Ilgas gražus ruduo leido šalies ūkininkams be didelio streso laukuose nusikulti kukurūzų grūdų derlių. Augintojai neslepia – jis nėra toks, kokio tikėjosi, nes jo apimtims įtakos turėjo ne itin palanki ir sausringa vasara. Negana to, Europos rinkoje vis didėja Ukrainoje išaugintų kukurūzų dalis, todėl Lietuvoje mažėja jų supirkimo kainos. Tad ne vienas ūkininkas yra priverstas gerai paskaičiuoti prieš į dirvą berdamas kukurūzų sėklas. Kukurūzų augintojai neslepia, kad taip bus ir ateinantį pavasarį.

Plotus susimažinę

Šiemet kukurūzų auginimo grūdams patirtį turintys Vilkaviškio rajono ūkininkai Robertas ir Julius Mickevičiai kukurūzus augino 100 ha. Sūnus su tėčiu vėlyviausios kultūros auginimo plotus šiemet žymiai susimažino, nes ankstesniais metais jų augindavo 500–600 ha. Apimčių neplės ir kitais metais.

Matlaukio kaimo ūkininkas R.Mickevičius į šeimos ūkio kukurūzų laukus kombainą išvairavo dar spalio 18 dieną, bet buvo dienų, kai trukdė lietus, teko darbus laikinai stabdyti ir laukti, kol pradžius. Mickevičių ūkyje auginami vidutinio ankstyvumo kukurūzai. Paprastai jų nuėmimo-kūlimo laikas – apie spalio vidurį arba šiek tiek vėliau, priklausomai nuo gamtos sąlygų. Jos šiemet nelepino ir vasarą. Mickevičiai sakė, kad ir kukurūzams pakenkė sausra: vienu metu vasarą jie pastebėjo, jog kukurūzų burbuolėms buvo pritrūkę drėgmės, jos ne visai taip formavosi, kaip įprastais metais, bet užaugo visai neblogas – vidutinis derlius.

Tėvas ir sūnus specializuojasi auginti kukurūzus grūdams daug metų ir pripažįsta, kad moka juos auginti. Šiemet Mickevičių ūkyje nukultų kukurūzų grūdų drėgmė svyravo nuo 26 iki 30 proc. Grūdus džiovino savo ūkio džiovykloje. Ūkio šeimininkai skaičiavo, kai drėgmė grūduose siekė 28 proc., tad šlapių kūlė apie 10–11 t/ha, bet išdžiovintų liko apie 8–9 t/ha.

Ankstesniais metais Mickevičiai tvirtino, kad užauginus ir iškūlus kukurūzų grūdus visada yra kur juos padėti – iki šiol nebuvo bėdos juos parduoti, tačiau šiemet viskas kitaip. Pasak R.Mickevičiaus, jaučiama ukrainietiškų grūdų konkurencija ir vietos ūkininkai nieko negali pakeisti. „Ukrainoje tęsiasi karas ir šios šalies ūkininkai nori grūdus kuo greičiau parduoti. Mes dabar visi turime kažkaip išgyventi tą laiką, o paskui, kai nebus karo, reikia tikėtis, kad viskas vėl stos į ankstesnes vėžes“, – vylėsi Matlaukio kaimo ūkininkas.

Nemažai metų Mickevičių ūkyje išauginti kukurūzų grūdai keliaudavo ir į netolimą užsienį. Kasmet dalį jų išveždavo į Latviją ir Estiją. Kaimyninėse šalyse jie planuoja ieškoti rinkų ir šiemet. „Mes siūlysime ir ten, bandysime būti pranašesni savo išaugintų grūdų kokybe“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino Mickevičiai.

Augintojus iš Vilkaviškio rajono sumažinti kukurūzų auginimo plotus privertė aplinkybės – prieš tai stebėjo rinką, konkurenciją, bet labai daug įtakos susitraukimui ir apsisprendimui turėjo išaugę džiovinimo kaštai, sąskaitos už sunaudotą elektrą. Rudenį kuliami kukurūzai visada drėgnesni nei vasarą kuliami javai.

„Kai išauga džiovinimo išlaidos, tai labai sumažina pelningumą. Todėl ir mažinome auginimo apimtis. Vietoje kukurūzų pasėjome daugiau rapsų ir kviečių. Kitos grūdinės kultūros užėmė jų vietą ūkyje, – aiškino ūkininkas. – Matysime ateityje, ko labiau ūkiui reikės. Visada galime vėl padidinti kukurūzų plotus, bet kitais metais – dar ne. Sėsime tiek pat, kiek šiemet – apie 100 ha.“

Dabar, palyginus su anksčiau, nedideliuose plotuose augančius kukurūzus Mickevičiams daug lengviau nukulti rudenį – jie dėl to visiškai neturi bėdos. Jeigu orai būtų buvę palankūs, galėjo juos išsikulti per savaitę. „Metai įdomesni, sudėtingesni, bet vis tiek mes abu su tėčiu laikomės, dirbame“, – atsisveikindamas sakė Robertas.

