Dviem savaitėmis anksčiau lazdynų giraitėse sunoko gausus riešutų derlius. Tačiau dėl liepos pabaigoje praūžusios vėtros kai kurie augintojai riešutų į aruodus supils mažiau. Gūsingas vėjas nesunokusius riešutus nukrėtė ant žemės ir jie tiko tik kompostui. Tačiau šiemetis derlius toks gausus, kad ūkininkai šiuos metus vis tiek vadina riešutų metais.

Mažas riešutynas

Riešutų augintojas iš Liudvinavo (Marijampolės sav.) Vidmantas Krapavičius save vadina ūkininku mėgėju, nes jo riešutų sodas užima vos 40 arų. Nors plotai nedideli, auginami lazdynai šiemet šeimininkui užaugino labai gausų derlių.

„Dievulis man atseikėjo tiek, kad jau bus sunku nuskinti ir paruošti pardavimui. Dar nežinia, kaip įveiksime iššūkius. Dieną skiname, pavakare lukštename, vežame išimti iš goželių“, – džiaugdamasis lazdynų derliumi pasakojo Vidmantas, samdomame darbe riešutų skynimui ir pardavimui pasiprašęs atostogų, nes riešutyne tempas toks, kad tik spėk suktis.

Riešutų šiemet būtų surinkęs dar daugiau, bet liepos pabaigoje Vidmanto sodą nuskriaudė vėtra – dalį ant lazdynų šakų brendusių riešutų nukrėtė. Kaip minėjo ūkininkas, jau nieko nepakeisi. „Iš šiaurės vakarų pusės pūtęs vėjas mano riešutyne per visą plotą nudraskė nemažai derliaus. Kai surinkome ir pasvėrėme, susidarė apie 300 kg riešutų. Jie niekur netiko, tik kompostui“, – pasakojo lazdynų augintojas, pridūręs, kad ten, kur nenukrėtė vėtra, jo lazdynai subrandino fantastišką derlių.

Liudvinavo krašto ūkininkas riešutmedžių sodo apimčių neplečia ir laikosi sau duoto žodžio to nedaryti. Pasak Vidmanto, augina tik tiek visko, ką gali šeimynine ranga „apdirbti“. Jeigu ir norėtų pasamdyti žmogų, abejoja, ar rastų patikimų talkininkų. Anot ūkininko, „svetimomis rankomis galėtum nebent žarijas žarstyti, bet ne riešutus skinti“.

Daugelis jo teiraujasi, ar ši ūkininkavimo kryptis jo nenuvilia. Tuomet V.Krapavičius tikina, koks jis čia ūkininkas, jis tik ūkininkas-mėgėjas. „Ūkininkai 20–30 ar 100 ha plotuose riešutynus valdo. Mano iš viso apsodinta 42 arai, čia auga apie 200 lazdynų, bet man „pilnos akys“, – pasirinkimu patenkintas pasakojo Vidmantas, neneigęs, kad tai tik dalis jo ūkio ir ūkininkavimo, nes dar sėja ir javus.

Tiesa, rinkdamasis lazdynus jis buvo išrankus. Kokius lazdyno riešutus auginti V.Krapavičius Lenkijoje pasirinko iš kelių veislių, kaip pasakojo, galėjo imti vedančius didelius riešutus, kurie dabar populiarūs – „Belgų didieji“, „Barselona“, kurie „baisinio“ dydžio riešutai, bet jis pasirinko „Cosfordo“ dėl to, kad jų branduolys, kai subrendę pastovi, salsteli. Kita gera „Cosfordo“ riešutų savybė – ant riešuto branduolio neturi vadinamojo medžio plaušo.

„Kai kurių veislių riešutus sutraiškius dar pirmiausia reikia plaušą nulupinėti nuo branduolio, o ant šitų jo nėra. Atidarius iš karto švarus, baltas, gražus branduolys, valgant medžio žievė nesivelia burnoje“, – aiškino jų augintojas.

