Vėluojantis pavasaris šiemet nelepino lauko salotų augintojų. Ilgai naktimis pasitaikydavo šalnų, buvo šalta žemė, tačiau didelėmis pastangomis šalies daržininkai salotų priaugino. Deja, šiemetės kainos rinkoje neatperka jų triūso, todėl kai kurie ketina atsisakyti šios kultūros auginimo.

Salotas keičia bulvėmis

Juodžių kaime (Vilkijos sen., Kauno r.) ūkininkaujanti ir salotų karaliene tituluojama Renata Ambraziūnienė salotas prekybos tinklams, kavinėms, restoranams iš savo šeimos daržininkystės ūkio tiekia nuo gegužės 16 dienos. Ankstesniais metais salotomis aprūpindavo iki spalio, tačiau šiemet, anot ūkio šeimininkės, susiklostė itin nepalankios sąlygos.

„Šiemet ne tik oras mus skriaudžia, nes salotos pavasarį dėl prasto oro augo lėčiau, bet ir rinka. Neįmanoma konkuruoti su pigiomis įvežtinėmis salotomis. Mums viskas pabrango: produkcijos fasavimo plėvelė brango 38 proc., kartonas – 50 proc., paletės – per 50 proc., be galo augo trąšų, elektros, degalų kainos. Daugiau pinigų reikia atlyginimams – didėjo minimali alga. 20 proc. brango ir daigai. Mes jau netelpame į savo numatytus kaštus, o už lietuviškas salotas mums moka 20 proc. mažiau negu pernai“, – VL susiklosčiusią situaciją apibūdino Kauno rajono daržininkystės ūkio savininkė.

Pasak daržininkės, jie ūkyje naudoja „žaliąjį“ dyzeliną, už jo litrą pernai mokėjo po 0,6–0,7 euro, o šiemet perka už 1,20–1,30 euro. Todėl, susumavę visas išlaidas, jie nemato prasmės toliau auginti salotas. „Laukuose produkcijos yra, nebūtų gražu ją užkasti“, – guodėsi ūkininkė, pridurdama, kad nuims ir parduos tai, ką išaugino.

Savo ūkio laukuose Ambraziūnai nusprendė išplėsti bulvių plotus. Pernai augino 18 ha, o šiemet augins 30 ha bulvių. Rinkosi tai, ką lietuviai beveik kasdien valgo.

Įdirbis ir investicijos

Daugiametę (beveik 20 metų) patirtį turinčio Ambraziūnų ūkio specializacija – lauko salotos. Jie pradėjo nuo gūžinių salotų „Iceberg“, tuo metu daug kam panašių į ankstyvuosius kopūstus. Po to darže atsirado į gėles panašios raudonos spalvos „Rosse“ veislės salotos. Kasmet gūžinių salotų veislių asortimentas pamažu plėtėsi, kol perkopė dešimtį pavadinimų.

Ambraziūnai augino „Frizze“, „Polly“, „Bionda“, „Romainia“, „Iceberg“ „Lollo rosso“, „Lollo“ ir daugybę kitų, bet COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai per karantiną kavinės, restoranai negalėjo dirbti pilnu pajėgumu ir ieškojo pigesnių salotų, tą pajuto ir salotų augintojai. Jie buvo priversti daryti atranką ir pasilikti tik penkias tarp pirkėjų populiariausias salotas, o tų, kurios Lietuvoje buvo laikomos labiau egzotinėmis, buvo priversti atsisakyti, nes jų ir nupirkdavo mažesnius kiekius, ir jų auginimo savikaina būdavo didesnė.

Daržininkė tikino, kad šiemet iš salotų rinkos išeis daug anksčiau, o kitais metais dar labai neaišku, ar iš viso jie savo ūkyje augins lauko salotas. Anot R.Ambraziūnienės, šiuo metu situacija su salotomis kažkuo panaši, kaip nutiko paukštynams.

R.Ambraziūnienė: „Šiemet ne tik oras mus skriaudžia, bet ir rinka. Viskas brango, o už lietuviškas salotas mums moka 20 proc. mažiau negu pernai.“

Ūkio savininkė pasakojo, kiek pastangų ir investicijų reikia lauko salotoms užauginti, o tada jas sufasuoti ir pateikti vartotojams. Ūkyje be proto daug rankų darbo. Salotų nenuimsi kombainu. Kiekvieną salotą žmogaus rankos paliečia apie penkis kartus: sodina, aplinkui augalą aprauna didžiąsias žoles, užaugusią salotą nupjauna ir įdeda į dėžę, iš dėžės išėmę nuplauna, išpurto ir deda į pardavimui skirtą dėžutę. Ūkyje įsigyta brangi salotų atšaldymo-vakuumavimo mašina, nes salotas plauna ir atvėsina.

„Mums, kurie salotas tiekiame į prekybos tinklus, yra sunkiau. Kitoks produkcijos paruošimo pateikimo lygis. Į tai investuoti dideli pinigai. Jeigu vienetinė prekė, ant kiekvienos salotos lipiname lipduką, jeigu ne vienetinė – ant kiekvienos dėžutės. Kainuoja salotų tyrimai. Jie būtini. Viską sudėjus į krūvą – tikrai nemažai kainuoja“, – vardijo išlaidas salotų augintoja R.Ambraziūnienė.

Daržininkė apgailestaudama VL minėjo, kad 2026 metais būtų sukakę 20 metų, kai specializuojasi salotų auginimo versle ir yra „išėję“ su savo ūkio produkcija į prekybos centrus, kavinių, restoranų virtuves. Deja, viso to gali tekti atsisakyti.

