Kiaušiniai – vieni populiariausių maisto produktų. Nemažai vartotojų vištų kiaušinius perka ūkininkų turgeliuose ar tiesiai iš ūkių, nes nori kaimiškų, laisvai laikomų, tik grūdais lesinamų paukščių kiaušinių. Nuo šiol maži ūkiai, smulkūs gamintojai galės mažais kiekiais prekiauti ne tik vištų dedeklių, bet ir kitų naminių paukščių kiaušiniais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) papildė ir atnaujino reikalavimus, skirtus mažais kiekiais vietinei rinkai gaunamų maistinių naminių paukščių kiaušinių tiekėjams, tačiau ūkininkai abejoja, ar atsiras norinčių prekiauti ančių, žąsų, kalakutų, fazanų ir kitų paukščių kiaušiniais, nes naudos iš to mažai, o ir tokių kiaušinių paklausa dažniausiai tik proginė – prieš Velykas.

Lemia paklausa ir vartojimo tradicijos

Nutarta leisti smulkiems gamintojams prekiauti ir kitų paukščių kiaušiniais, nes, pasak VMVT, auga susidomėjimas, didėja įvairių naminių paukščių kiaušinių vartojimas. Be to, taip siekiama paskatinti kurtis ir veikti mažus ūkius bei smulkius maisto gamintojus.

VMVT atnaujinti reikalavimai papildyti naujomis naminių paukščių rūšimis – putpelių, beketerių paukščių, ančių, fazanų, kalakutų, kurapkų, perlinių vištų, žąsų sudėtus kiaušinius smulkieji ūkininkai galės tiekti galutiniams vartotojams tiesiai iš savo ūkio, pristatyti į namus, pardavinėti turgavietėse, vietinėms prekybos vietoms ar viešojo maitinimo įstaigoms, kurios nuo ūkio nutolusios ne didesniu kaip 100 km atstumu.

Parduotuvėse ir turgeliuose paprastai galima nusipirkti vištų arba putpelių kiaušinių. Vargu ar situacija pasikeis leidus mažiems ūkiams prekiauti kitų naminių paukščių kiaušiniais.

„Viską lemia paklausa. Žmonės labiausiai yra įpratę vartoti vištų, retkarčiais putpelių kiaušinius. Jeigu prekyboje pasirodytų kitų paukščių kiaušinių, vargu ar staigiai atsirastų jų paklausa. Tam įtakos turi ir psichologiniai momentai – ne kiekvienas ims pirkti produktą, kurio iki šiol nevartojo“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Jei ančių, žąsų, kalakutų, stručių kiaušinių Lietuvos vartotojas bent prieš Velykas nori nusipirkti, tai fazanų, kurapkų ir kitų paukščių kiaušinių retas kuris ieško. Egzotiškesnius kiaušinius patiekalams gaminti paprastai naudoja tik kai kurie restoranai, barai.

„Paklausą lemia ir nacionalinės maisto vartojimo tradicijos. Lietuvoje nėra tradicijos mėgautis žąsų, ančių, stručių, kalakutų ir kitų paukščių kiaušiniais. Galime palyginti su mėsos situacija – pas mus labai paklausi kiauliena. Lietuvos gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai 50 kg kiaulienos, o jautienos – tik 5 kg, kai Vakarų Europos šalių gyventojai – po 20 kg. Lietuvoje nėra nacionalinių jautienos ir kitokių naminių paukščių, ne vištų, kiaušinių vartojimo tradicijų“, – tvirtino A.Gapšys.

Pasak tyrėjo, nacionalinio vartojimo tradicijos yra labai svarbios – visada sunku rasti pirkėjų produktui, kurio nesame įpratę vartoti.

„Labai pigiai parduodant gal ir prasidėtų pirkimas, bet kas gi norės labai pigiai parduoti, pavyzdžiui, fazanų kiaušinius? Be to, jei fazano kiaušinis kainuos daugiau negu vištos, ar vartotojas norės jį pirkti, nežinodamas, ar jis skanus, ar turi kažkokių privalumų? Pasiūlyti galima bet kurį produktą, bet neaišku, ar vartotojas puls jį vartoti. Pavyzdžiui, mėsinių galvijų mėsa yra gera, bet brangi, tad ir jos paklausa palyginti nedidelė – ją perka vartotojai, kurie jau yra išbandę ir turi geras finansines galimybes. Analogiška situacija ir su kiaušiniais – stručio kiaušinis yra labai brangus, kažin ar daug kas ryšis mokėti didelę kainą todėl, kad jis kitoks nei vištos, o dar reikia žinoti ir kaip jį paruošti“, – sakė A.Gapšys.