Dabar iš 200 augina per 180 lazdynų. Kai kuriuos jau išrovė, šiemet vėl keletą pasižymėjo – reikės atnaujinti. Žiemos laikotarpiu užsiima jų retinimu ir neproduktyvių ligotų pašalinimu, nes puola ir ligos. „Taip greitai neišeina, tik pasodini – ir skini. Reikia žinių ir nuolatinės priežiūros, ir daug kruopštaus rankų darbo, kol pasieki rezultatą“, – prisipažino jis.

Traukia senoviniai riešutmedžiai

Žodžio kišenėje neieškantis mažo ūkio šeimininkas ir savo riešutyne mėgsta savaip paeksperimentuoti. Sode greta lazdynų pasodinęs manžiūrinių, botaniškai širdžiavaisiais arba širdiniais vadinamų graikiškų riešutmedžių, taip paįvairinęs savo sodą. Vyras pasakojo, kad jam patinka egzotika – senoviški medžiai. Kaip tik tokių aptiko vienoje apleistoje sodyboje ir ilgai nelaukęs išsikasė bei pasisodino atžalėlių. Jo pasodinti širdžiavaisiai graikiniai riešutmedžiai išaugs aukšti, o gausiau derės tik po penkerių metų.

Su manžiūriniais riešutais jo istorija prasidėjo senoje sodyboje radus seną bazinį medį. Jam šio medžio riešutai labai patiko. Pirmiausia – jų riešuto kevalo bei branduolio forma neįprasta – širdies formos. Lietuvoje širdžiavaisiai, kaip pasidomėjo, dar nedaug kur auginami. Keletą metų turėsiantis laukti, kol riešutyne jų bus pačiam paragauti.

Vyras atkreipė dėmesį, kad manžiūriniai riešutmedžiai mėgsta lengvesnę žemę, o pas jį patį, atvirkščiai, ji sunkesnė, tai porą metų adaptavosi, bet matė – lyg kažko nelabai gerai. Kai patręšė, pradėjo vešliau augti. „Gal pasigaus augimą, užsikabins, tai tuomet jie jau greitai auga“, – vylėsi augintojas.

V.Krapavičius sakė, kad širdžiavaisiai labai įdomiai veda – jų kekės formuojasi kaip vynuogių. Lietuvoje mandžiūrinių priskaičiuotos apie 7 rūšys, bet kiti, anot Vidmanto, jam nepatiko. Toje pačioje senoje sodyboje buvo radęs dviejų rūšių riešutmedžius.

„Vieni buvo visai netinkami, o šie, kurių atžalų išsikasiau ir pas save pasodinau, tai turėtų būti labai geri“, – tikisi riešutų augintojas. Nuo motininio medžio nuskynęs riešutą paragavo ir jam skonis patiko – labai aliejingas branduolys, o patys riešutai – širdies formos, kaip ir pats riešuto kevalas.

Riešutų augintojas iš Liudvinavo širdžiavaisių riešutų pasirinkęs nuo bazinio medžio ir juos saugąs. Tačiau apgailestaudamas minėjo, kad šiemet senos sodybos bei sodo vietoje jau augo kviečiai – nieko nebelikę. Todėl džiaugėsi laiku persikėlęs atžalų, nes dabar jau būtų „šaukštai po pietų“.

„Senovinių riešutų ar antaninių obuolių visi nori, bet seno medžio, kuris juos užaugina, tai visai nevertina. Dabar antaniniai obuoliai kvepia, skanu juos žalius valgyti, gali jų žiemai užsiraugti. Aišku, mano obelėlė dar nedidelė, bet aš ją turiu. Senovinės kriaušės „Šakių žieminė“ – labai senos selekcijos, tai irgi fantastiškos, tinka kepimui, jos laikosi ilgai – iki gegužės mėnesio“, – atviravo Vidmantas.

Kol graikiniai širdžiavaisiai riešutmedžiai derės, šeimininkui derlių duoda lazdynai. Šiemet priskins daug riešutų, o pardavimo kaina – 5 Eur/kg – Vidmantui „pilnos akys“. Ūkininkas iš kitų žino, kad Kaune Lenkijoje užaugintų, į Lietuvą atvežtų riešutų didmeninės kainos svyruoja nuo 2,5 iki 3 Eur/kg.

