Šiais metais smidrų mėgėjai šių vertingų ir nekaloringų ankstyvųjų daržovių sulaukė dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai. Augintojai patikino, kad klientai galės jomis mėgautis iki birželio pabaigos.

Įvairiaspalvės daržovės

Teigiama, kad yra apie 300 smidrų rūšių, o jų spalva priklauso nuo auginimo būdo. Anglijoje ir Amerikoje populiariausi žalieji, Prancūzijoje – violetiniai, Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje – baltieji smidrai.

Pasak specialistų, pastarieji auginami juodžemyje, jų nepasiekia saulės spinduliai, todėl jų ūgliai švelnesnio ir subtilesnio skonio. Žalieji smidrai augdami gauna saulės šviesos ir šilumos, dėl to, prasidėjus chlorofilo gamybai, nusidažo žalia spalva. Mūsų šalies ūkiuose daugiau auginama žaliųjų smidrų, tačiau kelią skinasi ir baltieji bei violetiniai.

Trijų spalvų smidrus augina jaunas Molėtų rajono ūkininkas Simonas Klinavičius. Penktą sezoną šiuos lelijinių šeimos augalus auginantis vyras teigė, kad smidrai – labai perspektyvi ankstyva pavasario daržovė. Rinkoje jų paklausa yra gana didelė, todėl jaunas vyras smidrų plotus kasmet plečia. „Smidrus klientams pradėjau tiekti balandžio pabaigoje, nors į ūkį jie užsukdavo dar anksčiau ir vis teiraudavosi apie jų derlių“, – tvirtino Molėtų rajono ūkininkas.

S.Klinavičius augina trijų spalvų smidrus.

Vitaminų šaltinis

Prienų rajone įsikūrusiame Redos ir Dominyko Barisų ūkyje auginami žalieji smidrai. Reda pasakojo, kad šios ankstyvosios daržovės itin sveikos, jose gausu įvairių naudingų maisto medžiagų. Tai – vitamino B6, kalcio, magnio ir cinko šaltinis. Smidrai turi daug maistinių skaidulų, baltymų, beta karoteno, vitaminų A, C, E ir K, folio rūgšties, geležies, fosforo, kalio, vario, mangano, seleno ir chromo.100 g smidrų yra tik 20 kilokalorijų, jų sezonas tęsiasi iki Joninių.

Pasak pašnekovės, vis dar nemažai žmonių menkai žino apie šias daržoves, teiraujasi, kaip jas paruošti. Daugelis nustemba sužinoję, kad smidrus galima valgyti ir žalius, termiškai neapdorotus. „Nors žmonių susidomėjimas šia kultūra auga, tačiau daugelis pirkėjų nieko nežino apie smidrus. Su džiaugsmu duodame jų paragauti“, – patikino R.Barisienė.

Smidrais prieniškiai prekiauja Kauno ir Vilniaus ūkininkų turgeliuose. Augintojai teigė, kad šviežios, aukštos kokybės daržovės yra estetiškai supakuojamos ir pateikiamos pirkėjams 250 g ir 500 g ryšulėliais.

Organizuoja festivalius

Pasak Ukmergės rajono ūkininkės Genovaitės Sakalauskienės, šios ankstyvosios pavasario daržovės dar vadinamos aristokratų delikatesu. Deja, Lietuvoje jos dar tik skinasi kelią pas klientus. Vartotojai menkai suvokia apie smidrų panaudojimo galimybes.

Siekdama žmones supažindinti su itin vertingais augalais, G.Sakalauskienė ėmėsi organizuoti smidrų festivalius. Du pirmieji vyko Vilniuje, Tymo turgelyje, trečiasis – pačios augintojos ūkyje. Čia praėjusiais metais susirinko daugiau nei šimtas dalyvių. Šiais metais šventę numatoma rengti gegužės 27-ąją. „Festivalyje dalyvauja ne tik vartotojai, bet ir augintojai. Jo metu vyksta seminarai, lankomasi smidrų laukuose. Garsūs virtuvės šefai gamina iš jų įvairius patiekalus“, – pasakojo moteris.