Darbo daug, naudos mažai

Ančių, žąsų ir kitų naminių paukščių kiaušinių paklausa maža, trūksta paukštininkų, kurie būtų linkę prekiauti ne vištų kiaušiniais, nes iš to mažai naudos. Kalakutas per metus padeda iki 50 kiaušinių, žąsis – iki 40, antis – iki 150 ir tik pavasarį bei vasarą, o višta dvigubai daugiau nei antis ir deda visus metus.

Kupiškio rajone ūkininkaujanti Marina Kačinskienė augina vištas ir parduoda jų kiaušinius. Laiko ir putpelių, bet jų kiaušiniai – tik savo reikmėms. Putpelių kiaušinius noriai pirktų mamos mažiems vaikams, bet jų paklausa neprilygsta vištų kiaušinių paklausai.

A.Gapšys: „Viską lemia paklausa. Žmonės įpratę vartoti vištų, retkarčiais putpelių kiaušinius. Jeigu prekyboje pasirodytų kitų paukščių kiaušinių, vargu ar staigiai atsirastų jų paklausa. Tam įtakos turi ir psichologiniai momentai – ne kiekvienas ims pirkti produktą, kurio iki šiol nevartojo.“

„Turiu ir keletą žąsų, bet jos tik dėl grožio. Žąsų, ančių, kalakutų kiaušinių paklausa būna tik pavasarį ir tik perinimui, maistui labai retai kas teiraujasi. Nors ančių kiaušiniai maistine verte yra patys geriausi (geresni už vištų kiaušinius), jie turi tam tikrą specifinį skonį, todėl ne visi juos mėgsta“, – pasakojo M.Kačinskienė.

Jai pritaria ir ūkininkė Daiva Žukauskienė iš Lazdijų rajono: „Įpratusiems prie vištų kiaušinių anties ar žąsies kiaušinio skonis gali būti neįprastas. Man, pavyzdžiui, neskanus žąsinis kiaušinis, o antinis patinka. Anties kiaušinio trynys didesnis, o baltymo mažai. Ne visi taip mėgsta.“

D.Žukauskienės šeimos ūkyje auginamos vištos, žąsys, antys, putpelės, kalakutai. Mobiliuosiuose turgeliuose ūkininkė prekiauja vištų kiaušiniais, paukštiena.

„Žąsų, ančių, kalakutų kiaušinių pardavimui neturime. Kiek sudeda kiaušinių, iš jų periname žąsiukus, ančiukus, kalakučiukus tolesniam auginimui – veisliniam pulkui. Kai baigia dėti kiaušinius, paukščius išpjauname mėsai“, – sakė D.Žukauskienė.

Ūkininkė abejoja, ar žmonės pirktų žąsų, kalakutų kiaušinius maistui – pirkėjai jų turguje neieško, tik kartais pasiteirauja ančių kiaušinių.

„Žmonės valgo, ką įpratę – vištų kiaušinius, o norint laikyti antis ar kitus paukščius ir jų kiaušinius parduoti, reikėtų turėti nuolatinių klientų. Tokių mėgėjų, manau, yra nedaug“, – svarstė D.Žukauskienė.

Šiaulių rajono ūkininkas Virginijus Ancikas putpeles augina mėsai ir kiaušiniams – šiuo metu turi apie 2 000 putpelių. Produkciją tiekia prekybos tinklams.

„Laikėme daugiau putpelių, bet kai tik įvedė galimybių pasą, prekyba ir putpelių mėsa, ir kiaušiniais sumažėjo beveik per pusę. Produkciją veždavome kiekvieną savaitę, o dabar – kas antrą-trečią“, – pasakojo V.Ancikas.

Prieš keletą metų ūkininkas mėgino auginti kurapkas ir fazanus, tačiau gana greitai atsisakė.

„Tokiems paukščiams turi būti visai kitokios auginimo sąlygos, o ir produkciją realizuoti sudėtinga, nes tai daugiau egzotiniai paukščiai. Atsisakėme jų auginimo, nes neapsimokėjo – per daug reikalų, o naudos mažai“, – sakė V.Ancikas.

Aidas Kazlauskas Širvintų rajone prieš keletą metų laikė 300 vištų, 50 ančių, 20 žąsų ir 250 putpelių, prekiavo šių paukščių kiaušiniais.

