Kiekvienam ūkininkui žinoma, kad augalų derlius ir bendras ūkio rentabilumas labiausiai priklauso nuo žemės derlingumo. Ar dirva derlinga, galime spręsti iš jos gebėjimo augalus aprūpinti mineralinėmis medžiagomis, dar kitaip vadinamomis NPK (azotas – N, fosforas – P, kalis – K) trąšomis. Didžiausiu ūkininkų galvosūkiu tampa, kaip laukuose pagerinti NPK rodiklį, investuojant mažiausiai lėšų. Čia ekspertai dega raudoną šviesą – pataria būti atsargiems.

„Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė sako, kad rudenį ūkininkai laukus linkę tręšti likusiais po javapjūtės šiaudais. Pasak mokslų daktarės, tai vertinga organinė trąša, bet, netinkamai naudojama, pasėliui gali atnešti daugiau žalos negu naudos.

„Miglinių javų šiaudai gali tapti kokybiška organine dirvožemio trąša, tačiau tik tada, jei ūkininkas viską atliks technologiškai gerai. Priešingu atveju rezultatas gali smarkiai nuvilti. Svarbu žinoti, kad yrantys šiaudai dirvožemiui grąžina apie 50 proc. kalio, o fosforo ir azoto – tik 20–25 proc. Tad norint, kad javų šiaudai duotų maksimalią naudą, privaloma naudoti kompleksines trąšas, kurių sudėtyje būtų ne tik fosforo ar kalio, bet ir azoto“, – įsitikinusi G.Pšibišauskienė.

Pasak specialistės, fosforas yra vienas svarbiausių žemės ūkio augalų mitybos elementų, kurio dėl mažo judrumo ir mažo tirpumo augalams dažnai trūksta.

„Fosforas būtinas ankstyvuoju javų auginimo laikotarpiu, ypač krūmijimosi, o vėliau ir bamblėjimo bei grūdo užsipildymo tarpsniais. Ypatinga fosforo svarba rudenį, gerinant augalo pasiruošimą žiemoti. Didelę reikšmę sveikam augalo vystymuisi turi ir kalis, kurio negalima pakeisti kitais elementais. Kalio kiekis augale turi didelę įtaką ląstelių sienelių išsiplėtimui, osmosiniam slėgiui pačioje ląstelėje ir augalo gebėjimui siurbti dirvoje esantį vandenį. Nuo to, kiek augalas turi sukaupęs kalio, priklauso ir jo atsparumas šalčiui“, – teigia pašnekovė.

Papildomų problemų laukams gali kelti netvarkingai pasiskirstęs šiaudų kiekis. G.Pšibišauskienė teigia: „Dažniausia šiaudai pasiskirsto nevienodai, pasitelkiant dirvos paruošimo skutiku technologiją, kai į žemę, 20–30 cm gylį, įterpiama daug šiaudų. Toks šiaudų sandėlis dirvoje tampa nuodu žemės ūkio augalams. Taip nutinka, nes šiaudų skaidymosi procese iš augalų atimamos mineralinės medžiagos, absorbuojama drėgmė, o dirvos sluoksnis, pasižymintis didele nesuskaidytų šiaudų mase, tampa kliūtimi augalų šaknims. Todėl šiame etape negalima praleisti tręšimo azotinėmis trąšomis, kurios ypač svarbios šiaudams dirvožemyje skaidyti.“

Agrotechnologijų mokslo daktarė pastebi, kad ūkininkai vis dažniau ima mažinti kompleksinių trąšų normas. Tačiau, jos įsitikinimu, tai galima daryti tik tuomet, kai šiaudai nuosekliai tvarkomi: kombaino susmulkinti šiaudai yra ne ilgesni nei 8 cm, sėjomainoje, pagal dirvoje esantį NPK kiekį, parinkti tinkami posėliniai ar įsėliniai augalai, žemė kalkinama, šalia sėklos įterpiamos gyvūninės kilmės ar kitos organinės trąšos. Tačiau jei šių žingsnių ūkininkai nesilaikė, norint išvengti nuostolių, trąšų patartina nemažinti.

Šiai nuomonei pritaria ir „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovė Lina Magilevičienė. Jos teigimu, ši vasara labai aiškiai parodė, kad tikėtis kokybiško derliaus, neinvestuojant ar nepakankamai investuojant į trąšas, kone neįmanoma.

„Išaugus trąšų kainoms, ūkininkai, kliaudamiesi sėkme ar ankstesniu žemės įdirbiu, itin vangiai tręšė laukus, tad natūralu, kad laukuose turėjome ir atitinkamą grąžą – žemą grūdų kokybę. Taip nutiko dėl saulėtų dienų trūkumo ir ilgai užtrukusio lietaus, iš grūdo išplovusio baltymą ir glitimą. Nepalankias oro sąlygas tokiu atveju kompensuodavo azotinės trąšos, tačiau šįmet jų berta itin mažai, – situaciją šio sezono laukuose komentuoja L.Magilevičienė. – Dabar, prasidedant rudeninei sėjai, panašių klaidų raginčiau nebekartoti, nes rudeninis tręšimas grūdo vystymuisi turi didžiausią reikšmę. Grūdui dygstant, intensyviai naudojamos pačioje sėkloje esančios maisto medžiagos. Tačiau toliau augalui augti, vystytis ir stiprėti jau būtini dirvoje esantys arba su trąšomis prieš pat sėją ar sėjos metu įterpti fosforas ir kalis. Šių elementų trūkumas žiemkenčių augimo ir vystymosi pradžioje rudenį taip stipriai veikia augalus, kad padarytos žalos vėliau jau nebegalima ištaisyti net ir labai gausiai tręšiant. Žiemkenčiai sunkiai peržiemos, pasėlis bus retokas, varpų produktyvumas nedidelis, o galutinis rezultatas – negausus derlius“, – įžvalgomis dalijasi L.Magilevičienė.

Rudeniniam tręšimui „Linas Agro“ rekomenduoja rinktis šiuos produktus: šiaudams skaidyti – „Biotero“, dirvai pagerinti mikrobiologiškai – „BIO NPK Powder S“, kompleksines trąšas: „NPK 8-24-24“ (Olandija), „NPK 10-26-26“ (Marokas), „DAP 18-46“ (Lietuva), „MAP 11-52“ (Marokas), „YaraMila NPK(S) 14-14-21(6)“ (Suomija), „YaraMila RAPS NPK(S)17-11-12(10)“ (Suomija), skystas trąšas: „KTS“ (skystas kalio sulfatas), „APP NP 11-37“ (skystas amonio polifosfatas).