Vienos paskutiniųjų laukuose kuliamų kultūrų – aliejinės saulėgrąžos. Šiemet Lietuvoje deklaruoti 110 ha saulėgrąžų plotai. Jas augina 67 augintojai. Nors saulėgrąžos nėra lepios ar išrankios, dėl sausringo periodo šiemet jos beveik metru žemesnės, jų ir galvos smulkesnės. Tad ir derlius – menkesnis.

Aliejui spausti

Daugėlaičių kaimo (Radviliškio r.) ūkininkai Modesta ir Žygimantas Dijokai, auginantys įvairių aliejinių kultūrų, šiemet savo ūkyje saulėgrąžoms skyrė apie 1,4 ha – šiek tiek mažesnį plotą nei pernai. Saulėgrąžos sudaro tik nedidelę dalį visų Dijokų šeimos ūkio pasėlių. Rugsėjo 26 dieną šiame ūkyje saulėgrąžos jau nukultos. Saulėgrąžų derlingumas ūkyje priklauso nuo daug ko. Pernai Dijokų šeimos ūkis prikūlė apie 700 kg/ha, o šiemet – nepilnai 600 kg/ha.

„Saulėgrąžų auginame nedaug, kaip ir kasmet. Žinoma, dar ir paukščiai kasmet laukuose pasidarbuoja, bet šiek tiek ir mes nusikuliame. Gauto derliaus savo aliejinės reikmėms užtenka“, – sakė ūkio šeimininkė Modesta Dijokienė.

Jų ūkyje saulėgrąžų kūlimas patikimas kombainui. Šeima augina „Peredovick“ veislės saulėgrąžas, kurių sėklos tinka spausti aliejui. Ūkininkai teigė, kad vieną veislę patogu auginti, nes visų augalų branda pasiekiama tuo pačiu metu. Iškūlus saulėgrąžas, derlių išvalo valomoji, kiek reikia išdžiovina. Dalis sėklų derliaus keliauja į sandėlį, o kita dalis – tiesiai į ūkio aliejinę. Prieš tai atliekami tyrimai, kad būtų galima įsitikinti, ar išspaustas aliejus tiks žmonių maistui.

Modestos pastebėjimu, šiemet sausra turėjo įtakos ir saulėgrąžų augimui. Anot jos, sėklytėms ir augalams reikėjo drėgmės. Lietaus Radviliškio krašte lyg ir buvo, bet ne tada, kada jo reikėjo. Sausra paveikė tiek saulėgrąžų tankį dirvoje, tiek jų aukštį, pačių saulėgrąžų galvų dydį.

„Aš pati esu 1,69 m ūgio, tai šiemet kai kurios saulėgrąžos yra maždaug mano ūgio – apie 1,7 m, kai kurios – šiek tiek žemesnės“, – teigė M.Dijokienė, prisiminusi, kad labai gerais metais yra buvę labai aukštų, tankių, lapingų saulėgrąžų didelėmis galvomis. Šiemet tokių nebuvo ir jos gerokai smulkesnės. Per vasaros vėtras Dijokų saulėgrąžų laukas atsilaikė, nukentėjo „be proto“ aukšti margainiai, kurie šiemet siekė net 1,80–1,90 m aukštį.

„Saulėgrąžų aliejus labai gerai bėga, todėl labai daug žaliavos mums spaudimui ir nereikia“, – aiškino Modesta. Ji minėjo, jog saulėgrąžų plotus nulemia tai, kiek joms lieka žemės pasėjus kitas aliejines kultūras. Šalto spaudimo saulėgrąžų aliejus gana brangus, todėl nėra tarp populiariausių aliejų. Už jį populiaresnis rapsų aliejus. Tačiau saulėgrąžų aliejus taip pat turi savo pirkėjų ratą. Dijokai pastebi, kad žmonės jį perka norėdami pagerinti sveikatą.

Sudėtinga parduoti

Keletą metų iš eilės saulėgrąžas auginęs Liudvinavo (Marijampolės sav.) ūkininkas Darius Isoda šiemet jų auginimo atsisakė. „Tikrai pabandžiau saulėgrąžas auginti, bet per dvejus metus supratau, kad veltui – Ukrainos grūdai daro įtaką. Gali pabandyti auginti saulėgrąžas, bet vėliau, kai derlių reikia parduoti, atsiranda daug bėdų. Pernai dar pavyko parduoti, o šiemet kažin, kaip čia būtų buvę – saulėgrąžos tapo pigia preke“,– aiškino D.Isoda, pavasarį nusprendęs, kad daugiau nebeverta su jomis prasidėti.

Anot Liudvinavo krašto ūkininko, auginant saulėgrąžas buvo daug rūpesčių. Augina kukurūzus grūdams, kurie kuliami vėliausiai, tad per rudens darbymetį, kai pastaruosius iškulia, reikia pertvarkyti kombainą, kad galėtų kulti saulėgrąžas. Iškūlus reikėdavo džiovinti, bet, ūkininko pastebėjimu, tai daryti yra pavojinga, nes sėklos turi daug aliejaus, gali net ir džiovykla užsidegti. Nuostolių pridarydavo paukščiai – jie išlesdavo nemažai saulėgrąžų galvų.

Bet svarbiausia – tas vargas atsipirko ne tiek, kiek šeimininkas tikėjosi. Saulėgrąžas užauginti, derlių sutvarkyti būdavo daug bėdos, o naudos – ne ypatingai. „Galiu pasakyti atvirai: pernai iš 30 ha saulėgrąžų uždirbau vos 10 tūkst. eurų. O reikalų su jomis buvo gana daug“, – skaičiavo D.Isoda.