„Pradėjus auginti paukščius dėl kiaušinių, dvejus metus patiri nuostolį, o jau trečius tokia ūkinė veikla ima atsipirkinėti. Kiaušinius veždavau į turgelį. Žąsų, ančių kiaušinius labiau pirkdavo prieš Velykas, o laikui bėgant atsirado nuolatinių klientų – juos noriai pirkdavo sportininkai, kurių mityboje turi būti daug baltymų, tačiau didelės paklausos nebuvo“, – pasakojo A.Kazlauskas.

Pašnekovas įsitikinęs, jog norint bent kažkiek uždirbti iš kiaušinių pardavimo, reikia laikyti didesnį kiekį paukščių. Dabar jo sodyboje paukščių nebelikę – visiškai atsisakė šios veiklos. Viena iš priežasčių – pamiškėje esančioje sodyboje laisvai laikomas vištas puldinėjo vanagai.

„Nuo lapių apsigyniau, o nuo vanagų nebuvo kaip – kasdien vištas ėmė nešioti. Ir paukščių buvo gaila, ir neapsimokėjo, tad daugiau kiaušinių prekyba nebeužsiėmiau. Kaip bus ateityje – neaišku. Sūnus auga, vis apie ūkį kalba“, – pasakojo A.Kazlauskas.

Gintaras Nagulevičius prekiauja vištų kiaušiniais, bet jo ūkyje Kaišiadorių rajone kartu su vištomis laisvai vaikšto ir kalakutai.

„Kalakutai tik pramogai, jie neprideda kiaušinių tiek, kad jais būtų galima prekiauti. Kai vištų kiaušinių atvažiuoja jaunos mamos su vaikais, tai kalakutai jiems kaip atrakcija. Buvo keletas miestiečių vaikų, kurie net nežinojo, kaip kalakutas atrodo. Kartais naujam vartotojui, perkančiam vištų kiaušinius, paįvairinimui vaikams įdedu kalakuto, anties ar putpelės kiaušinį“, – sakė G.Nagulevičius.

Ne visada padeda ir rinkodaros triukai

Pasak Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo A.Gapšio, pripratinti vartotoją pirkti kitų naminių paukščių kiaušinius – sudėtinga užduotis.

„Bent iš pradžių tokie kiaušiniai neturėtų būti brangūs, kad būtų galima palaipsniui pirkėją pripratinti, tačiau tai ne visada pavyksta. Negalime Lietuvos vartotojų pripratinti nei prie avienos, nei prie jautienos. Mėsinių galvijų auginimas ir pratinimas prie jautienos trunka kone 25 metus – jautienos vartojimas per tą laiką kažkiek paaugo, bet didelio vartojimo šuolio nėra. Kaip buvo populiariausia kiauliena ir paukštiena, taip ir liko. Manau, kad ir su kitų naminių paukščių kiaušiniais gali būti panašiai – kol atsiras jų paklausa, prireiks nemažai laiko“, – teigė A.Gapšys.

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis tvirtina, jog ūkininkų turgeliuose kone dešimtmetį kiaušinių paklausa išliko panaši – labiausiai žmonės perka kaimiškus vištų kiaušinius.

„Turgeliuose žąsų, ančių, putpelių kiaušinių padaugėja prieš Velykas, bet tai daugiau tokia trumpalaikė „akcija“. Gal tik putpelių kiaušiniai išpopuliarėjo, o žąsų, ančių kiaušinių žmonės kitu laiku beveik neieško. Yra šeimos ūkių, kurie augina kalakutus dėl mėsos, o ne dėl kiaušinių. Kalakutas kiaušinius deda labai trumpą laiką, per metus jis gali sudėti daugiausiai iki 50 kiaušinių. Tad kalakutus labiau apsimoka auginti mėsai, o ne kiaušiniams. Juo labiau kad prie jų skonio žmonės neįpratę. Tik labai apmaudu, kad valdžia daro tokį posūkį nuo kiaulių į paukščius. Kažkiek smulkių ūkių gal ir kryps į paukščių laikymo pusę, bet tikrai nepereisime prie putpelių ar kalakutų auginimo. Reikia šeimos ūkiams sudaryti sąlygas auginti kiaules. Kiaušinių rinka ribota, jų kažkur neišveši. Lieka tik turgeliai, o juose didžiausia vištų kiaušinių paklausa“, – tvirtino V.Juodsnukis.