Parengtas Akcizo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas numato ryškių permainų, kurios palies žemdirbius. Lengvatinis akcizų tarifas žaliajam dyzelinui nebus keičiamas (šiuo metu galioja 60 eurų už 1 tūkst. litrų), tačiau numatomi degalų kiekio apribojimai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. vienas ūkis su lengvatiniu akcizu galės įsigyti ne daugiau kaip 100 tūkst. litrų degalų, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 50 tūkst. litrų degalų su lengvatiniu akcizu. Kitą ūkiui reikalingą kuro kiekį ūkis privalės įsigyti be lengvatos. 2020–2021 m. laikotarpiu leidimą įsigyti žalią dyzeliną yra gavę 126 tūkst. ūkininkų. 100 tūkst. litrų apribojimas paliestų 247 ūkius, o 50 tūkst. litrų apribojimas – 721 ūkį. Taip pat siūloma, kad nuo 2025 m. (kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų) į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus būtų įtraukta anglies dioksido (CO₂) dedamoji.

Kaip žemdirbius paveiks numatomi apribojimai, kai degalų su lengvatiniu tarifu galės įsigyti tik nustatytą kiekį?

Sigitas Dimaitis,

Žemės ūkio rūmų direktorius

Siūloma mokestinė pertvarka žemdirbių atžvilgiu nėra proporcinga ir neatitinka šiandienos realijų. Šiuo metu žemdirbiai neturi technologinių alternatyvų (pavyzdžiui, elektra ar vandeniliu varomų traktorių, saulės ar vėjo energiją naudojančių grūdų džiovyklų ir kt.), kurias pasitelkę galėtų sklandžiai, nepraradę konkurencingumo pereiti prie mažiau taršių technologijų žemės ūkio sektoriuje taikymo. Absoliuti dauguma Lietuvos ūkininkų naudojasi technika, kuri varoma dyzeliniu kuru, todėl negalėdami įsigyti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto kuro, žemės ūkio subjektai bus priversti būtiniems žemės ūkio darbams atlikti reikalingą kuro kiekį įsigyti be lengvatos. Dėl šių pakeitimų išaugs ūkininkų sąnaudos, o tai turės tiesioginę įtaką žemės ūkio produkcijos kainoms, kas galiausiai atsilieps ir vartotojams.

Projektu siekiama įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytas priemones dėl taršaus iškastinio kuro vartojimo mažinimo taikant mokestines priemones, tačiau nesant prieinamų alternatyvų, tai bus tik dar vienas papildomas iššūkis žemės ūkio sektoriui, su kuriuo ne visi sugebės susidoroti. Esant tokioms aplinkybėms, abejojame, kad numatomos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės bus efektyvios ir paskatins atsisakyti aplinkai žalingų kuro rūšių žemės ūkio sektoriuje. Nepavykus suvaldyti naujų iššūkių, Lietuvos žemės ūkio sektorius didžia dalimi gali prarasti turimą potencialą, taip sąlygodamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės bei valstybės biudžeto praradimus, taip pat neigiamą poveikį kitiems susijusiems sektoriams. Svarbu ir tai, kad vadinamoji žalioji mokesčių peržiūra ir su tuo susiję sprendimai būtų priimami tik įvertinus kaimyninių šalių sprendimus dėl akcizų tarifų keitimo. Pažymime, kad akcizo tarifo lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, taiko ir kitos Europos Sąjungos šalys. Lietuvoje taikomi mokesčiai turėtų būti artimi kaimyninėse šalyse taikomiems mokesčiams, nes tai leistų išlikti konkurencingiems tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Šiandien didžiausias Lietuvos ūkininkų konkurentas yra Lenkija su savo ganėtinai pigia žemės ūkio produkcija, todėl bet koks išlaidų padidėjimas Lietuvos ūkininkams žymiai padidins jų produkcijos kainas ir atitinkamai sumažins konkurencingumą.

Žemdirbiška visuomenė supranta tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus ir rekomendacijas, kuriais siekiama prisidėti prie žalios ir teisingos ES ekonomikos pertvarkos pagal Žaliąjį kursą, tačiau planuojami mokestinės sistemos pokyčiai turėtų būti nuosaikesni. Tuo tikslu turėtų būti atlikta būsimo poveikio Lietuvos žemės ūkio sektoriui analizė bei įvertintos realios žemdirbių galimybės prisitaikyti per tokį trumpą laikotarpį. Be to, būtina ieškoti racionalių sprendimų, užtikrinti skatinimo bei paramos priemones, kurios ilgainiui galėtų prisidėti prie aplinkai žalingų kuro rūšių bei technologijų atsisakymo. Įvertinus tai, kad žemės ūkio subjektai gali nespėti prisitaikyti bei atsinaujinti šiuo metu naudojamos technikos ir įrengimų, būtų tikslinga nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ūkininkai galėtų pasinaudoti nacionalinėmis ir (ar) Europos Sąjungos paramos priemonėmis.

