikalavimai“, – sakė vyras, savo derlių realizuojantis Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Pastaruoju metu kokybiškų sraigių paklausa smarkiai viršija pasiūlą.

Plečia ūkį

Verslininkas tvirtino, kad pelną, gaunamą iš sraigių derliaus, jis panaudoja ūkio plėtrai: rekonstruoja statinius, atlieka kitus darbus. A.Pliatkus dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama smulkiesiems ūkiams“. Europos Sąjungos lėšas jis panaudojo statybinėms medžiagoms įsigyti, nes ūkyje statomos naujos sandėliavimo patalpos. Ateityje jose bus galima laikyti apie 30–40 tonų produkcijos.

Sraigių auginimo versle didelę perspektyvą įžvelgiantis pašnekovas norintiesiems teikti paraiškas dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama smulkiesiems ūkiams“ patarė pasinaudoti šia galimybe.

„Be, abejo, dalyvavimas Kaimo plėtros programoje savaime sėkmės negarantuoja. Būtina parengti apgalvotą verslo planą. Jei bijote klysti – nepradėkite“, – patarė A.Pliatkus.

Kviečia teikti paraiškas

Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo 2019 metų lapkričio 4 dienos iki 2019 metų gruodžio 31 dienos. Šiam Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės paraiškų priėmimo etapui skirta 9 851 488 Eur paramos lėšų. Priemonė finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Paramos gali kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį teisės aktų nustatyta tvarka.

Paramos suma – 15 tūkst. Eur vienam paramos gavėjui, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnės paramos sumos.

Projektų atrankos kriterijai

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama smulkiesiems ūkiams“ gali dalyvauti kuriami specializuoti gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrūs ūkiai, kurių viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurių pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų, – skiriama 15 balų.

Nustatant pajamų iš minėtų sektorių dalį, į pareiškėjo veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos iš paslaugų, o lėšos, gautos įgyvendinus žemės ūkio ir kaimo plėtros programas (tiesioginės išmokos, kita parama, išskyrus investicinę paramą), turi būti išskaidytos į iš gyvulininkystės ar sodininkystės, ar uogininkystės, ar daržininkystės, ar augalininkystės veiklos gautas lėšas). Tikrinama įgyvendinus verslo planą.

Jei paramos paraiškos pateikimo metu žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas ūkio produkcijos standartine verte, yra :

nuo 4 000 iki 4 999 Eur – skiriama 20 balų;

nuo 5 000 iki 5 999 Eur – skiriama 15 balų;

nuo 6 000 iki 6 999 Eur – skiriama 10 balų;

nuo 7 000 iki 7 999 Eur – skiriami 5 balai.

Pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 10 balų.

Jei įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis (tikrinama įgyvendinus verslo planą):

• jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte, nuo 51 proc. ir daugiau, – skiriama 20 balų;
• jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte, nuo 21 iki 50 proc. imtinai, – skiriama 15 balų.

Pareiškėjo narystė kooperatyve, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu:

• jei pareiškėjas daugiau negu 2 metus yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, – skiriama 15 balų;
• jei pareiškėjas iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, – skiriama 10 balų.

Jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto yra tokiose vietovėse, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už 2 vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, skiriama 10 balų.

Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas, kai jis deklaruojamas, nustatomas pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.

Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos pagal priemonės veiklos sritį, skiriama 10 balų.

Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 privalomi balai. Jeigu projektų atrankos metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.