Nors ūkininkai raginami drausti pasėlius dalį įmokų kompensuojant iš valstybės  ir europinių lėšų,  iki šiol palyginti nedaug žemdirbių tuo naudojasi. O nuo sausros jau keleri metai nebuvo apsidraudęs nė vienas ūkis. Kad draudimo sistemą reikia tobulinti, pripažįsta ir draudikų, ir žemdirbių atstovai.

Po palyginti švelnios žiemos žiemkenčiai atrodo gana gerai. Tiesa, tai dar nereiškia, kad ir derlius bus gausus. Gal dar bus šalčio, liūčių, krušos ar sausros.

Būtent dėl sausros pernai, dėl liūčių užpernai žemdirbiai neteko trečdalio ar daugiau derliaus.

Praradimus gali kompensuoti pasėlių draudimas. Šiaulių rajone rapsus ir javus auginantis ūkis nuo krušos, liūčių, užmirkimo draudžiasi šešerius metus.

„Pernai mes tik sumokėjome 50 tūkst. eurų, užpernai, kiek įmokėjom, tiek per žalos kompensavimą atgavome. Filosofinis klausimas – arba draudiesi ir gyveni, miegi ramiau, arba rizikuoji ir sulauki nemalonių pasekmių, bet sulauki – vieną, du kartus per 10 metų“, – sako UAB „Klauso ūkis“ vadovas Kastytis Patiejūnas.

Iki šiol palyginti nedaug žemdirbių naudojasi pasėlių draudimu. Pernai tokių buvo apie 700, įmokos siekė 4,6 mln. eurų, o už patirtą žalą draudikai išmokėjo dviem milijonais mažiau.

Nors pernai per kišenę labiausiai kirto sausra, nė vienas ūkis nuo jos nebuvo apsidraudęs.

„Kartais negali numatyti, nuo ko draustis, ir didelės išlaidos yra įmokoms, kompensacijos nedengia nuostolių. Reikėtų ieškoti, kaip daugiau kompensuoti didesnes įmokas. Tartis ir su Lietuvos draudikais, kol kas dirbama su Vokietijos draudimo įmone“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Draudikų atstovas pripažįsta, kad draudimo sistemą reikia tobulinti.