Lietuva, kaip ir kitos valstybės, rengia Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Numatyta, kad šiam finansiniam laikotarpiui šalies žemės ūkiui turėtų būti skirti 4 mlrd. eurų. Nuo 2021 iki 2023 Lietuva turėtų gauti dar 1,6 mlrd. eurų. Tai galimybė daugiau investuoti į žemės ūkio gamybą ir didinti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą regione. Juolab dabar, kai regione yra didelis neapibrėžtumas, o Ukraina ieško būdų eksportuoti savo produkciją.

Negali būti vienodų reikalavimų

Vis dėlto kol kas neaišku, kokių priemonių imsis Žemės ūkio ministerija, siekdama užtikrinti žemės ūkio gamybos apimčių didinimą, kai net Europos Komisija strateginiame plane pasigedo žemės ūkio produktų gamybos didinimo. Iš ministerijos vadovybės girdime tik bendras frazes apie bendradarbiavimą, konkurencingumą, tačiau realiuose veiksmuose ar bent konkrečiuose planuose tai niekaip neatsispindi. Deja, bet nuo tokio kalbėjimo ūkininkai nei daugiau užaugins, nei pagamins.

Pastaraisiais metais bendrosios investicijos į Lietuvos ūkius (visų dydžių grupes) viršijo tipines investicijas į atitinkamas ES dydžio grupes. Kauno technologijų universiteto surinkti duomenys rodo, kad nuo 2012 iki 2017 metų Lietuvoje investicijos į bendrojo kapitalo formavimą padidėjo maždaug 70 proc., o, kaip rodo žemės ūkio surašymo ir struktūros tyrimų duomenys, vidutinio ūkio dydis išaugo nuo 13,7 ha iki 19,6 ha – tai atitinka maždaug 43 proc. augimą. Vis dėlto nepaisant investicijų ir konsolidacijos, Lietuvos žemės ūkis vis dar laikomas mažiau efektyviu nei ES vidurkis, o vidutinė žemės ūkio paskirties žemės hektaro produkcija siekia tik apie 37 proc. ES vidurkio. Ir kaip gi šis rodiklis galėtų būti kitoks, jei Vakarų Europoje gali būti naudojama apie 5 kg pesticidų 1ha, o Lietuvoje – 0,8 kg. Ir norima šį rodiklį dar labiau sumažinti. Tad apie kokį konkurencingumą galima kalbėti? Negalima visoms valstybėms taikyti vienodų reikalavimų, kol parama ir situacija žemės ūkyje kiekvienoje valstybėje yra skirtinga. Visuomet išloš tie, kas Briuselio koridoriuose išsikovojo geresnes sąlygas.

Reikia atsižvelgti į realią padėtį

Dėliojant strateginį planą būtina orientuotis ne tik į biurokratinius reikalavimus ar perteklinį taisyklių laikymąsi, bet kartu atsižvelgti į praktinius aspektus ir tai, kas veikia „ant žemės“, o ne tik kabinete. Suprantama, kad žaliojo kurso krypties reikia laikytis, naudoti ekologines schemas ir žalinimo struktūras, skatinti tvarią gamybą. Tačiau tai turi būti daroma ne dėl ambicijų, ne todėl, kad kažkas taip suplanavo, o atsižvelgiant į realią padėtį ir žemdirbių galimybes. Lietuvos ūkininkai gauna mažesnes tiesiogines išmokas negu kitos valstybės, nors pagrindo tam nėra. Nepaisant ilgų kovų ir derybų, iki šiol išmokos nėra suvienodintos. Žemės ūkio eurokomisaras Januszas Wojciechowskis pripažįsta, kad tai klaida ir taip neturėjo būti nuo pat pradžių. Vis dėlto šalies ūkininkai nukentėjo ir niekas jiems to kompensuoti nežada. Tad dabar, diskutuojant dėl naujos finansinės perspektyvos, tikiuosi, kad nebus puolama į kraštutinumus, o ieškoma palankių sprendimų Lietuvai.

Dėl prekybos liberalizavimo pasaulio rinkose, įskaitant žemės ūkio ir maisto produktų rinkas, eksporto konkurencingumas tampa vis svarbesnis. Tačiau kai reikalavimai nevienodi ir valstybės remiamos skirtingai, nors trąšos ir energija kainuoja panašiai, tuomet kaip galima kalbėti apie konkurencingumo užtikrinimą?

Kas svarbiau – žemdirbiai ar biurokratai?

Nuolat kalbama apie tvaresnį ūkininkavimą, apie emisijų mažinimą, tačiau pamirštama, kad Europos Sąjungoje per metus krovininiai automobiliai nuvažiuoja 540 milijardų tonkilometrių, o kiekvienas maisto produktas vežamas mažiausiai 180 kilometrų. Skatindami gamybą, ne tik užsitikrintume geresnės kokybės maistą, bet ir sumažintume kainą galutiniam vartotojui, ūkininkų pajamos padidėtų, o ir aplinkosaugai tai būtų palankiau. Toks turėtų būti tikslas, o ne žūtbūtinis taisyklių ir reglamentų taikymas, verčiant ūkininkus laviruoti tarp griežtų taisyklių, baudų grėsmių ir noro ūkininkauti pelningai. Galbūt dalijant trečią paketą pagaliau bus labiau atsižvelgta į žemdirbių prašymus nei į biurokratų, esančių ne Lietuvoje, nurodymus?

Vigilijus Jukna

LR Seimo narys, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas