LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Šalies braškių augintojai tvirtina, kad nors gegužės 12-osios sniegas braškėms beveik nepakenkė, kai kuriuose Lietuvos regionuose apie 30–40 procentų uogienojų žiedų nušaldė gegužės šalnos. Todėl braškių derlius gali būti kiek menkesnis nei ankstesniais metais. Tiesa, palanku tai, kad šiemet braškėms jau netrūksta drėgmės.
Pasitelkia visą patirtį
Tvarkiškių kaime (Kauno r.) esančiame Audriaus Jurevičiaus braškių ūkyje šiemet derės apie 1,6 ha ploto braškynai, dar 0,6 ha – apsodinti naujai, skirti atsinaujinti. Ūkio savininkas pasakojo, kad gegužės 12-osios rytą iškritęs sniegas neuždengtiems braškynams didelės žalos nepridarė. Jo teigimu, žalos patyrė tie, kas braškes buvo uždengę agrodangomis – tokie augalai stipriai nukentėjo dėl per didelio juos užgriuvusio sniego svorio.
„Daugiausia žalos pridarė šalnos, kurios gegužę tęsėsi visą savaitę. Tvarkiškiuose buvo net iki 6 laipsnių šalnos. Jos pašaldė nemažai žiedelių, bet yra ir nenušalusių. Darėme viską, ką galėjome. Ryte atidengdavome agrodangas, vakare – uždengdavome. Braškes laistėme, galima sakyti, „miegojome“ laukuose, kad apsaugotume braškes“, – papildomus darbus vardijo A.Jurevičius.
Šalnų pavojus jau praeityje. Pirmųjų braškių A.Jurevičiaus šeima tikėjosi paragauti birželio pirmąją savaitę, o pradėti skinti uogas pardavimui – antrąją birželio savaitę.
Kauno rajono ūkininko teigimu, braškės ilgai vargo, nes visą pavasarį vidutinė paros temperatūra vos „perlipo“ arba visai „neperlipo“ 5 laipsnių šilumos, todėl neturėjo tinkamų sąlygų augti, gerai nepasisavino maisto medžiagų. Pasak jo, šiais metais augalai buvo tokie „susisukę“, atrodė, kad juos puola vabalai arba ligos, bet taip vyko dėl labai didelių temperatūros svyravimų. Dieną temperatūra pakildavo iki 15, ties lapais – net iki beveik 20 laipsnių šilumos, o naktį krisdavo iki 6 šalčio. Dėl to braškės patirdavo didelį stresą. Jurevičiai net konsultavosi su mokslininkais, bet ir šie niekuo negalėjo padėti – pasakė, kad belieka stebėti, kaip viskas vyksta gamtoje. Nepaisant sudėtingo pavasario, braškes patyrę augintojai sunokino.
„Turime prisitaikyti prie kasmet vis blogesnių sąlygų ir priimti tai kaip normą. Kitaip jau nebus“, – mano A.Jurevičius.
[caption id="attachment_106449" align="alignnone" width="1200"]
A.Jurevičius: „Turime prisitaikyti prie kasmet vis blogesnių sąlygų ir priimti tai kaip normą. Kitaip jau nebus.“[/caption] Priedas prie pensijos
Lūginės kaime (Marijampolės sav.) ekologiškai braškes auginantis 76 metų Juozas Žolynas pasakojo, kad atlaikiusios pavasarinio sniego ir šalčio išbandymus, jo braškės jaučiasi pakankamai gerai. „Po truputį rausta. Per Tėvo dieną jau turėtų būti sunokusių“, – vylėsi Lūginės kaimo ūkininkas.
Jo teigimu, dabar svarbiausia, kad naktys būtų nešaltos, o dieną šviestų saulė. Mat primegztų uogų yra daug, joms tereikia gerų sąlygų nokti. Pats ūkininkas stebisi, kokios braškės ištvermingos. Gegužės 12 dieną ant Juozo braškyno buvo net 10 centimetrų sniego.
Anot J.Žolyno, nors pavasaris toks „čiudnokas“, pagal esamą vaizdą braškių derlius turėtų džiuginti. Ankstesniais metais kartais jau apie birželio 1 dieną Juozas prekiaudavo pirmosiomis braškėmis, o šiemet kitaip – sausį–vasarį buvo pavasaris, o kovą–balandį žiema prasidėjo ir nusikėlė į gegužę, todėl ir braškių skynimas vėluoja.
Vyras sakė, kad nepaisant sunkumų, gamtos išdaigų, jam braškių auginimas yra širdžiai mielas hobis ir priedas prie lietuviškos pensijos. „Sau išeini, tyras oras, pabuvimas gamtoje. Šalia braškių lauko yra tvenkinys. Tik nežinia, kaip bus su paukščiais? Jų kol kas nėra, bet baidyklių jau esu pristatęs. Jie puola braškes, mažesnių neima, tik pačias didžiausias. Jei paukštis sulestų ją visą, tai dar nebūtų pikta, bet pakapoja snapu iš viršaus, o apačią palieka ir eina prie kitos braškės“, – rūpesčiais dalinosi Juozas.