Pardavimai lyg loterija

Liudvinavo seniūnijos (Marijampolės sav.) ūkininkas Darius Isoda šiemet savame krašte vienas pirmųjų nukūlė kukurūzus. Dalį derliaus džiovino, dalį – ne, nes pasiskaičiavo, kad tai ūkiui per brangu. Marijampolės krašto ūkininkas sakė nesigailįs šiemet turėjęs išankstinę sutartį.

Kukurūzus jis augino 110 ha plote, prikūlė apie 1 500 t grūdų. Šiemetis derlingumas ūkininką tenkino – prikūlė apie 13 t/ha, kai drėgmė grūduose sudarė nuo 28 iki 32 proc. Pasak ūkio šeimininko, kuliant drėgmė buvo „bėgiojanti“. Jis įsitikino, jog rudenį nukulti sausesnius kukurūzus – misija beveik neįmanoma. D.Isodos teigimu, jeigu grūdus parduodi spiritui varyti ir metano dujoms gaminti, tai jie net negali būti sausi, nes perdirbėjams dar geriau drėgni. Šiemet kukurūzų grūdus D.Isoda išvežė į Pasvalio bioetanolio ir biodujų gamyklą UAB „Kurana“. „Pardaviau Lietuvoje pagal išankstinę sutartį ir gavau po 165 Eur/t. Gana neblogai“, – sakė ūkininkas.

Kitiems ūkininkams, kurie neturėjo išankstinių sutarčių, spalio mėnesį Lietuvos supirkėjai siūlė 120 Eur/t. D.Isoda domėjosi grūdų supirkimo kainomis kaimyninėje Lenkijoje. Spalio pabaigoje už šlapių, 30 proc. drėgmės kukurūzų grūdus Lenkijoje supirkėjai mokėjo 85 Eur/t. Be to, ūkininkas girdėjo, kad supirkėjai Lietuvoje gana greitai užsipildė talpas, kiek ir buvo numatę supirkti perdirbimui.

Šakių rajone šiemet buvo deklaruota iš viso 3 587 ha kukurūzų. Didžiausi plotai jų auginama Plokščių seniūnijoje – 961 ha, Griškabūdžio seniūnijoje – 642 ha, Žvirgždaičių bei Lukšių seniūnijoje – apie 400 ha, o Sudargo seniūnijoje – 381 ha.

Ūkininkas D.Isoda kukurūzus grūdams planuoja auginti ir kitais metais, bet su sąlyga, jeigu pavasarį turės pasirašęs išankstinę sutartį, jeigu ne, tada augins ribotą kiekį. Anot D.Isodos, kai ankstesniais metais kukurūzų grūdų supirkimo kaina buvo didelė, tai galėjo su jais daryti ką nori – galėjo juos ir džiovinti, bet kai kaina „ant ribos“, džiovinimas kainuoja nemenką sumą. O dar nukūlus ir išdžiovinus reikia nuvežti į kitą Lietuvos pakraštį – prisideda transportavimo išlaidos. Tada džiovinti ir vežti jau neapsimoka.

„Jeigu būtų mokama kokie 250 Eur/t už sausus grūdus, tai gal ūkyje apsimokėtų ir džiovinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ skaičiavo ūkininkas, paminėjęs, kad šiemet už sausus 14–14,5 proc. drėgmės kukurūzų grūdus, kiek jis domėjosi, supirkėjai Lietuvoje siūlė 185 Eur/t.

Apibendrindamas kukurūzų auginimo rezultatus, D.Isoda teigė, kad šie metai labai prasti kukurūzams nebuvo, nors laukuose dėl sausros derlius nevienodas. Jo pastebėjimu, visą laiką kukurūzai gerai augdavo lengvoje žemėje, bet šiemet jie geriau užaugo sunkesnėje. Kur buvo visai lengva žemė, ten net nesuformavo burbuolių – kai kur jų iš viso nebuvo.

„Kur šilainė, kur „pieskos“, ten niekas neužaugo. Bet tokios žemės mūsų ūkyje labai maži ploteliai, dideliame lauke radome visko. Kur gera, sunkesnė žemė, burbuolės buvo „dičkės“ – gal net 15 t/ha“, – pasakojo D.Isoda.

