Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuviški arbūzai, melionai – jau ne tik svajonėse

Egzotinių arbūzų, melionų auginimas Lietuvoje jau tampa kasdienybe. Tiesa, mokslininkai sako, kad šiemet – ne arbūzų metai, ką patvirtino ir kai kurie jų augintojai, tačiau Lietuvoje yra atvejų, kuomet mūsų kraštams dar nelabai įprastų arbūzų derlius augintojus tiesiog nustebino.

Kalvarijietės arbūzai prigėrė

Arbūzų augintoja iš Kalvarijos krašto Daiva Macijauskaitė VL atviravo šiemet arbūzų neturinti. „Pasodinau apie 100 daigų, bet pasirinkau netinkamą vietą ir visi per vasaros lietingą laikotarpį paskendo. Sklype labai ilgai stovėjo vanduo ir arbūzai tiesiog supuvo. Tad šiemet arbūzų neužauginau net sau, kitais metais, tikiuosi, pasiseks geriau“, – vylėsi daržininkė.

D.Macijauskaitė arbūzus augina jau antras dešimtmetis, bet tik pastaruosius maždaug šešerius metus jai pavykdavo juos užauginti pakankamo dydžio ir kokybės. Net buvo metų, kai jos išauginti arbūzai savo svoriu pretendavo į Lietuvos rekordininkus.

Anot kalvarijietės daržininkės, šiemet nukentėjo ne tik jos pasodinti arbūzai, bet ir kitos daržovės. Mat užsikišus drenažui, per lietingąjį vasaros periodą, vanduo užsėmė dalį jos žemės sklypo, ir ten prigėrė visos augusios daržovės bei dalis jos gėlių kolekcijos.

Sunaikino gamtos sąlygos

Prastas arbūzų sezonas šiemet buvo ir antrus metus juos auginančiame Šingalių kaimo (Kėdainių r.) ūkyje „Agrošiltnamiai“. Bendrovės vadovas Paulius Andriejavas VL paaiškino, kad pirmuosius arbūzų daigus jie pasodino gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, bet dėl šaltų naktų ir lietingų dienų jie tiesiog neprigijo, daigai supuvo. Tada 5 ha arbūzų lauke daigus teko sodinti antrą kartą, tačiau dėl arbūzams nepalankių vasaros orų ir antrieji daigai neprigijo.

„Šiemet raudonųjų arbūzų derliaus mes beveik neturėjome. Užauginome tik geltonuosius arbūzus, kurie iš dalies augo po danga, galima sakyti, kaip šiltnamyje. Toks auginimo būdas išgelbėjo geltonuosius arbūzus ir jų derlių nuo sunykimo“, – pasakojo P.Andriejavas, pridurdamas, kad raudonųjų arbūzų užsiaugino tik sau paragauti, pardavimui jų iš viso neturėjo.

Tuo tarpu geltonųjų arbūzų derlius, anot UAB „Agrošiltnamiai“ vadovo, buvo neblogas ir jų lūkesčius pateisino. Mat jie augo po dangomis, buvo laistomi. Bendrovės darbuotojai priskynė apie 20 tonų geltonųjų arbūzų. Šio ūkio lietuviški geltonieji arbūzai jau visi parduoti. Vadovas minėjo, kad parduoti jokių problemų nebuvo – juos nupirko iš karto. Visus įsigijo vienas prekybos tinklas. Tad Kėdainių krašto daržininkai jau ir pamiršę arbūzų auginimo rūpesčius.

Nepaisant prarastų raudonųjų arbūzų daigų, P.Adriejavas tikisi, kad kitais metais jie dar turės energijos ir vėl augins šiuos arbūzus. „Manau, kad planuosime auginti, nes lietuviškų arbūzų žmonės gal dar ir neįpratę matyti parduotuvių lentynose, bet kai jų atsiranda parduotuvėse, tai tikrai yra išgraibstomi. Jie ne tik labai sultingi, bet ir labai skanūs, būna šviežiai skinti, todėl lietuviškų, mūsų išaugintų, arbūzų skonis skiriasi nuo įvežtinių. Gal mūsiškiai nėra tokie saldūs, juose nėra tiek daug cukraus, kiek atvežtiniuose arbūzuose, bet jie tikrai mėgstami“, – sakė vadovas.

