Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Laukto auksinio grūdų sezono padangę temdo debesys

Auksinio grūdų sezono prognozės bliūkšta, grūdininkai skaičiuoja kaitros ir krušų paveikto derliaus netektis, kurios gali siekti iki 20 proc. Tiesa, grūdų kainos – itin aukštos. Tačiau grūdų supirkėjai teigia, kad nemažai grūdų nebeatitinka eksportuojamai produkcijai keliamų reikalavimų, todėl bus papildomų iššūkių ir kaštų.

Derliai stipriai skiriasi

Pavasarį mokslininkų pateiktos prognozės žadėjo šiek tiek gausesnį grūdinių kultūrų ir rapsų derlių. 2020 m. jis buvo rekordinis – statistikos departamento duomenimis, prikulta 6,9 mln. t grūdų ir 967 tūkst. t rapsų. Ir patys grūdininkai vylėsi, kad šiemet byrės geras derlius. Tačiau vasarai pažėrus alinančių karšių, liūčių ir krušų, javų augintojų lūkesčiai ėmė bliūkšti.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai dar liepos viduryje buvo kupini entuziazmo, kad žemdirbiai turi daug priežasčių dideliam optimizmui. Jie skelbė, kad šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių augalų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo. Taip pat pabrėžė, kad pasaulyje laikosi aukštos grūdų pardavimo kainos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas paironizavo, kad ŽŪM rekordinius derlius greičiausiai bus išbūrusi iš kavos tirščių. „Labai įdomu, kokie čia žemės ūkio ekspertai prognozavo „auksinį“ derlių? Realiai tame pačiame rajone kritulių kiekiai ir derliai skiriasi vos ne kas keli kilometrai. Todėl vieni iš hektaro kulia iki 7 t grūdų, kiti – tik 4,5 t, rapsų vieniems byra apie 4 t, kitiems – 3 ar net 2,5 t. Karštis buvo alinantis, o lietaus teko tik tiems, kurie, matyt, dažniau meldėsi“, – juokėsi ūkininkas, pridūręs, kad ir pasirinkta veislė turėjo įtakos, kaip pasėliai atlaikė karščius.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tadas Micikevičius teigė, kad jo laukuose kviečių ir rapsų derlius tikrai nedžiugina – palyginti su praėjusiais metais, jis net 30 proc. mažesnis. Pasak ūkininko, apie prastesnį derlių kalba ir krašto kolegos.

„Kur buvo sausa, nudžiūvo, kur teko per daug drėgmės – paskendo. Kviečių derlingumas siekia 4–5 t, o rapsų – vos 2,2 t. Grūdai smulkūs, susitraukę, juos ir nuimti sunku. Nieko nepadarysi, tokia ūkininkų dalia. Anksčiau sakydavome, kad 50 proc. rezultato priklauso nuo ūkininko, 50 proc. – nuo gamtos, o dabar ji nulemia gal 70 proc.“ – apie orų įtaką kalbėjo grūdininkas.

Kainos neatsvers netekčių

Ūkininkai skirtingai vertino grūdų ir rapsų kainas. „Jos gana aukštos, už kokybiškų kviečių toną galima gauti 190 eurų. Bet kaina dar priklauso nuo to, kaip ir kada parduodi: tie, kurie išvalytus ir išdžiovintus grūdus nuveža tiesiai į uostą, gali gauti daugiau, o ūkininkams, kurie neturi sandėlių ir parduoda per javapjūtę, pasirinkimo mažiau. Neaišku, kaip kainos judės toliau. Štai Vokietijoje derlius paskandintas, atrodytų, kainos turėtų kilti, bet pasaulinėje biržoje jos krenta. Rapsų kainos akivaizdžiai geresnės už pernykštes, bet buvo ir dar geresnių – prieš kažkiek metų už toną mokėjo 650 eurų“, – samprotavo T.Micikevičius.

Pakruojo krašto ūkininkų vadovas nepeikė rapsų kainų, tačiau pastebėjo, kad kviečių kainos dabar netenkina. Tiesa, jis pridūrė, kad išankstiniuose kviečių pardavimo kontraktuose pavyko užfiksuoti gerą kainą.

A.Navicko manymu, geresnės kainos neatsvers derliaus netekčių, todėl didesnių pajamų nebus. Juolab kad dabar ūkininkai moka brangiau už beveik viską: atsargines dalis, trąšas, žemės ūkio techniką ir t. t. Grūdininkai skaičiuoja, kad sąnaudos ūgtelėjo iki 14 proc.

„Priklausau grūdininkų kooperatyvui, kur išskaidome pardavimo riziką ir derlių kontraktuojame 3–4 kartus: parduodame iš anksto, per javapjūtę, dalį pasiliekame parduoti po naujųjų metų. Jokie ekspertai ir analitikai negali pasakyti, kada geriausia parduoti, kokios bus kainų tendencijos. Todėl vienintelis patarimas – išskaidyti riziką“, – padarė išvadą ūkininkas.

