Smulkius augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar sodininkystės ūkius valdantys ūkininkai, siekiantys modernizuoti kuriamų produktų gamybą, perdirbimą, praplėsti realizacijos rinką, jau nuo spalio pabaigos galės kreiptis dėl paramos. Parama intervencinei priemonei „Labai smulkių ūkių plėtra“ numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginiame plane. Pagal šią priemonę, kuriai strateginio plano laikotarpiu skiriama 15 mln. eurų, smulkieji ūkininkai galės teikti paraiškas nuo  spalio 31 d. iki gruodžio 29 d.

Nauja paramos priemonė smulkiesiems

Maždaug 8 iš 10 Lietuvos ūkių yra labai smulkūs, juose sau darbo vietą dažnai susikuria visa šeima. Tokių ūkių gyvybingumui skatinti, pereiti prie naujų techlogijų, skaitmenizacijos padeda iki 15 tūkst. eurų siekianti parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP). Tolesnis labai smulkių ūkių rėmimas numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (SP).

„Labai smulkių ūkių plėtra“ – tai nauja SP paramos priemonė, skirta tik smulkiesiems ūkininkams, jos tikslas – paskatinti nedidelius,  šeimų valdomus ūkius ar kooperatyvus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skirti naujoms technologijoms, skaitmenizacijai. Tikimasi, kad ši priemonė  taip pat paskatins smulkių ūkių bendradarbiavimą, įgyvendinant  projektus su partneriais ir kolektyvines investicijas. Paraiškas kartu su partneriais pateikę smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į ženkliai didesnę paramą.

Atsižvelgta į smulkiųjų ūkininkų poreikius

Galimybe pasinaudoti parama smulkūs ūkiai galėjo pagal KPP priemonę „Parama smulkiems ūkiams“, kuri buvo itin populiari ir sulaukdavo didelio pareiškėjų susidomėjimo, todėl KPP laikotarpio eigoje priemonei skiriamos lėšos buvo ne kartą didinamos.

Šiai KPP priemonei patvirtinta paramos suma 113,9 mln. Eur, parama pasinaudojusių paramos gavėjų skaičius siekia 7624,  o šiuo metu išmokėta paramos suma sudaro 107,6 mln. Eur.

„KPP įgyvendinimo pažangos ataskaitoje buvo konstatuota, kad pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ teikiama kaip išmoka neatitinka paramos gavėjų poreikių, nes dažnai smulkių ūkių investicijos reikalauja didesnių lėšų. Didesnius investicijų poreikius patvirtina panašių investicinių priemonių paramos duomenys bei potencialių pareiškėjų apklausos“, – pažymi Snieguolė Valiulienė, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė.

Todėl rengiant Strateginį planą paramą investicijoms į žemės ūkio gamybą nuspręsta suskirstyti pagal ekonominį ūkio dydį. Tam buvo sukurtos atskiros intervencinės priemonės, kurių architektūra užtikrina, kad dėl paramos tarpusavyje galėtų konkuruoti ir paramą tokiomis pačiomis sąlygomis (t. y. tokiu pačiu paramos dydžiu, intensyvumu) gauti panašaus ekonominio dydžio ūkiai. Atsižvelgiant į ūkių dydžius, kiekvienai jų kategorijai sukurtos priemonės - ,,Labai smulkių ūkių plėtra“, ,,Smulkių vidutinių ūkių plėtra“ ir ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Labai smulkių ūkių kategorijai priskiriami tie ūkiai, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4000 Eur ir ne didesnis kaip 16000 Eur.

Didžiausia paramos pagal SP priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ suma vienam paramos gavėjo projektui galės siekti iki 25 tūkst. Eur. Tačiau, jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 tūkst. Eur, jei 3 –paramos suma galės siekti iki 75 tūkst. Eur, o jeigu 4 ar daugiau – 100 tūkst. Eur.

Kaip numatyta šios priemonės taisyklėse, paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal šią intervencinę priemonę negalės viršyti 100 tūkst. Eur. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kas gali gauti paramą?

Teikti paraiškas pagal šią priemonę galima  įvairiuose sektoriuose – gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės ar uogininkystės – dirbantys smulkūs ūkiai.

Pareiškėjais gali būti fiziniai asmenys, kurie savo vardu yra įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o taip pat ir savo vardu yra įregistravę ūkininko ūkį. Reikalavimas turėti savo įregistruotą žemės ūkio valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Smulkiems ūkiams parama itin reikalinga, tačiau ne visi išdrįsta ja pasinaudoti

Smulkius ūkius vienijančios asociacijos „VivaSol“ direktorė ir ūkininkė Lina Gumbrevičienė teigia, jog parama smulkiesiems ūkininkams yra labai reikalinga.

„Daugelis mūsų asociacijos narių – tai maži ūkiai, kuriuose dirba vien tik šeimos nariai, jie neturi samdomų darbuotojų. Pastebime, kad vis dažniau vienoje srityje pabandę ūkininkauti, žmonės „perdega“ ir ieško naujos krypties. Pavyzdžiui, vieni mūsų krašto ūkininkai pardavė savo ožkų ūkį, kurį sėkmingai plėtojo daug metų, gamino įvairius sūrius bei kitokius produktus ir ėmė dairytis naujos veiklos. Turime ir jaunų žmonių, kurie keliasi į kaimą ir pradeda ūkininkauti. Parama smulkiems ūkiams yra labai reikalinga, tačiau labai svarbu, kad ją ūkininkai galėtų gauti greitai, patogiai, be biurokratinių kliūčių, nes daugeliui sunku atsitraukti nuo kasdienių darbų, ypač tiems, kas augina gyvulius. Dažno ūkininko darbo diena trunka ir 16 valandų, jie neturi buhalterių ir padėjėjų, kurie galėtų padėti užpildyti daugybę dokumentų, gilintis į reikalavimus ir panašius dalykus. Be to, neretai smulkūs ūkininkai vengia prašyti paramos, nes bijo prisiimti įsipareigojimus, nėra užtikrinti, ar tęs savo veiklą dar artimiausius metus ar penkis“, – apie smulkių ūkininkų patirtis pasakoja L. Gumbrevičienė.

Asociacijos, vienijančios 25 narius, iš kurių trečdalis valdo smulkius ūkius arba užsiima sūrių gamyba, vadovė pripažįsta, kad Dzūkijos regione (kur ir registruota asociacija), sunkiau įsibėgėja ūkininkų kooperacija. 

„Žinoma kooperuojantis galima pasiekti daugiau, tačiau ne visais atvejais ji būna gyvybinga, be to, labai dažnai galimas partnerystes sustabdo atstumai. Kooperuotis norėtų ir sūrininkai, tačiau vienas šalia kito esančių ūkių mūsų krašte nėra daug. Tad norint plėtoti bendrus projektus koją pakiša atstumas, nes ūkininkai skaičiuoja, kiek kainuos logistika, ir kokią naudą duos kooperacija. Todėl dažniausiai mūsų krašto smulkieji ūkininkai svarsto apie individualias investicijas ir galimybe pasinaudoti parama tik savo ūkiui, o kooperuojasi ir vykdo bendrus projektus jau didesni, vidutiniai ūkiai, pagaminantys didesnius produkcijos kiekius“, – kooperacijos iššūkius įvardija L. Gumbrevičienė ir priduria, jog vis tik, smulkieji ūkiai regionuose padeda išlaikyti gyvybingus kaimus.