Pramonininkų atstovai ir net Romos katalikų bažnyčios hierarachai garsiai pareiškė, kad „genialusis“ elektros tiekimo liberalizavimas smogė visiems žemiau juostos beprotiškai išaugusiomis sąskaitomis. O kaip tai atsiliepė žemės ūkiui? Ūkininkai, žinoma, optimizmu netrykšta, bet sprendimo receptų esama. Politikai ir ūkininkai elektros kainų šuolio problemą mato skirtingai, deja, Seimo Kaimo reikalų komitete į šias problemas žiūrima kaip iš kosmoso.

Tik filosofuoja

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, į šį postą paskirtas Liberalų sąjūdžio, teigia didelių problemų dėl kosminių elektros kainų neįžvelgiąs. Deja, jo teiginius mažų mažiausiai galima pavadinti keistais, nes akivaizdu, kad jis net nelabai įsigilinęs į žemdirbių problemas.

„Kol kas didelių nusiskundimų dėl elektros kainos nesame gavę. Yra nuogastavimų dėl kuro kainų apskritai. Kas bus ateityje? Sulaukiau vieno skambučio su klausimu – kaip toliau gyvensime? Sakiau – gyvensime atsakingai. Tiek ir tų bėdų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė komiteto pirmininkas.

Anot V.Pranckiečio, jokių išskirtinių sprendimų dėl žemės ūkio kol kas parlamente nėra planuojama. Tad bent dalis valdančiųjų nemano, kad ūkininkai naudoja elektrą.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkui filosofuojant, šalies prezidentas Gitanas Nausėda po pasitarimo su premjere Ingrida Šimonyte pareiškė, kad elektros kainą būtina fiksuoti ties 24 centais už kilovatvalandę. Ar komiteto pirmininkas bendrauja su premjere ir ar seka žinias, nėra aišku. Jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra rodo tik tiek, kad jis... moka nardyti ežere, nors iš Kaimo reikalų komiteto pirmininko norėtųsi tikėtis tokio pat gero „nardymo“ ūkininkų problemose.

Kainos kils visiems

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas perspėja, kad kainų šuolis bus juntamas ir maisto rinkoje.

„Pirmiausia noriu pasakyti, kad ūkininkams kainų augimas didina gamybos sąnaudas. Kai kam tai gali sugeneruoti ne tik pelno mažėjimą, bet ir nuostolį. O dar kitiems tai gali lemti apsisprendimą ūkininkauti ar neūkininkauti. Per pastaruosius metus ne tik elektra, bet ir kuras, ir dujos – visi enegijos ištekliai pabrango. O galutinė ūkininkų produkcijos kaina tiek nekilo. Aišku, kalbant apie atskirus sektorius, yra visokių niuansų. Patenkinti grūdininkai trina rankomis. Bet ten, kur reikia daugiau elektros energijos, kur net ir pridėtinė vertė sukuriama didesnė, yra kitaip. Čia paminėtini uogininkystės, šiltnamininkystės ūkiai, tie patys sodai. Ten, kur reikalingi šaldytuvai arba net ir patalpų šildymas, ūkininkai susiėmę už galvos, nes atsidūrė ties išlikimo riba“, – sakė pašnekovas.

Anot V.Buivydo, bendra ūkininkų situacija dėl kainų šuolio tragiška. Jo teigimu, dera grįžti prie dar prieš keletą metų skambėjusių siūlymų skatinti ūkininkus patiems gaminti elektrą. Toks kelias, anot jaunųjų ūkininkų lyderio, gali subalansuoti situaciją rinkoje.

„Matyt, dabar, geopolitiniame kontekste vykstant karui Ukrainoje, yra geras laikas grįžti prie to, ką siūlėme prieš keletą metų, bet mūsų nebuvo norima išgirsti. Dabar jau lyg ir yra kalbų, kad ūkininkai galės įsigyti žemės ir, gamindami maistą, pasigaminti elektros pačiai maisto gamybai. Anksčiau dėl žemės paskirties būta absurdiškų biurokratinių apribojimų. Visų karų metu ūkininkus protingos valstybės skatina. Juk maistas yra maistas – be jo ir nepakariausi“, – teigė V.Buivydas.

ES reikalavo tik vieno – jei šalia visuomeninio tiekėjo atsiras privatininkas, kuris galės pasiūlyti elektros pigiau, jam neturi būti trukdoma dalyvauti rinkoje. Spausti ir valdiškai šantažuoti vartotojų – ar jie būtų ūkininkai, ar didmiesčių vadybininkai – Briuselis to nereikalavo ir nesiūlė.

Pašnekovas sakė neturįs tikslios statistikos, kiek ūkininkų pasidavė aršiam valdžios spaudimui pasirinkti privatų elektros tiekėją. V.Buivydo nuomone, net ir kontroliuojančios instuticijos vargu ar disponuoja tiksliais duomenimis. Nemažai ūkininkaujančiųjų tiesiog nesupranta visos kilusios painiavos ir tikisi, kad galbūt visa tai liausis, sugrįš sena tvarka, nors panašu, kad taip nebebus.

Ūkininkai turi gamintis elektrą

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, kuris yra ir ūkininkas, „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad elektros kainų šuolį pajus visi agrariniai sektoriai.

„Kaip tu gali atsisakyti elektros kur nors pieno fermoje? Imsi ir nebemelši? Ar pereisi prie rankinio darbo? Ir grūdininkams reikia džiovinti, šildyti. Taip, grūdų kainos šiek tiek pakilusios, bet tai pasaulinė rinka ir ne visur tos elektros kainos yra taip stipriai pakilusios kaip pas mus. Tad pajusime jų įtaką“, – pripažino K.Starkevičius.