„Bet mes su lenkais nekonkuravome ir nekonkuruosime. Savo šalyje jie gauna geras išmokas. O mes ką gauname? Kuris dar per 1 ha augina lazdynų, tas dar gauna, o jeigu iki 1 ha, tai viskas, esi „apžegnotas“. Mes lazdynų giraitei duodame ir giraitė mums duoda – bendradarbiaujame tarpusavyje. Čia mano pelningasis hobis“, – nuoširdžiai sakė išmokų už savo riešutų giraitę negaunantis Vidmantas. Dirbdamas samdomą darbą darbštus vyras prisiduriantis iš ūkininkavimo.

Derliaus praradimai

Krekštėnų kaime (Alytaus r.) kauniečiai Auksė ir Darius Barysai puoselėja 18 metų senumo riešutyną, savo ūkį pavadinę „Dzūkijos riešutas“. Ūkio šeimininkė atvira: ant šakų noko daug žadantis derlius, bet liepos paskutinį savaitgalį per keletą valandų praūžusi vėtra sujaukė visus jų planus.

„Šiemet mūsų riešutyne – labai prasti metai, nes mus labai stipriai nuskriaudė ši vėtra, kuri praūžė per Lietuvą. Vienur ji laužė medžius, o pas mus nuo medžių nukrėtė riešutus. Per šią stichiją praradome gal net daugiau kaip 60 proc. laukto derliaus“, – apie didžiules derliaus netektis sakė ūkininkė A.Barysa.

Anot jos, kažkiek riešutų visgi dar liko, todėl rugpjūčio antroje pusėje jie skynė riešutus pardavimui. Ant žemės per anksti nukrėsti riešutai dar nebuvo subrendę, jų sunokimui trūko vos pusantros savaitės.

„Šiemet yra riešutų metai. Tikrai labai daug riešutų. Buvo pakankamai saulės ir lietaus. Visos galimybės augti“, – kalbėjo A.Barysa. Deja, jie patys visuose turimuose plotuose priversti skaičiuoti ir vėtros padarytus nuostolius.

Pasak ūkininkės, vėjai riešutus nupurtė nuo subrendusių, netoli 15 metų amžiaus medžių, o jaunuolyne nedidelius medelius labai išvartė. Juos dabar reikia atstatyti – įkalti kuolus ir pririšti. Senajame riešutyne jiems reikėjo sutraiškyti mulčeriu visus nukrėstus nesubrendusius riešutus, kad jų nebūtų, kai ant žemės nuo šakų kris rudi riešutai, nes nereikalingų riešutų valomoji neišpūs.

„Po vėtros turime darbo tiek jaunuolyne, tiek subrendusiame riešutyne“, – pripažino „Dzūkijos riešuto“ šeimininkė. Jos teigimu, pajamų pardavus riešutus bus, bet ne tokių, kokių šiemet tikėjosi. Nori nenori turi surinkti kas liko ir užaugo, nes privalo išsaugoti ir turimus klientus.

Geriausi metai ūkio istorijoje

Lietuviškų riešutų ūkio savininko Rimo Noraus teigimu, šie metai jo ūkiui, ko gero, derlingiausi – jie priskina 3–4 t/ha lazdynų riešutų. „Labai gausūs metai. Ir džiaugiuosi tuo, kad audrų buvo, kad ne viską nuplėšė. Per jas nukrėtė ir netekau vienur 10, kitur 15–20 proc. derliaus. Bet vis tiek labai daug riešutų buvo likę ant medžių šakų, tai skiname, prekiaujame ir džiaugiamės šia diena“, – VL kalbėjo kaunietis, riešutų auginimu užsiimantis jau 18 metų.

R.Noraus ūkyje riešutai sunoko 2–3 savaitėmis anksčiau nei įprastai. Jo sode dera 4 veislių lazdynai. Net ir vėlyviausių veislių riešutai, rugpjūčiui baigiantis, jau neatsiliko nuo pačių ankstyviausių. Toks ankstumas ūkio šeimininkui patogus, juos skynė pilnu pajėgumu.