Ar dėl padidėjusios rūpesčių naštos brangs ir uogos? Jis sakė, kad daug priklausys, kokia kaina ir kiek braškių į Lietuvą atveš pardavimui iš Lenkijos. „Jeigu paduos iš kaimyninės Lenkijos, tai kainos kris“, – mano jis. Tačiau tokią konkurenciją vertina optimistiškai, mat, Juozo teigimu, tie, kurie pirko ekologiškai išaugintas braškes iš jo ūkio Lūginės kaime, tai ir pirks, nes pastovius pirkėjus jis turi ne tik turguje, bet ir atvykstančius prisiskinti tiesiai į laukus. Žmonės vertina tokias uogas, nes mato, kokiomis sąlygomis jos auga.
Gyvenimo būdas
Marijampolės susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Prančiškus Jokimaitis gerai prisimena gegužės 12-osios rytą, kai atsibudęs lauke pamatė daug sniego. Šiandien jis įsitikinęs, kad tirpstantis sniegas braškėms netrukdė. Jis tiktai užklojo braškes, kad sušiltų. Sniegas laukuose pasilaikė vos pusę dienos ir tuojau nutirpo, tik medžių pavėsyje išbuvo kiek ilgėliau.
„Kai kurie sodininkai skundėsi, kad gegužės mėnesio šalnos paveikė dalį jau prasiskleidusių braškių žiedų. Pats mačiau, kad tokių braškių žiedų centrai pajuodę“, – apie gegužę patirtus nuostolius braškininkų sklypuose pasakojo P.Jokimaitis.
Marijampolietis sodininkas savo nedidelėje braškių lysvėje kolektyviniame sode to nepastebėjo. Nuo savo lysvės be priedangų prinokusių braškių P.Jokimaitis tikisi pasiskinti birželio paskutinėmis dienomis ar liepos pradžioje. Šiemet, jo teigimu, braškės sunoks vėliau. Pamena, anksčiau antroje birželio mėnesio pusėje viena kita braškė jau būdavo prisirpusi, tinkama ragauti. Dar priklauso ir nuo braškių veislių.
Tuo tarpu pridengtos braškės, aišku, sunoks bent savaite anksčiau. Tik toks auginimo būdas reikalauja papildomo darbo, reikia dengti plėvele, kurią vėjas neretai išdrasko, net suplėšo. Ypač šiemet, kai dažną dieną vyrauja gana nemenkas vėjas. „Per radiją vis praneša šiaurės vėją, greitis net iki 15 metrų per sekundę“, – birželio 1 dieną pastebėjo 88 metų marijampolietis, aktyvus sodininkas.
Tikisi normalaus derliaus
Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Sniegas pridarė mažiausiai nuostolių, nes temperatūra buvo apie nulį. Ankstyvąsias braškes pašaldė gegužės šalnos. Nušaldė iki 30–40 proc. žiedų, nes keletą dienų dirvos paviršiuje buvo 5 laipsniai šalčio. Šiaip šiemet, jeigu nebus dar kokių kataklizmų, turėsime normalų braškių derlių.
Šiemet buvo ir sausrų – nuo kovo 12 dienos iki beveik gegužės vidurio lietaus nebuvo, bet ūkininkai turi suprasti, kad norint braškes auginti Lietuvoje, reikia turėti ir laistymo sistemas, ir apsaugą nuo šalnų. Tai neišvengiami dalykai. Dengimas gelbsti, jei šalna būna ne didesnė kaip 5 laipsniai šalčio. Jei šalna siekia 6–7 laipsnius, dengimas negelbsti. Žinoma, jei uždengsi 3–4 sluoksniais, galbūt ir padės, bet tuomet ūkininkui jau neapsimoka užsiimti, nes labai išauga savikaina. Šiemet pirmosios braškės yra brangesnės.
Nežinome, kokios kainos bus toliau, nes neaišku, kiek bus įvežtinių braškių. Sąlygos visiškai neprognozuojamos. Galbūt lenkai neturės kur išvežti, tad suveš pas mus. Tuomet Lietuvos ūkininkams bus riesta. Vartotojas irgi turi žinoti, kokias uogas perka. Ar neturinčias jokių priedų, kurios tą patį rytą patenka ant stalo, ar vežtas beveik tūkstantį kilometrų.
Yra dar vienas skaudulys: braškininkai nesulaukia jokios pagalbos iš valstybės – už 1 ha braškyno moka kaip už pievas. Mums toks Žemės ūkio ministerijos požiūris visiškai nesuprantamas. Tiesioginės išmokos vienodos. Bet čia reikia ir priežiūros, ir žinių, ir investicijų. Tuo metu Graikijoje uogų augintojai gauna subsidijas, todėl gali braškes pardavinėti pigiau. Tad jos pas mus ir kainuoja mažiau, nei mūsų pačių išaugintos.
