Lietuviškas tradicinis Kūčių stalas sunkiai įsivaizduojamas be patiekalų, kuriuos gaminant nebūtų naudojamos aguonos – aguonų pienas, pyragas su aguonomis ir, žinoma, kūčiukai. Buvo laikai, kai kiekvienos šeimininkės garbės reikalas buvo išsiauginti aguonų tiek, kad jų pakaktų Kūčių patiekalams. Dabar visos aguonos, kurios naudojamos įvairiems pyragams kepti ar aguonų pienui, yra įvežtinės, nes Lietuvoje jas auginti draudžiama, bijantis, kad jos netaptų žaliava narkotikų gamybai.

Importuojamas produktas

Kepyklos UAB „Du medu“ savininkas ir direktorius Vytautas Račickas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad jų šeimos kepykla Purvininkų kaime (Prienų r.) ruošia ekologiškus kepinius, todėl jie yra susiradę ekologiškų aguonų tiekėjus Vokietijoje. Šie atveža ekologiškų aguonų, bet tikroji šių aguonų kilmės šalis yra net ne Vokietija – sertifikuotos ekologiškos aguonos į Purvininkų kaimo kepyklą atkeliauja iš tolimosios Turkijos.

„Lietuvoje prekiauti aguonomis galima, bet auginti – ne“, – stebėjosi V.Račickas. Jų kepykloje kol kas aguonos naudojamos tik kūčiukams kepti, todėl reikalingi nelabai dideli kiekiai. „Šiuo metu mes aguonų naudojame mažai“, – pripažino kepyklos „Du medu“ vadovas.

Svetimos brangios

Neekologiškų aguonų kilmė – įvairesnė, ir jų pasiūla platesnė. Karalkrėslio bendruomenės kepyklėlės (Pajevonio sen., Vilkaviškio r.) darbuotoja Rasa Bulvičienė pasakojo, kad jie užsisako aguonų iš firmos, kuri tiekia prieskonius. Kokias atveža, tokias ir naudoja savo bendruomenės įkurtoje kepyklėlėje. Kiekvieną kartą nesigilina, kokia jų kilmė, kur jos išaugintos, tik žino, kad ne lietuviškos.

„Mes dar ne maišais aguonas perkame, bet jau kilogramais. Tad pirkti iš prieskonių tiekėjų – mums patogiausia“, – aiškino kepyklėlės darbuotoja, Karalkrėslio kaimo bendruomenės pirmininkė R.Bulvičienė.

Gardumynų kepėjos aguonomis puošia ne tik tradicinių grybukų kotukus, kad šie gražiau atrodytų, bet apibarsto ir šimtalapius, gausiai jų deda į pyragus – kepa „Karališką“ pyragą su aguonomis.

R.Bulvičienė atkreipė dėmesį, kad aguonos dar ir labai išbrangusios. Už įprastų aguonų kilogramą šiemet moka daugiau kaip 6 eurus. „Mes patys Lietuvoje aguonų neturime. Viskas, ką įsivežame iš kitų šalių, daug daugiau kainuoja, nes ne mes kainas diktuojame, o mums. Jeigu būtų lietuviškų, manau, gal ta kaina būtų ir mažesnė“, – aguonų brangimo priežastį įžvelgia kepėja iš Vilkaviškio rajono.

Mieliau užsiaugintų pačios

R.Bulvičienės teigimu, kaimo moterys anksčiau kiekviena savo darže aguonų užsiaugindavo, išsikuldavo ir Kūčioms visada aguonų pienui ir pyragui savo aguonų turėdavo. Žinojo moterys, kaip jos augo, kaip pasiruošė. „O dabar jau ką gauname, tą gauname ir naudojame. Kokia jų kokybė, nežinome. Nežinome ir kokiais keliais jos atkeliavo“, – dvejones išsakė Rasa.

Jai pasitaikė atvejų, kai importuotos aguonos ir nelabai gerą kvapą bei skonį turėjo. „Labai retai, bet yra taip buvę. Kartais atplėši pakuotę ir kvapas kažkoks ne visai aguonų sklinda. Gal nuo ilgesnio laikymo, nes jos yra augalinis grūdas. Net ir nuo laikymo sąlygų gali įgauti negerą kvapą. Tad tekdavo ilgai plauti, vos ne virinti, neužtekdavo karštu vandeniu nuplikyti, kad būtų galima naudoti“, – pastebėjo R.Bulvičienė.