Jis pastebėjo, kad sudėtingiau apsiginti nuo gamtos stichijų. „Atskirose vietovėse derlių iškūlė kruša, nuo tokių atvejų galima draustis. Matome, kas darosi Čekijoje, Vokietijoje, potvyniai viską šluoja nuo žemės paviršiaus. Jeigu mus užkluptų tokios stichinės nelaimės, bijau, kad mūsų Vyriausybė būtų neįgali susitvarkyti“, – nuogąstavimais pasidalijo A.Navickas.

Grūdai išdžiūvo

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad birželio pradžioje pasėlių būklė nuteikė optimistiškai, bet ilgalaikė kaitra, liūtys padarė savo: ūkininkai skaičiuoja, kad derlius bus apie 20 proc. mažesnis, nes grūdai tiesiog neužaugo ir pradėjo džiūti.

„Kai kuriose Lietuvos vietose kuliami grūdai yra labai sausi – 10 proc. drėgnio (kondicinis drėgnis – 14 proc.), tad parduodama 4 proc. mažiau derliaus. Be to, grūdas nebeturi saiko svorio. Kiti parametrai (glitimas, baltymai) didžiojoje šalies dalyje tikrai neblogi, turėtume nemažai „ekstra“ klasės grūdų, bet dėl mažo grūdo krenta klasė. Dabar už toną „ekstra“ klasės kviečių moka arti 200 eurų, bet jeigu nėra saiko svorio, grūdai tampa pašariniai, o už juos moka 160 eurų. Praradimai akivaizdūs“, – skaičiavo grūdininkų atstovas.

Daugiau džiaugsmo dėl rapsų kokybės. Nors derlingumas nėra toks, kokio augintojai tikėjosi, rapsai stebina gerokai didesniu aliejingumu. „Ir kainos nustebino. Buvo tikėtina, kad jos šaus žemyn, bet atsilaikė. Dabar siūlo 470, o ankstesniais metais buvo apie 360 eurų. Bet derlingumas neatrodo ambicingai – vidurkis apie 3 t, nors tikėtasi, kad bus 3,5–4 t. Dar reikia įvertinti tai, kad rapsai imlesni sąnaudoms“, – aiškino I.Jankauskas.

K.Šimas: „Deja, įsivyravusi didžiulė kaitra per vieną mėnesį lėmė ženklias derliaus prognozių korekcijas į blogąją pusę. Javapjūtė prasidėjo 10–14 dienų anksčiau nei įprastai, ir šiai dienai tikimasi prikulti maždaug 6,7 mln. t grūdų. Taigi, derlius bus ženkliai (iki 20 proc.) menkesnis nei pernykštis.“

Kainomis neverta žavėtis

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (EKVI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pripažino, kad derliaus prognozes tenka koreguoti dėl nenuspėjamų orų, skirtingo kritulių kiekio net tame pačiame krašte. „Žiema ir pavasaris pasėliams nepakenkė, o vasaros klimatas nebuvo palankus. Bet ir patikslintos prognozės nėra jau tokios blogos – palyginti su pernykščiu rekordiniu, šių metų vidutinis derlius turėtų būti 3–4 proc. mažesnis. Tai, aišku, ne galutinis rezultatas, bet grūdų turėtų būti prikulta daugiau nei prieš 2–3 metus“, – teigė instituto ekspertas.

Tačiau neverta labai žavėtis grūdų kainomis – jos jau leidžiasi žemyn. „Gera prekyba vyko dar seno derliaus grūdais, o naujo kainos priklausys nuo to, kokie bus derliai Europoje ir pasaulyje. Jeigu visur derliai bus geri, nėra ko kalbėti apie kainų augimą. Laimėti gali tie, kurie nelaukia ir dabar pardavinėja aukštesnėmis kainomis“, – svarstė A.Gapšys.

Rapsai duos pelno

Pasak eksperto, kitokia situacija rapsų rinkoje, kainų atžvilgiu rapsai yra stabilesnė kultūra. „Esant geram kviečių derliui, jų supirkimo kainos gali stipriai nukristi, o rapsų kainos būna stabilesnės. Šios techninės kultūros kainų tendencijas diktuoja Vokietija, Prancūzija, kur auginama daugiausia rapsų, o kviečių rinkoje yra daug daugiau pasaulinių žaidėjų“, – aiškino EKVI atstovas.

Nors pagal liepos mėnesį EKVI patikslintą derliaus prognozę žieminių ir vasarinių rapsų derlingumas turėtų būti mažesnis už pernykštį, tikėtina, kad jo bus prikulta apie 10 proc. daugiau – per 1 mln. t. „Šiemet rapsų galime turėti rekordinį kiekį, tačiau realizacijos problemų nebus, nes didelė dalis Lietuvoje išauginamų rapsų vietoje ir perdirbama, iš jų gaminami biodegalai, kažkiek aliejaus išspaudžiama maistui, o kita dalis eksportuojama. Taigi, augintojams rapsai – viena patraukliausių kultūrų“, – konstatavo A.Gapšys.

