Vynuogininkystė Lietuvoje jau patvirtinta remtina žemės ūkio šaka, o patys vynuogininkai  planuoja, kad vyninėms įsirengti tiktų senos arklidės, svirnai, juos būtų galima prikelti naujam gyvenimui. Jeigu parama bus galima pasinaudoti pastatų rekonstrukcijai, kaip keisis gyvenimas vynuogių augintojams? Koks šiemetis vynuogių derlius vynuogynuose? Kokios ūkių perspektyvos ateičiai?

Pasigenda specialistų

Klaipėdos r., netoli Karklės, vynuogyną puoselėjantis juristas Evaldas Mikalajūnas VL patikino, kad 1,5 ha vynuogyne darbų jam netrūksta. „Pažiūrėsime, kokios sąlygos yra suteikiamos iš tikrųjų. Ūkiškai tariant, ką vynuogininkai iš to galės gero išpešti. Ar bus kokios sąlygos įsigyti pigiau ekologiškų ar bendrųjų vynuogių trąšų. Ar bus galima gauti daugiau rėmimo lėšų įveisti ar bent jau išplėsti savo vynuogynus. Aktyviai darbavausi kartu su vynuogininkų asociacija mums tampant vynuogininkystės šalimi ir mes tikėjomės, kad tai ateis“, – gerą žinią pasitikdamas sakė E.Mikalajūnas.

Anot jo, vynuogyno įveisimas yra tik pirmoji vynuogininkystės veiklos dalis. Paskui reikalinga priežiūra, kuri kainuoja nemažai, nes vynmedžiai pradeda labai greitai augti. Tad ateina laikas, kuomet šeimininkas kelių hektarų vynuogyną pats jau nelabai gali spėti „apeiti“ – reikia kvalifikuoto pagalbininko, kuris suprastų, kaip yra prižiūrimi vynuogynai.

 „Lietuvoje dar nėra tokios profesijos, kaip vynuogynų priežiūros specialistai, nors užsienyje tokios profesijos yra mokoma. Tad darbuotojų, kurie išmanytų, kaip prižiūrėti vynuogyną, labai trūksta“, – vardijo problemas Evaldas.

Pasak E.Mikalajūno, visada gerai pasinaudoti kokia nors parama. Įsigyti traktoriuką, mechanizuoti ūkio darbus. Toks siekis priklauso nuo kiekvieno ūkininko požiūrio. „Lietuvoje šiuo metu yra pakankamai puikios sąlygos vynuogėms auginti, tik reikia žinoti technologiją ir jas auginti arčiau žemės, kad nenušaltų, nes mums trūksta šiltų orų. Bet jeigu riboji derlių, jeigu nenušaldai, tai vynuogės ir auga puikiai, ir dera. Tad nematau kliūčių vynuogininkystės plėtrai“, – kalbėjo juristas, vynuogių augintojas.

Paskaičiuoti nesunku  

E.Mikalajūno vertinimu, gavus finansinę paramą, atsiranda puiki galimybė atnaujinti infrastruktūrą ūkiuose planuojamai vyno gamybai. Jo teigimu, iki šiol ES finansuojamuose projektuose ūkininkui nebuvo galimybės įsigyti įrangos vynui gaminti. „Jei bus galima įsigyti įrangos, tai jau labai gerai. Tarpusavyje turi būti susieta ir vynuogių uogų auginimas, ir vyno gamyba iš jų. Nes vynas jau gali tapti ilgalaikio saugojimo produktu. Tokiu atveju, gavus paramą, kiekvienas vynuogininkas užkonservuotų savo vynuogių vyno produkciją ir turėtų didesnę galimybę ją parduoti vėliau ir brangiau, nei kainuoja uogos“, – analizavo Klaipėdos krašto vynuogininkas.

E.Mikalajūnas greitai suskaičiavo, ir kokia pinigų suma tenkintų ūkininkus. Pirmiausia, anot jo, uogas reikia perdirbti. Jų pargabenimui galėtų pasitarnauti žoliapjovės traktoriukas, tačiau būtina patogesnė priekaba, kurios vertė – apie 2 tūkst. eurų. Tada bus reikalingas presas sultims išspausti. Šis kainuoja apie 3 tūkst. eurų. 

„Išspaudėme, dabar reikia fermentacinių indų, kuriuose sultis būtų galima tiek šildyti, tiek atvėsinti. Vieno tokio itališko bent 100 ar 250 litrų talpos indo kaina – apie 1,5 tūkst. eurų. Jeigu turi 1,5 ha vynuogyną ir jis duoda gerą derlių, reikės 10 fermentacinių indų, taigi apie 15 tūkst. eurų. Tad iš viso jau 20 tūkst. eurų. Tada mums reikia gero pramoninio filtro. Dar pora tūkstančių prisidėkime. Išfiltravus būtinos statinės, kurių nusipirkime 10 vnt. Pridėsime dar 5 tūkst. eurų. Iš viso suskaičiuojame 27 tūkst. eurų. O kur dar kokia profesionalesnė išpilstymo įranga. Grubiai galime paskaičiuoti, kad kokybišką vyną galėsime drąsiai pagaminti, jeigu įrangai įsigyti turėsime iki 50 tūkst. eurų. Tuomet galima pagaminti nemažai tonų vyno“, – skaičiavo E.Mikalajūnas, pabrėždamas, kad to reikia tuomet, kai vynuogynas subrendęs ir duoda apčiuopiamą derlių.

Vynuogyno įveisimas yra tik pirmoji vynuogininkystės veiklos dalis. Paskui reikalinga priežiūra, kuri kainuoja nemažai, nes vynmedžiai pradeda labai greitai augti. Tad ateina laikas, kuomet šeimininkas kelių hektarų vynuogyną pats jau nelabai gali spėti „apeiti“ – reikia kvalifikuoto pagalbininko, kuris suprastų, kaip yra prižiūrimi vynuogynai.

Bet vien to negana. Vynuogių augintojas iš Klaipėdos krašto tikino, kad parama būtina dar ir gamybinės paskirties pastato – vyninės – statybai ar rekonstrukcijai. Jo teigimu, tam labai tinka senos arklidės, seni svirnai. Jeigu tokių kaimuose dar yra, gavus paramą, būtų galima rekonstruoti. Gamybos patalpos – ne mažiau svarbios. „Jei vyną gamini pats, turi jį kažkur laikyti. Ypač raudonąjį vyną, kuris gali stovėti ilgai, paskui eilę metų jį ragauji ir parduodi“, – į ateities perspektyvą pažvelgė E.Mikalajūnas.    

Saviems poreikiams   

Pasak Utenos r. vynuogių augintojos Rasos Šoliūnės, Lietuvoje pastaruoju metu labai plėtėsi vynuogynai ir augo susidomėjimas savo šalyje išaugintomis vynmedžių uogomis. Jos nuomone, jeigu į vynuogių ūkius atkeliaus apčiuopiama parama, naujovės įneš ir pakeitimų.   

„Lietuviai vynuoges augino nežiūrėdami, ar Lietuva yra pripažinta vynuogių auginimo šalimi, ar ne. Kas susidomėjo, jas ir toliau augins. Žinoma, finansavimas būtų gerai, tai ūkiams atvertų galimybes gaminti vynuogių vyną. Buvo pasiekusios kalbos, kad vienam augintojui galbūt tektų apie 44 tūkst. eurų parama. Kažką būtų galima įsigyti, kažką renovuoti. Bet norint gaminti vyną, išlaidos būtų žymiai didesnės. Yra reikalavimai pastatams, yra geros higienos praktikos taisyklės, kurių būtina laikytis. Nors kai kurie reikalavimai, sakyčiau, yra gal net pertekliniai“, – mintimis pasidalijo R.Šoliūnė.  

Jos pačios vynuogių derlius šiemet nenuvylė. Net nustebino. Spalio pabaigoje vis dar galėjo lauke prisiskinti prisirpusių uogų. Anot R.Šoliūnės, jie turi ankstyvesnių vynuogių veislių, kurių uogos prisirpsta kiekvienais metais. Rasą ypač nustebino vėlyvosios vynuogės. Ji sakė, kad jos vynuogyno istorijoje dar nėra buvę, kad spalio pabaigoje ant vynmedžių kabėtų prisirpusių vynuogių kekės. Dėl to šiuos metus R.Šoliūnė ir pavadino nepaprastais.

„Dar vis buvo galima atsinešus iš lauko jas skanauti. Tiesiog niekas jų nebenori, tai kabo, o aš žiūriu pro langą ir jas matau. Kai jų yra daug, tai ...kiek čia šeimai gali reikėti. Yra valgymui skirtos desertinės vynuogės ir yra vyninės. Šios senokai jau sutvarkytos, sudorotos, išspaustos ir fermentuojasi, o valgymui skirtos vynuogės tikrai dar kabo“, – rudeniui baigiantis, pasakojo vynuogių augintoja iš Utenos r.  

