Iš Lietuvoje auginamų javų veislių daugiau nei du trečdaliai – atvežtinės, tačiau mokslininkai sako, kad lietuviškos – atsparesnės prastoms sąlygoms ir šaltoms žiemoms. Taip pat ragina žemdirbius sėti daugiau sertifikuotos sėklos, nes Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį Lietuva – paskutinė.

Šį rudenį ne visur pavyko pasėti žiemkenčius, šlapiose dirvose dalis jų dar tik dygsta. Lietingą vasarą, kai itin sunku buvo nuimti derlių, pasak mokslininkų, geriausiai lietingus orus atlaikė lietuviškos kviečių veislės. Tačiau iš mūsų laukuose auginamų  javų maždaug  du trečdaliai – iš kitur atvežtų veislių.

Dažniausiai  kiekvienas ūkis pats renkasi, ką auginti.

„Siūlytojų šiais laikais daug, mano principas – ne bandymų laukeliuose žiūrėti, o per lauko dienas pamatai pas gerą ūkininką ar bendrovėje, kur gražus lygus laukas ir užsisakai“, – pasakojo Kėdainių rajono Varmenos žemės ūkio bendrovės vadovas Albertas Šilkaitis.

„Yra visa įvairovė, mums siūlo visa Europa ir mums reikia labai atsakingai pasirinkti. Bet, kas liečia mūsų naudojamas veisles, mes keisti nežadame. Sėjame įvairias, bet daugiausia lietuviškų veislių čia grūdinės“, – sakė Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.

„Tos veislės, kurios šiemet pasėtos, tai tos veislės, kurios ir derlingesnės, ir jas galima greičiau nukulti“, – kalbėjo Marijampolės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius.

Mokslininkai sako, kad lietuviškos veislės geriau prisitaikiusios prie vietos sąlygų.

„Taigi, jeigu mūsų laukia ši nepalanki žiema, ruduo labai komplikuotas, tai galima tikėtis, kad lietuviškos veislės turės pranašumų“, – teigė Žemdirbystės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Vytautas Ruzgas.

Rekomenduojamų auginti Lietuvoje veislių sąraše – per 30 javų veislių, tačiau dažniausiai sėjama apie 10.

Mokslininkai ragina sėti daugiau tinkamai paruoštos sertifikuotos sėklos, nors ji gana brangi.

„Visos kitos ES valstybės naudoja kelis kartus sertifikuotos sėklos daugiau nei Lietuvoje. Ten ūkininkams taip pat pinigai iš dangaus nebyra. Reiškia, yra prasmės naudoti sertifikuotą sėklą. Dabartinės sėklininkystės kompanijos ją labai gerai paruošia“, – sakė dr. V. Ruzgas.

Šį šlapią rudenį, pasak mokslininko, norint pagelbėti itin įmirkusiose dirvose pasėtiems žiemkenčiams reikėtų nuleisti vandenį, pravalant melioracijos griovius.