Derlius iki 20 proc. mažesnis

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas teigė, kad kalbėti apie „auksinį“ sezoną nėra pagrindo, nors dar prieš mėnesį derliaus prognozės buvo itin optimistiškos. Žemdirbiai ir grūdų supirkėjai pagrįstai tikėjosi derliaus, artimo gautam praėjusiais metais, kai buvo užaugintas rekordinis kiekis – apie 8 mln. t.

„Deja, įsivyravusi didžiulė kaitra per vieną mėnesį lėmė ženklias derliaus prognozių korekcijas į blogąją pusę. Javapjūtė prasidėjo 10–14 dienų anksčiau nei įprastai, ir šiai dienai tikimasi prikulti maždaug 6,7 mln. t grūdų. Taigi, derlius bus ženkliai (iki 20 proc.) menkesnis nei pernykštis“, – konstatavo LGPPA vadovas.

Pasak jo, būtina įvertinti ir tai, kad šiemet itin dideli pasėlių plotai užsėti žieminėmis kultūromis, o į prognozuojamas 6,7 mln. t neįskaičiuojamos ekologiškai auginamos grūdinės kultūros. Tad visų kultūrų šiemet bus prikulta mažiau. „Atsižvelgiant į įprastai Lietuvoje užauginamą grūdų kiekį ir vis dažniau užklumpančias nepalankias oro sąlygas, šių metų derlius vertintinas kaip geresnis nei vidutiniškas“, – pabrėžė K.Šimas.

Kaitra paveikė kokybę

„Agrokoncerno grūdų“ direktorius K.Šimas užsiminė apie kaitros įtaką grūdų kokybei, kuri nebeatitinka eksportuojamai produkcijai keliamų reikalavimų. „Pavyzdžiui, vidutinis kviečių saiko svoris šiemet yra 70–76, o minimalus reikalavimas eksportui – 77–78 kg/hl. Be to, grūdai yra per lengvi, grūdinės priemaišos sudaro nuo 3 iki 10 proc., kai reikalavimas eksportui – tik iki 3 proc. Todėl šių metų derliui reikia kruopštaus apdorojimo, pirmiausia – grūdų valymo, po kurio dalis maistinių grūdų tampa pašariniais. O tai reiškia, kad bus papildomos laiko ir kaštų sąnaudos tiek žemdirbiams, tiek grūdų supirkėjams“, – aiškino jis.

K.Šimas atkreipė dėmesį, kad grūdų supirkimo ir tiekimo standartai Lietuvoje yra gerokai žemesni, nei keliami eksportui, todėl dėl kaitros paveiktos grūdų kokybės eksportuotojai patirs didesnes sąnaudas. Susiklosčiusioje situacijoje tikėtini logistikos grandinės trikdžiai.

„Didžioji dalis šio esą „auksinio“ sezono neigiamų pasekmių teks eksportuotojams, tad būtent jie susidurs su daugybe iššūkių ir patirs finansinius praradimus. Žemdirbių pelnas neturėtų ženkliai nukentėti, nes dalis derliaus jau parduota pagal išankstines ir sezonines sutartis, tokiu būdu užsitikrinant geras derliaus supirkimo kainas“, – pastebėjo LGPPA prezidentas ir pabrėžė, kad kūlimo metu sudarytų derliaus supirkimo sutarčių kaina šiemet istoriškai aukšta.

Bus sunkiau parduoti

K.Šimas priminė, kad didelė dalis Lietuvoje užaugintų kviečių, vykdant išankstinius kontraktus, keliauja į Pietų Afriką, Saudo Arabiją, Ispaniją, Nigeriją, kvietrugiai – į Ispaniją, miežiai – į Saudo Arabiją, rapsai – į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, pupos – į Egiptą, žirniai – į Vakarų Europos šalis, Egiptą.

Ar įprastos eksporto kryptys šiemet gali keistis? „Tai paaiškės nukūlus derlių. Tačiau jau šiandien akivaizdu, kad kaitros paveiktas kviečių derlius neišvengiamai turės įtakos ir grūdų eksporto kryptims, nes prastesnių kokybinių parametrų grūdų pardavimas neabejotinai yra sudėtingesnis procesas. Visgi dalis supirktų ir išvalytų grūdų eksportui netiks, dalis neatitiks net pašariniams kviečiams keliamų standartų. Tad grūdų eksportuotojams teks pasitelkti savo įgūdžius, profesionalumą ir patirtį“, – teigė grūdų supirkėjų atstovas.

Rekomenduojami video