Kenkėjų antplūdžio kasmet neišvengia ir riešutynai. Anot R.Noraus, ir pas jį visko pasitaiko, to nė vienas augintojas neišvengs – vieno kito riešuto branduolys su kirmėlytėmis. „Tas straubliukas ar taip, ar taip kai kur atsiranda, bet reikia riešutynus prižiūrėti, rudenį susitvarkyti laukus, susismulkinti, susirinkti blogus riešutus – jų plitimas tuomet mažesnis. Reikia namų darbus kiekvienais metais atlikti laiku, tada ir problemų būna mažiau“, – dėl kenkėjų šiemet nesiskundžia riešutų augintojas.

„Mano siekis ateityje priskinti 5 ar net 6 t/ha riešutų. Darysiu viską, kad taip būtų. Jeigu plantaciją užsodini grynaveisliais medeliais, medis dera kiekvienais metais ir nepramečiuoja. Derlingumas priklauso nuo medžio dydžio. Mano Kauno plantacijai jau yra 12–13 metų, tai 3–4 t/ha derlius yra labai didelis ir taip turi būti. O po 3–4 metų galime priskinti ir 5–6 t/ha. Per dešimtmetį 3–4 kartus lazdynai gausiai dera. Tai galiu sulaukti vėl tokio gausingo derliaus. Šiais metais šakos lūžta“, – savo įžvalgomis ir svajonėmis dalijosi ūkininkas.

Lietuviški riešutai šiemet labai paklausūs. R.Noraus ūkis, vos suskina, juos parduoda žmonėms, kol kas sandėlyje riešutų neturi. „Net yra dienų, kai pasišviesdamas keturračio šviesomis skinu riešutus iki 23–24 val. nakties. Daug užsakyta „į priekį“. Manau, kad neužsistovės ūkyje, iškeliaus šviežia produkcija“, – tikino Rimas.

Jo žiniomis, iš riešutynų produkcija keliauja į Klaipėdą, Palangą, Vilnių, Žemaitiją. Skynimo metu didelius kiekius – po 20–50 kg – parduoda tiesiai iš ūkio. „Gal norėčiau ir 10 Eur/kg, bet šie metai, kai tokie gausūs, bijau, kad Dievulis nenubaustų, tai prašysiu tik 5 Eur/kg ir man jų užteks šiemet. Kai bus mažas derlius, gal prašysiu tada daugiau. Šiemet yra daug ir tegul žmonės džiaugiasi riešutais, juos valgo“, – sakė R.Norus.

Be lazdynų, R.Norus augina graikinius riešutmedžius. Jie šiemet apšalo, bus labai mažai riešutų. Lazdynų riešutai dėkingesni, pavasarį apsidulkino beveik 100 proc. Savo riešutų ūkį R.Norus pradėjęs nuo 70 arų, užsispyręs išaugino iki 21 ha, taip pat 5 ha vysto sodinukų verslą. Sakė, jokia parama nesinaudojo, viską padarė savo jėgomis.

„Kai augini lazdynus, priežiūros darbai traktoriumi yra vieno žmogaus darbas – dviese juk nevažiuosi. Nuo pavasario iki derliaus surinkimo lazdynus gali prižiūrėti ir vienas ūkininkas. Dabar turiu derliaus surinkimo kombainus, siurblius, šluotas, vieną žmogų pasisamdęs galiu surinkti visą derlių. Kol kas riešutus skiname – per dieną apie pusę tonos ir daugiau, tai reikia ir žmonių rankų“, – pasakojo R.Norus.

Vis daugiau

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, šiemet riešutynus deklaravo 1 093 augintojai, o riešutynų plotai siekia 2 194,21 ha, ankstesniais metais tiek augintojų, tiek riešutynų plotų buvo mažiau – 2023 metais 1 000 augintojų deklaravo 2 051,72 ha, 2022 metais – 915 augintojų deklaravo 1 872,82 ha, o 2021 metais – 801 augintojas deklaravo 1 572,68 ha.