2021 metais tik pabandymui, labiau eksperimento būdu, D.Isoda augino 2 ha saulėgrąžų, o antraisiais auginimo metais plotus išplėtė iki 30 ha. Ūkininkas įsitikino, kad nepaisant mažos grąžos, ūkiui iš saulėgrąžų auginimo yra ir vienas svarbus privalumas. „Po saulėgrąžų dirva būna labai švari. Priešsėlis labai geras“, – privalumu neabejojo ūkininkas.

Šiemet tame lauke, kur pernai augino saulėgrąžas, ūkininkas yra pasėjęs kukurūzus. Sako, kad sekančiais ar dar kitais metais gal ir vėl galės pabandyti pasėti saulėgrąžų. „Ir kitiems jau galiu patarti, tikrai galima drąsiai bandyti auginti saulėgrąžas. Pigu, nėra papildomų išlaidų, tik sudėtingesni nuėmimo ir realizavimo reikalai. Aplinkui mus niekas jų neperka, reikia vežti net į Lenkijos vakarus. Tai įsivaizduokite, kiek laiko užima“, – kuo saulėgrąžos vertingos ūkiui ir kuo jos galvos skausmas pasakojo D.Isoda iš Suvalkijos.

Ir ūkyje, ir sodybos veidui

Radviliškio rajone, netoli Burbiškio dvaro įsikūrusios sodybos „Molinė saulėgrąža“ šeimininkė Elžbieta Karaliūtė 30 arų žemės plotuose yra įsileidusi 115 veislių saulėgrąžas ir kasmet dar didina kolekciją. „Saulėgrąžos – mūsų vizitinė kortelė ir gyvenimo būdas. Plačiau jas auginame ketverius metus, ir toliau auginsime. Pradėjome darže nuo 1–2 saulėgrąžų lysvių, skirtų valgymui, ir po to išplėtėme paryškinti sodybos grožiui“, – pasakojo E.Karaliūtė.

Saulėgrąžų panaudojimo būdas pas juos įvairus: vasarą skina puokštėms, o dabar kerta saulėgrąžų galvas ir dalinasi su kitais. Vienus sudomina sėklos, nes nori patys jų pasisėti, kiti skanauja, o treti saulėgrąžas vežasi naminiams augintiniams – paukščiukams, žiurkėnams – palepinti.

„Mūsų laukas nėra tas, iš kurio mes gautume aliejaus. Tai ne prekinis, o turistinis ūkis. Tad ir savo saulėgrąžas daugiausia nusirenkame sėklai, – kalbėjo šeimininkė. – O ypač dekoratyvias spalvotas saulėgrąžas užariame. Galiu nurinkti sėklai, bet panaudojimas bus ribotas – tik vienus metus. Paskui išaugs į motininę pirmąją geltonąją veislę, pavyzdžiui, iš pilnavidurės ar iš raudonos ji vėl taps geltona, nes tai yra hibridinės veislės. Kaip pomidoras, bulvė sugrįžta į pirminę veislę. Todėl kasmet vėl ieškome ir perkame dekoratyvių saulėgrąžų sėklų iš viso pasaulio.“

Meilę saulėgrąžoms Elžbieta perėmė iš savo senelio, Raseinių rajono ūkininko, kurio ūkyje aliejinės saulėgrąžos auginamos perdirbimui. Nors Raseinių krašte, anot pašnekovės, daug kalnelių, pakalnių, saulėgrąžoms auginti toks reljefas – ne kliūtis. Artimiausiu metu Elžbietos senelio ūkyje bus kuliamos saulėgrąžos.

„Svarbu, kad dirva nebūtų labai molinga, durpinga, per rūgšti. Saulėgrąžas sėja Černobylyje, kur didesnė radiacija, ir Tokijuje, kur įvykusi Fukušimos nelaimė, tam, kad radiaciją ištrauktų iš žemės, atgaivintų orą. Tad saulėgrąžoms žemė nėra labai svarbi, bet, žinoma, gerai, kai žemė derlingesnė: jeigu vien į pelenus ar į smėlį sėsi, tai turbūt neišaugtų“, – aiškino E.Karaliūtė, priminusi, kad pirmiausia pas juos atsirado valgomos ir aliejinės saulėgrąžos, o po metų – ir dekoratyvinės.

Elžbieta atkreipė dėmesį, kad jos pačios sodyboje „Molinė saulėgrąža“ šiemetės saulėgrąžos visu metru žemesnės. Taip nutiko, nes gegužės mėnesį nelijo, sausra užsitęsė, o tuomet sutapo ir dygimo, ir augimo laikotarpis. Kai po sėjos praėjus dviem savaitėms šeimininkė pamatė, kad saulėgrąžos nedygsta, pradėjo laistyti. „Laistomos saulėgrąžos dar paaugo, nors šiemet nepasiekėme tikrojo aukščio. Pagal veislę mūsų aukščiausios saulėgrąžos gali užaugti iki 5 m, o šiemet siekia tik 3 m“, – atkreipė dėmesį šeimininkė.

Jos teigimu, jų pramoginėje sodyboje Radviliškio r. labai trūko ryškesnės spalvos, užtai ir pasirinko auginti saulėgrąžas. Šeimininkės pastebėjimu, Lietuvoje pastaraisiais metais populiarėja ir aguonos, lofantai, dobilai, burnočiai. Lietuvoje atsiranda vis įdomesnių augalų, kurie priduoda ryškumo, o žydintys laukai traukia žmones. Anksčiau, pasak jos, būdavę daugiausia tik žydintys rapsų laukai. E.Karaliūtės žiniomis, pasaulyje auginama apie 160 saulėgrąžų veislių. Ji ir pati žada toliau jų ieškoti, kaip ir molinių ąsočių, kurių lentynos pildosi kaip grybai miške po lietaus.