Ukmergės rajono ūkininkės teigimu, smidrai – brangios daržovės. Kilogramas jų kainuoja apie 10 eurų. G.Sakalauskienė žaliuosius smidrus augina 80 arų plote. Savo produkciją jį pristato į sostinę, taip pat parduoda ir ūkyje.

Autorės nuotr.

Įkūrė ūkį

Kotryna Meidė smulkųjį smidrų ūkį Anykščių rajone įkūrė tik šiais metais. Moteris dviejų veislių žaliesiems smidrams paskyrė beveik du hektarus, daigus pasodino rankomis praėjusį savaitgalį. „Šios veiklos ėmiausi todėl, kad mane tiesiog sužavėjo smidrų skonis ir maistinės savybės. Beje, mūsų šalies prekybos centruose prekiaujama tik atvežtiniais smidrais, kurie skoniu nė iš tolo neprilygsta mūsų ūkiuose išaugintoms daržovėms“, – dėstė K.Meidė ir pridūrė, kad smidrų auginimas smulkiesiems ūkiams galėtų tapti pelningu verslu.

Smidrų derlius Anykščių ūkyje bus imamas tik kitais metais. Iš viso auginamo ploto moteris tikisi sulaukti apie toną derliaus. Savo produkciją K.Meidė planuoja realizuoti ūkininkų turgeliuose, o vėliau bandys siūlyti prekybos tinklams. Ateityje ji planuoja auginti ir violetinius smidrus, nors jų derlius būna menkesnis nei žaliųjų. „Smidrų augintojai kol kas nesikooperuoja, manau, kad ateityje reikėtų žengti šį žingsnį. Tuomet būtų lengviau produkciją tiekti prekybos centrams“, – mintimis pasidalijo smulkiojo ūkio šeimininkė.

Prasidėjo sezonas

Audronė Žebrauskienė, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentė

Šių metų smidrų derlius turėtų būti gausus, nes orai šilti, drėgmės pakanka.

Smidrų sezonas paprastai prasideda gegužės pradžioje, šiais metais jis buvo ankstyvesnis. Šios ankstyvosios daržovės rinkoje turi didelę paklausą, nes ji dar nėra užpildyta. Norintieji auginti šiuos lelijinių šeimos augalus turėtų suskubti ir daigus pasodinti gegužės pradžioje, nes jau prasideda jų vegetacija. Smidrų daigai turi būti sveiki, tamsiai žalios spalvos, šaknys nesudžiūvusios, švarios (neplautos), nepažeistos ligų ir kenkėjų. Pirmaisiais smidrų plantacijos įveisimo metais jų priežiūrai reikia skirti didesnį dėmesį. Praėjus 5–7 dienoms po pasodinimo rekomenduojama lauką apžiūrėti ir patikrinti, ar prigijo daigai. Jei kai kurie iš jų neprigijo, būtina atsodinti naujais. Jei augintojai pasirinks aukščiausios klasės smidrų daigus, derlių galės imti jau kitais metais. Smidrų daigų galima išauginti ir iš sėklų, tačiau tai gali užtrukti net iki 4 metų.

Kasmet iš hektaro smidrų galima gauti 4–6 tonas ūglių.

Faktai

Baltieji smidrai auga po žeme, jų auginimas reikalauja daugiau priežiūros.

Žalieji smidrai turi daugiau vitaminų, nei baltieji, nes kai kurie vitaminai gaminasi tik veikiant saulei.

Skaniausi būna 1–2 cm skersmens ir apie 20–30 cm ilgio smidrai su neprasiskleidusia galvute.

Norint išsaugoti kuo daugiau naudingųjų medžiagų, smidrus rekomenduojama kuo mažiau apdoroti. Be to, per ilgai gaminant jie netenka traškumo. Šią malonią skoninę savybę, taip pat ir spalvą padeda išlaikyti viena paprasta gudrybė – apvirtus smidrus reikia aplieti šaltu vandeniu.

Smidrai tinka salotoms, sriuboms, įvairiausiems troškiniams, apkepams, garnyrams ir kitokiems patiekalams gaminti, juos galima valgyti ir žalius. Šių daržovių galima prisiruošti žiemai.