Plės ne visi

Pagal apimtis savo vynuogyną R.Šoliūnė vadina kuklaus dydžio. Žiemos laikotarpiu šeimininkė gyvena Vilniuje, ten dirba, o į ūkį grįžta pavasarį ir būna čia iki žiemos. „Pas mane labai kuklios apimtys. Aš nepretenduosiu į paramą ir nekursiu vyno gaminimo cecho, nes mano vynuogyne yra tik apie 170 vynmedžių. Su tiek nėra ko prasidėti. Tam reikėtų bent 1–2 ha vynuogyno. Tada jau būtų galima galvoti ir apie tokį verslą“, – dėstė mintis R.Šoliūnė.

Moteris viską gerai pasiskaičiavo ir apie didesnę plėtrą jos šeima kol kas negalvoja. Jie augina vynuogių tiek, kiek reikia savo poreikiams. Rasa lygino: tai kažkas panašaus, kai žmonės patys auginasi agurkų, pomidorų, braškių. Patys valgo, patys perdirba. Turi sau – ir gana. Tą daro norėdami turėti sveikų produktų.

R.Šoliūnės teigimu, plėsti vynuogyno apimtis jau būtų atskiras didelis darbas. Jiems reikėtų mesti kitus darbus, bet, anot moters, ne visi juk gali būti tik ūkininkai. Jai pašaukimo gal ir užtenka, tik ir su 170 vynmedžių yra užtektinai darbo. Be to, ne vien tik vynuogės sode auga. Todėl jie ir nenumatę plėsti vynuogių verslo.  

Rasa pasakojo, kad jai nesuprantama, kodėl iki šiol nebuvo galima gaminti vyno iš vynuogių, iš visų uogų buvo galima, o iš vynuogių – kažkodėl ne. „Nuo seno buvo tokia keista nuostata, bet  pastaraisiais metais Lietuvoje vis atsiranda didesnių vynuogių ūkių. Žmonės sodinasi vynmedžius ir iš karto užsodina didelius plotus. Mano pažįstami, draugai sodina, tai koks jiems tikslas auginti po 1–2 ha, jeigu negalima gaminti vyno? Tokiems žmonėms paramos naujovės tikrai bus labai aktualios. Dabar jau galės gaminti vyną, parašyti, iš kokių vynuogių jis pagamintas. Aišku, bus reikalingos licencijos. Yra reikalavimai kaip ir ES. Yra dalis veislių, iš kurių net nebuvo galima vyno gaminti“, – naujoves apžvelgė R.Šoliūnė.

Jaunutis vynuogynas

Vilniaus r. antrametį vynuogyną puoselėja Ina Grecka, savo ūkį pavadinusi „Geltoni botai“. Kol kas vynuogynas jaunutis, dar ir derliaus šeimininkams neduoda. „Sunku pasakyti, kaip nuo šiol mums keisis gyvenimas. Neaišku, nuo kada bus remiama, kokio dydžio parama galės atkeliauti, kiek ji palengvins mūsų gyvenimą. Tikimės, kad gal galėsime įsigyti ir kokios nors įrangos vynui gaminti ir t.t. Bet aš gan pesimistiškai žvelgiu, nes visą laiką buvo svarbesnių šakų, kurias reikėjo remti, o mes, vynuogininkai, jau kas liks, tą gausime“, – be didelio entuziazmo naujieną priėmė I.Grecka.

Moteris pasakojo, kad jų šeimos vynuogynas auga netoli Vilniaus, nuo Pilaitės mikrorajono iki jo vos 15 minučių kelio. Prieš keletą metų Ina ėmėsi vynuogininkystės ir iš karto vynmedžiais apsodino 1 hektarą žemės. „Mes turime savo planus, savo tikslus ir juos jau pasiekėme. Kol kas vynuogynas jaunutis. Derliaus dar teks palaukti. Ar bus toliau remiama, ar nebus remiama, mes vis tiek auginsime vynuoges. Aišku, būtų gerai gauti paramos, jeigu ir mums padės, žinoma, ir paskatins. Labiau plėsti vynuogyno mes negalėsime, nes tam neturime daugiau žemės. Sklypai parduodami kaip namų valdos. Mūsų tikslas – turėti nedidelį, gerą, išpuoselėtą vynuogyną. Kokybė svarbiau negu kiekybė“, – VL sakė ūkio vynuogyno „Geltoni botai“ savininkė, ketinanti užsiimti uogų perdirbimu.

Rekordinis derlius, bet nekokybiškas

Biržų krašto vynuogių augintojų Justinos ir Aringo Pačešiūnų ūkyje vynmedžiai šiemet davė labai gausų derlių. Nors jų priskynė labai daug, bet dėl šalto pavasario ir šaltoko rudens vynuogių kokybė buvo labai prasta. „Tai kokybė viską ir sugadino. Šiaip dėl kiekio, tai pas mus šiemet – rekordiniai metai“, – sakė A.Pačešiūnas.