Sunaudos pašarams

Pienininkystę plėtojančios Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas Gintautas Gumauskas sakė, kad jų pačių ūkyje išaugintų kukurūzų grūdų derlius pirmiausia yra skirtas gyvuliams šerti – melžiamų karvių pašarams praturtinti. Bendrovės vadovas pasakojo, kad vasarą atrodė, jog kukurūzų grūdų derlius gali būti kuklokas, bet prikūlė ne mažiau kaip ir ankstesniais metais.

„Vieni kukurūzų laukai prasčiau davė, kiti – žymiai geriau. Kukurūzai užaugo pakankamai gerai – derlius ir pas mus neblogas“, – teigė G.Gumauskas, paminėjęs, kad jie tik mažus kiekius iškultų kukurūzų grūdų padžiovino pardavimui, visa kita pasilieka savo ūkio reikmėms.

Anot ŽŪB pirmininko, kukurūzų grūdų derlius tiktų bioetanolio, tikriausiai ir krakmolo gamybai, bet, jo pastebėjimu, kai kainos „juokingos“ – neverta parduoti. „Mes geriau karvėms juos sušersime, ypač, kad žolinių pašarų šiemet pasiruošėme 20–25 proc. mažiau, tai bandysime išsiversti. Kukurūzų siloso pasiruošėme kaip ir kiekvienais metais, gal net 1 tūkst. t daugiau, bet šienainio pasigaminome kokiais 2 tūkst. t mažiau“, – apie žolinių sausų pašarų labai didelį nepriteklių aiškino G.Gumauskas.

Jo teigimu, aplink Padovinį ir Marijampolės regione šiemet laukai labai nukentėjo nuo sausros. Nuo vasaros vidurio tik retkarčiais pakrapnodavo, bet nė karto gausiau nepalijo. Tačiau kukurūzai atlaikė, nes tai pietinių kraštų augalas – jo šaknų sistema stipresnė. G.Gumausko pastebėjimu, nors kukurūzai nenuvylė, prieš kūlimą jie jau ne noko, o tiesiog džiūvo akyse. Dar taip niekad nebuvo, kad tiek sausų medžiagų turėtų, panašūs požymiai būdavo tik po šalnų, o šiemet – viskas kiek kitaip.

Padovinio ŽŪB augina įvairaus derlingumo kukurūzus. Ankstyvo derlingumo sėja grūdams, o vėlyvesnio – silosui, žaliajai masei. Šiemet, anot pirmininko, ir vieni, ir kiti pateisino lūkesčius, ir grūdams, ir masei užaugo. „Mes niekada tokių sausų nekūlėme kaip šiemet – 27 proc. drėgmės. Nukūlėme apie spalio vidurį. Buvo palankios dvi savaitės ir tuo pasinaudojome. Nes kai grūdai būna drėgni, kišasi kombainas“, – kalbėjo G.Gumauskas.

Jis nuomone pasidalino ir apie šiemetines kukurūzų grūdų supirkimo kainas. „Už „žalius“ temoka 120 Eur/t ir dar reikia vežti per visą Lietuvą. O už išdžiovintus – 170 Eur/t, bet tai kiek degalų džiovyklai reikia“, – pastebėjo bendrovės vadovas, atkreipęs dėmesį, kad Suvalkijoje laukuose dar yra nenuimtų jau linkstančių kukurūzų laukų.

Zanavykai įžvelgia naudą

Derlingomis žemėmis apdovanotame Šakių rajone, pasak šios savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, kukurūzai nėra labai populiari kultūra. Kukurūzus daugiausia augino Plokščių, Kubilių, Lukšių, Griškabūdžio pienininkystės bendrovės. Nuo seno kukurūzus grūdams augina Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė, tradiciją tęsia ūkininkai Darius ir Jaunius Stonkai.

Šakių rajone šiemet buvo deklaruota iš viso 3 587 ha kukurūzų. Didžiausi plotai jų auginama Plokščių seniūnijoje – 961 ha, Griškabūdžio seniūnijoje – 642 ha, Žvirgždaičių bei Lukšių seniūnijoje – apie 400 ha, o Sudargo seniūnijoje – 381 ha.

Grūdinių kukurūzų plotai Lietuvoje

2017 m. – 37 918 ha.

2018 m. – 41 860 ha.

2019 m. – 46 230 ha.

2020 m. – 50 666 ha.

2021 m. – 49 135 ha.

2022 m. – 52 859 ha.

2023 m. – 52 402 ha.