„Karalkrėslio kepykla“ aguonų nusiperka iš anksto. Paprastai pagal poreikį pas tiekėjus didesnį kiekį užsisako kartą per mėnesį arba per du mėnesius. Pasiskaičiuoja iš anksto, kiek jų reikės.

„Būtų labai smagu, jei būtų lietuviškos, jei leistų žmonėms patiems auginti. Tikrai nebūtų jokios tragedijos. Čia pas mus perlenkiama lazdos su tokiais draudimais. Įžvelgiami baubai, kur jų nėra. Užsiauginame patys tuos baubus. Čia gal labiausia valdžios požiūris lemia“, – svarstė R.Bulvičienė.

Nėra nė vieno

Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyrius „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ duomenimis, Lietuvoje niekas nėra deklaravęs auginamų aguonų, net pagal pasėlių klasifikatorių atskirai aguonų nėra išskirta. Mat pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą Lietuvoje draudžiama auginti opijines aguonas.

„Opijinių aguonų sąvoka yra apibrėžta 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijoje: opijinės aguonos – tai Papaversomniferum L. rūšies augalai“, – aiškino ministerijos atstovai. Opijinių aguonų auginimo draudimas yra absoliutus – net minimaliai opijinių medžiagų turinčios aguonos draudžiamos auginti, neatsižvelgiant ir į auginamą jų kiekį.

Kitų rūšių aguonos nelaikomos opijinėmis (pvz., Papaverdubium L., Papaverrhoeas L. ir pan.) ir jas galima auginti Lietuvoje. Dažniausiai tai dekoratyvinės aguonos. Jos gali būti auginamos mėgėjiškuose gėlynuose, daržuose. Tačiau reikia būti tikriems, kad auginamos aguonos yra dekoratyvinės ir nedraudžiamos, o ne dėl dekoratyvumo auginamos opijinės.

Kol kas nė vienas šalies ūkininkas nerizikuoja auginti aguonų po skaudžių istorijų, į kurias įsivėlė bandžiusieji auginti aguonas.Ypač pamokanti istorija nutiko prieš dešimtmetį Šakių rajone. Keletą metų ūkininkas augino sertifikuotas, esą opijinėms nepriskiriamas aguonas. Tačiau kai 35 hektarų lauką užmatė policijos pareigūnai ir ekspertai ištyrė auginamų aguonų ne tik grūdelius, bet ir stiebelius bei galvutes, nustatė, kad tai opijinės aguonos. Todėl ūkininkui skaudančia širdimi teko užarti visą didžiulį aguonų lauką.

Niša yra, bet nėra iniciatyvos

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Iš tikrųjų, o kodėl mes patys neauginame aguonų? Matyt, čia panašiai kaip ir su kanapėmis. Kai kurios kanapės irgi turi narkotinių medžiagų, bet kitos – ne. Tai tas kitas ir leidžiama auginti.

Taip turi būti ir su aguonomis. Jų auginimą prisimenu dar iš vaikystės. Jų visada turėdavome pyragams paskaninti. Pačių išsiaugintos būdavo ir skanesnės. O tos narkotinės medžiagos niekam nerūpėjo.

Šiandien tenka tik apgailestauti, kad bent kol kas visas maistui naudojamas aguonas mes įsivežame iš kitų kraštų. Mano amžiną atilsį tėvas sakydavo: ką gali pasidaryti pats, daryk, o ne žiūrėk, kad kaimynas tau parduotų.

Teko pabuvoti viename Čekijos ūkyje ir sustoti lauke, kur augino aguonas. Ten tokių problemų, kaip pas mus, nėra. Žinoma, augina ne opijines aguonas. Teko pabuvoti ir Portugalijoje, kur auginamos opijinės aguonos. Jas leidžiama auginti legaliai, bet yra atitinkama tvarka, apsauga. Jos buvo auginamos vaistų pramonei.

Gal Lietuvoje iki leidimo auginti opijines aguonas nesiryšime eiti, bet auginti maistines aguonas – nematau jokių kliūčių. Ir jų pirkėjams būtų platesnis pasirinkimas, ir sąlygos laukų sėjomainai taptų palankesnės. Ir mūsų žemdirbiai galėtų iš to uždirbti, ir aguonų užaugintume bent jau savo šalies poreikiams. Aišku, gal reikėtų ir agronomų patarimų, kokių veislių aguonas auginti, atsižvelgiant į mūsų klimatines sąlygas, kaip jas auginti dideliuose mūsų ūkininkų laukuose. Tačiau kažkodėl ūkininkai nerodo jokios iniciatyvos. Ji pirmiausia turėtų kilti iš jų.