Jo teigimu, paramos naujovės duotų teigiamų poslinkių. Pagrindinis – jeigu bus galima deklaruoti ir gauti papildomų pajamų, ūkiui susidarytų keli šimtai eurų per metus. „Mes buvome gavę paramą augalininkystės ūkiui. Dabar būtų galima registruoti vyno gamybą, bet sunku pasakyti, kaip sektųsi. Gal labai didelių pasikeitimų mums net ir nebūtų“, – svarstė Likėnų kaimo ūkininkas, vynmedžių augintojas.

Galės pretenduoti į ES paramą

Iki šiol Lietuvos vyno sektoriuje buvo vykdoma Nacionalinė vyno programa, skirta putojančio vyno gamybos Lietuvoje pridėtinei vertei padidinti, paskatinti vietoje gaminamo putojančio vyno eksportą į trečiąsias šalis, suteikti vartotojams daugiau informacijos apie Europos Sąjungoje auginamas vynines vynuogių veisles. Tačiau bendromis vynuogininkų asociacijos ir ŽŪM pastangomis Lietuvą priskyrus šiaurinei vynuogių auginimo klimatinei zonai, mūsų šalyje galima oficialiai auginti vyninių vynuogių veisles ir iš jų gaminti vyną. Todėl, siekiant padėti mažiesiems vyndariams, buvusi vyno programa yra keičiama į naują investicinę priemonę BŽŪP Strateginiame plane – investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą.

Naująja paramos priemone siekiama paskatinti vyninių veislių vynuogynų plėtrą Lietuvoje, naujų vyninių vynuogių veislių augintojų įsikūrimą, sukurti palankią terpę vynuogių auginimo bei perdirbimo veiklai vystyti, sudaryti sąlygas vyno gamintojams konkuruoti rinkose ir prisitaikyti prie jos poreikių.

Priemonės paramą numatoma teikti vyninių veislių vynuogių augintojams ir (ar) vyno gamintojams, ES ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka įteisinusiems vykdomą veiklą. Jei pareiškėjas bus vyno gamintojas – jis turės būti registruotas maisto tvarkymo subjektas, turintis alkoholio produktų gamybos licenciją. Jei pareiškėjas bus vyninių vynuogių veislių augintojas – jis turės būti registruotas maisto tvarkymo subjektas, turintis žemės ūkio valdą.

Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai detaliau bus išdėstyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Galima paminėti pagrindinius iš jų: pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus BŽŪP Strateginiame plane (buhalterijos tvarkymas, įsiskolinimų VMI ir Sodrai neturėjimas, projektas vykdomas Lietuvoje, projektas atitinka BŽŪP tikslus); siekiant išvengti dvigubo finansavimo, pareiškėjai toms pačioms investicijoms negali būti gavę bet kokios kitos paramos iš kitų nacionalinių ar ES paramos šaltinių tuo pačiu laikotarpiu; bent 5 proc. išlaidų turės būti skiriama bent vienam veiksmui, padedančiam apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti ES vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje; paramos gavėjai turi turėti pakankamai techninių ir finansinių išteklių, kad galėtų užtikrinti veiksmingą veiklos įgyvendinimą, o paraišką teikianti įmonė privalo būti sunkumų neturinti įmonė (bankrutuojanti, likviduojama) ir kt.

Pagal naują priemonę paramą numatoma teikti investicijoms į vyninių vynuogių veislių auginimą, derliaus nuėmimą ir saugojimą, perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą.

Pagal priemonę numatytos tinkamų išlaidų kategorijos:

· numatytai veiklai vykdyti būtinų statinių statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas;

· naujų įrenginių ir įrangos įsigijimas;

·  nematerialinės išlaidos, pvz., mokesčiai architektams ir inžinieriams, mokesčiai už konsultacijas ir galimybių studijos, taip pat kompiuterių programinės įrangos įsigijimas ar tobulinimas ir patentų, licencijų įsigijimas, autorių teisės ir kolektyvinių ženklų registracija, taip pat viešinimo išlaidos.

Detalus tinkamų išlaidų sąrašas bus numatytas priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Kaip numatyta 2021 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/126 22 straipsnio 2 dalyje, parama neskiriama kasdieninei vynuogynų priežiūrai, apsaugai nuo laukinės gyvūnijos, paukščių arba krušos daromos žalos, užuovėjų ir apsaugos nuo vėjo konstrukcijų statybai, važiuojamosios dalies ir keltuvų įrengimui, traktorių arba bet kokios rūšies transporto priemonių pirkimui.

ŽŪM informacija