Lietuviškomis klimato sąlygomis daržininkams mėgėjams būtų pravartu daržoves auginti iš skiepytų daigų. Galima savarankiškai iš sėklų užsiauginti daigelius ir juos pasiskiepyti, nes tam yra visos priemonės – Lietuvoje galima įsigyti ir poskiepius, ir reikalingus spaustukus.

Neskaičiuojant mėgėjiško, daugiau eksperimentams skirto auginimo laikotarpio, Kėdainių rajono ūkio „Agrošiltnamiai“ laukuose šiemet pramoniniu būdu arbūzai buvo auginami tik antrąjį sezoną. Pirmasis – 2021 metais buvo derlingesnis, sklandesnis, nes arbūzams tada buvo palankesnės gamtos sąlygos. „Šiemet – ne arbūzų metai“, – patikino P.Andriejavas.

Derliumi nesiskundžia

Tačiau su P.Andriejavo nuomone, kad šie metai nebuvo palankūs arbūzų augintojams, nesutiktų Meilūnų kaimo (Biržų r.) gyventoja Sandra Bieliauskienė. Savo šeimos poreikiams arbūzus auginanti kaimo bibliotekininkė jų priaugino tiek, kad juos iš lauko teko vežti traktoriumi – užderėjo apie 200 didžiulių vaisių. Arbūzus moteris augino be specifinių žinių, mėgėjiškai. Nežino nei veislių, nei pavadinimų. Iš pradžių daigus laikė šiltnamyje, vėliau lauke po plėvele. Nelaistė ir neravėjo. Tik kaimynams, kurie irgi mėgino auginti arbūzus, taip nepasisekė – užaugo vos keli.

Jau daugiau kaip dešimtmetį arbūzus augina ir Bartkūnų kaimo (Panevėžio r.) vienkiemyje su šeima įsikūrusi Vilma Rakauskaitė-Žukienė. Šiemet jos triūsas atsipirko – užaugino apie toną šių milžinų, kone keturias dešimtis jų rūšių. Augintojos teigimu, ir jos šiemet laukė iššūkiai – iki pat liepos vidurio dėl šalto oro užsimezgę vaisiai nubyrėdavo. Tačiau vasaros antroje pusėje orams sušilus, arbūzai kaip pašėlę pradėjo augti.

Apniukusiomis ir lietingomis dienomis V.Rakauskaitė-Žukienė derlių bandė saugoti dengdama didžiulį daržą plėvele, o išlindus saulei skubėdavo nudengti. Taip „žaidė“ kone pusę vasaros. Kiti arbūzų augintojai jai guodėsi, kad dėl per didelės drėgmės į augalus įsimetė ligos, tad šiemet derliaus praktiškai neturėję. O jai pavyko surinkti visą toną arbūzų. Tiesa, pernai iš tokio paties daržo šeima išskynė net tris tonas saldžiųjų milžinų.

Bartkūnų kaime iš visų 40 auginamų arbūzų veislių vienintelė lietuviška „Kiemintai“ neišgyveno. Įprastai arbūzus šeima pradėdavo skanauti liepą, o šiemet tik rugsėjį arbūzai pradėjo nokti.

Palankiau šiltnamiuose

Alytaus VšĮ „Vytauga“ konsultantas-agrochemikas Vytautas Pėstininkas pasidalijo savo patirtimi auginant egzotiškas ir lietuviškas daržoves. Jie išaugina arbūzų, melionų, agurkų, pomidorų bei kitų daržovių sodinukus ir juos skiepija. Esą taip pasiekia gerų rezultatų.

„Jau ne pirmus metus šiltnamiuose auginame melionus. Kai šiltnamiai polietileniniai, juose vasarą užkyla labai aukšta temperatūra. Agurkai, pomidorai, paprikos šiltnamiuose leipsta, tačiau melionai ten jaučiasi nuostabiausiai. Melionai labai atsparūs karščiui. Šiemet mes visus skiepytus pomidorus iš šiltnamių išginėme į lauką, o melionus „paleidome“ šiltnamyje. Derlius neblogas – nuo vieno skiepyto augalo nuskiname 4–5 vaisius, po 2–3 kg galime nuo vieno augalo paimti. Aišku, melionai užima daug vietos. Čia jau yra egzotika. Tačiau jie labai toleruoja karštį. Laistyti juos mažiau reikia. Tik vienas rūpestis – jų žiedukus šiltnamyje reikia patiems apdulkinti“, – privalumus bei trūkumus auginant melionus vardijo V.Pėstininkas.