Prakalbo net apie bankrotą

Anot R.Ambraziūnienės, salotų kainas Lietuvoje diktuoja didieji salotininkai – olandai, italai. „Didmena – toks dalykas. Dabar, kiek domėjausi, perka iš Italijos, nes ten sezono pabaiga, tai savaime viskas yra pigiau“, – sakė ji.

Kitas keblus dalykas, pasak daržininkės, salotų augintojai dar iš rudens susidėlioja auginimo planą, ką kitais metais augins. Jos teigimu, pernai apie karą niekas iš daržininkų turbūt negalvojo. Galėjo atsitikti dar ir taip, kad salotų užauginta daugiau nei reikia. „Ukraina yra nemaža šalis. Dar ir į Rusiją iš Europos Sąjungos šalių tiekdavo produkciją. Todėl galėjo nutikti taip, kad šiemet pavasarį iš karto rinkoje susidarė salotų perteklius“, – svarstė R.Ambraziūnienė.

Daržininkė iš Kauno rajono VL vardijo, kiek jie per ūkio gyvavimo istoriją yra išgyvenę įvairių periodų – buvo 2009 metų vadinamoji Rusijos krizė, tačiau ją, kaip ir COVID-19 karantinus, atlaikė. „Mūsų ūkio daržas klestėjo ir plėtėsi, bet šiemet viskas kitaip. Dabar gali viską iki paskutinės salotos nupjauti, bet pagal išlaidas, mokesčius ir supirkimo kainas niekaip „neįtelpi“ į kaštų rėmus. Tad esame priversti dėti tašką šioje veikloje. Dar dvi savaites pagal išankstinius užsakymus pas mus iš Vokietijos atvažiuos daigai sodinimui. Kai gegužės 16–20 dienomis sužinojome realią situaciją rinkoje, nedelsdami davėme žinią vokiečiams, kad uždarome verslą, nes mes nepajėgiame šitokia kaina konkuruoti – nebeauginsime“, – apie artimiausius ūkio planus kalbėjo savininkė.

Daigų daržininkai staiga negali atsisakyti – turi įspėti tiekėjus prieš mėnesį. Tokią situaciją R.Ambraziūnienė vadina subyrėjusiu kortų nameliu – jų šiemečiai planai subyrėjo, nebepirks daigų, nebetęs ir salotų auginimo verslo. Dar pasiruošę nupirkti paskutinius užsisakytus daigus, juos pasodinti, o po to rengiasi salotyną uždaryti. „Žiūrėsime, dėliosimės, ką toliau mums patiems daryti. Gal rinka kažkiek apsitvarkys, pasidengs pirmi pardavimai“, – vylėsi ūkininkė.

Prisimindama itin blogą šiemetį pavasarį, kai augalus dengė dvigubo sluoksnio agroplėvelėmis, R.Ambraziūnienė sakė, kad pavasaris šykštėjo saulės, pūtė vėjas, naktimis atsinaujindavo šalnos. Gamtos išbandymus atlaikė, tada ūkininkei lyg tyčia „koją pakišo“ 20 proc. mažesnės nei pernai salotų supirkimo kainos.

Ūkyje be bulvių dar yra pasodinta burokėlių, moliūgų, kopūstų, todėl, anot R.Ambraziūnienės, jie nepabėgs taip, iš karto. Vis tiek judės – dirbs ir lauks. „Pati pagalvoju, kad salota yra ne pirmo būtinumo daržovė. Ji pagal vartojimo būtinumą žmogui gal 3–4 vietoje. Jeigu pinigų nebus, pirks ne salotą. Mes „vaiduokliuosimės“ ir lauksime geresnių laikų, gal kažkiek situacija rinkoje susitvarkys. Anksčiau yra buvę, kad pusę salotų derliaus nuimdavome, kitą – užardavome, bet vis tiek to užtekdavo išgyventi ir darbuotojams sumokėti atlyginimus, o dabar kitaip pasidarė“, – lygino ūkininkė.

Ambraziūnai neatmeta, kad, jeigu neįvyks esminių permainų, ūkis gali tiesiog bankrutuoti. „Dar nesusitaikau su mintimi, kad taip ir bus. Turėtų atsisėsti geri specialistai ir viską paskaičiuoti. Tačiau aišku ir tai, žmonės pirks, kas pigiau“, – išeities nemato daržininkai iš Kauno rajono.

Turguje – be tarpininkų

Miroslavo ir Zizėnų kaimų (Alytaus r.) daržininkas Eimantas Bakšys VL teigė, kad jų šeimos ūkis salotas šiemet augino tik nešildomame šiltnamyje, o lauko salotų auginimo iš viso atsisakė. Dzūkijos ūkininko pastebėjimu, auginti lauko sąlygomis yra be galo sudėtinga – salotas puola kenkėjai, amarai, jeigu laiku nepalaistai, jas labai „užkepina“ saulė. Šiltnamyje auginti kiek paprasčiau. Šiemetį šiltnamyje išaugintą salotų derlių Bakšiai jau baigia realizuoti turguje.

„Salotos užaugo vėliau nei ankstesniais metais, nes buvo šalta, o mūsų šiltnamis – nešildomas. Kitais metais planuojame įrengti šildymą, tuomet dar mažiau būsime priklausomi nuo gamtos sąlygų“, – sakė E.Bakšys.

Jo teigimu, salotomis, užaugintomis nešildomame šiltnamyje, prekiavo apie mėnesį. Daržininkas už salotas turguje prašė tiek pat, kaip ir pernai, kainos dėl išaugusių kaštų nedidino. Jo nuomone, auginti ir prekiauti daržo salotomis vasarą nėra perspektyvu, nes per pandemiją, o dar besitęsiant karui Ukrainoje, keitėsi lietuvių įpročiai – daugelis grįžo gyventi į sodybas, susikasė daržiukus ir sėjasi salotų, todėl pirkimas vasarą gali prislūgti.