Pasak pirmininko, laimės tie, kas yra įsirengę saulės jėgainių parkus ant savų arba gamybinių patalpų. Biurokratija, apie kurią kalba V.Buivydas, pasak K.Starkevičiaus, visiškai panaikinta.

„Ūkininkai turi žemės ir visi apribojimai dėl jos paskirties šiandien panaikinti. Tad galima įsirengti kokio nori galingumo jėgainę be apribojimų, šioje srityje ūkininkai gali ir kooperuotis. Manyčiau, tai yra pagrindinis ir svarbiausias kelias. Žinoma, Seime rengiame paketą dėl to, kad nebūtų apmokestinami pirmi 150 kilovatų, bet tai daugiau padės namams nei rimtam ūkiui ar fermai išlaikyti. Raginu visus ūkininkus tiesiog investuoti į tas saulės jėgaines, nes tai atsiperkančios investicijos“, – sakė K.Starkevičius.

Spaudimas nereikalingas

Kaip teigia jaunųjų ūkininkų lyderis V.Buivydas, nuo liūdnai garsios įmonės „Perlas energija“ avantiūros nukentėjo ir ūkininkai.

„Ūkininkai tokie patys žmonės kaip ir visi kiti. Kai kurie galbūt neįsigilinę, pasidavę tam tikram valdžios spaudimui ir agresyviai reklamai tikrai nukentėjo. Reklama buvo stipri, o paaiškėjo, kad indas tuščias. Nebuvo sukaupta reikalingo kapitalo. Matome ir daugiau įmonių, kurios arba bankrutuoja, arba klausimas, kiek dar gyvuos. Tarp tų „nepriklausomų tiekėjų“ esama ir tokių, kurie registruoti mažosios bandrijos statusu. Šiandien dar gyvos, bet nežinia kiek ilgai išliks. Politikus raginčiau pažvelgti į šiuos reikalus rimčiau.

Augančios sąnaudos ir galutinės kainos kelia paniką ir nepasitikėjimą ne tik atskiromis įmonėmis, bet ir šalies santvarka. Kaip tik dabar to mums mažiausiai reikėtų. <...> Jei norime konkuruoti Europos Sąjungoje (ES) su vokiečiais ar olandais, prisiminkime, kad ten vos ne ant kiekvienos fermos stogo matoma saulės jėgainė, ir naivu manyti, kad elektros gamyba nesusijusi su maisto gamyba. Deja, savikainos struktūra tokia, kokia yra. Tad labai sveikintina bet kokia ūkininkų skatinimo gaminti elektrą iniciatyva iš viršaus“, – nurodė jaunasis ūkininkas.

Anot K.Starkevičiaus, valdiški barjerai savarankiškai elektros gamybai panaikinti. Paklaustas, ar pritaria premjerės I.Šimonytės siūlymui atidėti trečiąjį elektros tiekimo liberalizavimo etapą 3–4 metams, ar pakaktų pusantrų metų, kaip siūlo Ramūno Karbauskio vadovaujama partija, politikas sakė: „Mūsų Ekonomikos komiteto pozicija – išvis neprisirišti prie kokių nors datų. To tikrai nereikia. Tiesiog žmonės turi patys pasirinkti, nereikia jų kaip nors spausti ar bauginti. Noriu pabrėžti, kad kai kurie žmonės, kurie pasirinko keleriems metams fiksuotą kainą, yra laimėję, nes kainos buvo fiksuotos įvairios. Buvo ir 14, ir 16 centų už kilovatvalandę. Taigi lazda turi du galus. Aišku, atsirado tokia įmonė kaip „Perlas“, kuri surengė „kazino“. Patys jie negeneravo energijos ir užtat dabar turime didelį skandalą“, – sakė jis.

K.Starkevičius siūlė opozicijai prisiminti, kaip buvo balsuojama dėl pirmojo liberalizavimo etapo. „Dabar šaukiant ir rėkiant, kad dangus griūva, būtų gerai prisiminti, kaip jų – R.Karbauskio ir S.Skvernelio – partijos balsavo tuo pačiu klausimu proceso pradžioje. Protokolai viešai prieinami. Dar būtų ne pro šalį prisiminti, kas sugalvojo būdą neleisti statyti Visagine atominės elektrinės. Referendumas buvo R.Karbauskio ir jo partijos iniciatyva. Jei japonai būtų ją čia pastatę, dabar būtume energetinio komforto zonoje. Šiuo metu negeneruojame pakankamo kiekio elektros, ir tai yra esminė problema.  Gerai, kad juda pirmyn jūros parko reikalai, paskui bus ir antras parkas. Bet ateitį, galvojant apie 2030 metus, aš vis dėlto matau nedidelių atominių elektrinių perspektyvoje. Jei norime normaliai vystyti pramonę ir orientuotis į žaliąjį kursą, be pakankamo kiekio savos elektros to nepasieksime“, – aiškino politikas.

Kad ir kaip būtų, bandymai suversti visą kaltę už chaosą Europos Sąjungos reikalavimams, kaip jau seniai demaskuota, yra melagingi. ES reikalavo tik vieno – jei šalia visuomeninio tiekėjo atsiras privatininkas, kuris galės pasiūlyti elektros pigiau, jam neturi būti trukdoma dalyvauti rinkoje. Spausti ir valdiškai šantažuoti vartotojų – ar jie būtų ūkininkai, ar didmiesčių vadybininkai – Briuselis to nereikalavo ir nesiūlė.