Jis pasakojo, kad šiais metais augino trijų veislių melionus. Įprastai melionų derlius prasideda maždaug nuo rugpjūčio vidurio. Skina, kai pilnai prinoksta ant krūmo. Ankstyviausi ir vidutinio ankstyvumo melionai jau nuimti ir suvalgyti. Šiuo metu noksta vėlyviausios veislės melionai. Jų derlių planuoja imti rugsėjo pabaigoje.

„Mūsų užauginti melionai labai gražūs, skanūs, nepalyginami su parduotuviniais. Šiemet per jų degustaciją ragavusieji melionų skonį prilygino su valgytų Sočyje, kuriuos buvo užauginę gruzinai. Iš pradžių ant krūmo užsimezga du vaisiai, paskui – dar du, o po to – dar koks vienas. Ant to paties krūmo vaisiai sunoksta skirtingu metu. Dabar belikę pailgieji – po savaitės ir jie bus pilnai sunokę“, – trečią melionų nuėmimo derlių planavo ūkio konsultantas-biochemikas.

Jis kartu pasidžiaugė ir skiepytais agurkais, auginamais lauke, kurie lauko sąlygomis šiemet jautėsi labai puikiai. Rugsėjui baigiantis lauke iš lysvių jie vis dar skynė agurkų derlių. „Skiepyti agurkai išaugina stipresnį šaknyną, kuris prisitaiko ir prie žemesnių dirvožemio temperatūrų. Agurkai įskiepyti į moliūgą. Dabar pats moliūgo augimas, užtat agurkai ir dera, nes jų šaknys iš dirvožemio pasiima visko, ko reikia, ir viršūnės dabar gerai išsimaitina. Tas pat ir arbūzams, ir šiltadaržiams melionams. Poskiepis „numuša“ dirvožemio temperatūrą, tad augalo šaknys gali augti žemesnėje temperatūroje. Mes dirbame kaip praktikai, siūlantys išmėginti šią pažangią technologiją. Nėra sudėtinga. Aišku, kruopštus, imlus darbas, bet turint kelis krūmus galima užsiauginti neblogą derlių. Galiu pasidžiaugti – pernai mes auginome skiepytą baklažaną, tai pas mus atvažiavę vadybininkai iš sėklomis prekiaujančios firmos liko nustebę, nes nuo vieno krūmo priskynėme kibirą baklažanų. Tai išties labai geras derlius“, – pasakojo konsultantas.

Jo patarimu, lietuviškomis klimato sąlygomis daržininkams mėgėjams būtų pravartu daržoves auginti iš skiepytų daigų. V.Pėstininkas įsitikinęs, jog galima savarankiškai iš sėklų užsiauginti daigelius ir juos pasiskiepyti, nes tam yra visos priemonės – Lietuvoje galima įsigyti ir poskiepius, ir reikalingus spaustukus.

Pradžioje jis siūlo daržininkams pabandyti pasiskiepyti po kelis daigučius – arbūzų, pomidorų, agurkų. Sako, kad šeimos stalui visko užtenka auginti po 5 vienetus. Tik auginant didesnį kiekį – 100 ar 200 daigų – ir norint skiepytų, būtų sudėtinga, tam jau reikėtų įrangos. Konsultantas tikina, kad toks būdas ekologiškas, nes daržininkas išnaudoja dirvožemio medžiagas iš giluminių sluoksnių, augalų šaknys skverbiasi žymiai giliau ir gali paimti maisto medžiagas, kurias vanduo išplauna į gilesnius sluoksnius. „Čia pasaulinė praktika, pritaikyta Lietuvoje. Pas japonus apie 90 proc. – vien skiepytos daržovės, kad panaudotų visą potencialą, kas yra geriausia“, – pastebėjo V.Pėstininkas.

Vertindamas šiuos metus ir daržininkų išaugintą derlių, V.Pėstininkas teigia, kad arbūzai yra karščio mėgėjai, o šiais metais karščio lauke jiems buvo per mažai. Jo nuomone, jeigu ir susiformavo arbūzai, tai jų skonis turėtų nusileisti praeitų metų derliui. „Arbūzams reikia karščio, o jo trūko. Jeigu karščio nėra, daugiau lyja, tai augalas „eina“ į lapus, mezgasi mažiau vaisių. Jie vėliau ir noksta. Patys lauke arbūzų neauginame. Manau, kad moliūgams turėtų būti gera vasara, nes buvo daug lietaus, vėsiau“, – aiškino konsultantas.

Rekomenduojami video