Mes siūlome, kad lengvatiniu akcizų tarifu apmokestintiems gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje (žaliam dyzelinui), nustatomas apribojimas būtų pradėtas taikyti vėliau, t. y. nuo 2026 m. – ne daugiau kaip 100 tūkst. litrų vienam subjektui, nuo 2027 m. – ne daugiau kaip 50 tūkst. litrų apribojimas; CO₂ dedamoji žemės ūkio subjektams būtų pradėta taikyti tik tuomet, kai rinkoje atsiras realios galimybės įsigyti alternatyvius technologinius sprendimus (elektra ar vandeniliu varomus traktorius, grūdų džiovyklas, veikiančias atsinaujinančių energijos išteklių pagrindu ir pan.).

Antanas Vailionis,

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Druskininkų padalinio pirmininkas

Numatomas ribojimas, kuriuo nustatoma, kiek vienas ūkis galės įsigyti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto kuro ir palaipsniui dar tą kiekį mažinant iki 50 tūkst. litrų degalų, labiausiai palies didžiuosius augalininkystės ūkius. Nenoriu būti didžiųjų ūkių priešas, tačiau gal ir nėra neteisingas toks ribojimas, nebent norėtume, kad kaime būtų tik didžioji pramonė, ir eiti tuo keliu nepaisant Žaliojo kurso. Visgi manau, kad jeigu ūkininkas gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, į šį skaičių reikėtų remtis ir nustatant lengvatinio dyzelino ar kitas normas. Norint išlaikyti kaimą gyvą, jo tradicijas, turi būti sudarytos sąlygos vystytis smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o šis numatomas degalų su lengvatiniu akcizu kiekio ribojimas smulkių ir vidutinių ūkių neturėtų paliesti. Dėl kaimo gyvybingumo, bioįvairovės labai svarbu, kad šie mažesni, vidutiniai ūkiai stiprėtų. Priešingu atveju gali nutikti taip, kaip nutiko kai kuriose vietovėse Druskininkų savivaldybėje. Druskininkams tapus kurortu, kaimas kai kur virto tik gyvenamąja vieta be jokios ūkinės veiklos, kaimo tradicijų.

Andrius Baublys,

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys

Šis ribojimas palies labai didelius ūkius, bendroves. Mes esame maži ir mūsų ūkis kuro su lengvatiniu akcizu gali įsigyti apie 12 tūkst. litrų. Didžioji dalis mėsinių galvijų ūkių yra panašaus dydžio – su keliais šimtais galvijų ir keliais šimtais hektarų žemės. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narių ūkiuose dažniausiai laikoma po 100–200 galvijų. Retas kuris augina žymiai daugiau.

Mus labiau neramina, kas būtų, jeigu keistųsi akcizų tarifas. Norėčiau pabrėžti, kad degalai ūkininkams nėra beakciziai, nors daug kas mėgsta sakyti, kad ūkininkai degalus perka be akcizo. Taip nėra. Degalai mums taip pat su akcizu, tik mes mokame ne visą akcizo kainą. Jeigu didėtų akcizų tarifas degalams, tai atsilieptų mūsų gaminamos produkcijos savikainai, nes išaugtų kaštai, išlaidos.

Žilvinas Augustinavičius,

Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas

Akcizinių degalų ribojimas palies daug ūkių, ypač didžiuosius. Traktoriais važinėja tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ūkiai. Pastarieji ir pašarus ruošia, ir grūdus gyvuliams augina, todėl jie taip pat sunaudoja daug kuro. Jeigu dalį kuro reikės įsigyti be lengvatinio akcizo, automatiškai didės sąnaudos. Labai keistai atrodo Aplinkos ministerijos pasakymai, kad lengvatinis akcizas skatina iškastinio kuro naudojimą. Skamba taip, lyg būtų kažkokia alternatyva tam kurui, ir ūkininkai sąmoningai jos nesirinktų. Tokie argumentai prasilenkia su bet kokia logika. Juk iškastiniam kurui nėra absoliučiai jokių alternatyvų.

Saulius Stirna,

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas

Toks apribojimas žemdirbiams būtų skausmingas, bet tai bus skausminga ne tik mums. Jeigu už kurą ar dalį jo teks mokėti brangiau, tai pajus ne tik ūkininkai, bet ir vartotojai. Mes kovosime ir mėginsime įrodyti savo tiesą. Juk lengvatinis akcizas visą laiką buvo duodamas tam, kad vartotojas įpirktų produktus. Jeigu pakils kuro kainos, pabrangs ir produkcija, o žemdirbys negamins produkcijos žemiau savikainos, ieškos kitų veiklos sričių. Nebus taip, kad žemdirbys dirbs tik dėl to, kad dirbtų. Kiekvienas nori oriai gyventi, gauti kažkokį pelną, kad galėtų toliau investuoti, vaikus į mokslus leisti, kad sukauptų lėšų senatvei. Nebus taip, kad žemdirbiai bus tik išnaudojami ir visą laiką valstybės smaugiami. Žemdirbių netenkina tokia politika. Kita vertus, jeigu niekas nesikeis, ateis rinkimai, rinksime kitus politikus.