Procesai dirvožemyje tik augalui sudygus rudenį nulemia ne vien tai, kaip šis bus pasiruošęs pasitikti nenuspėjamą žiemą, bet ir būsimą produktyvumą. Tuo metu, kai formuojasi šaknynas, augalai dar silpni, tad šiuo metu juos lengviausiai pažeidžia ligų sukėlėjai. Todėl rudenį yra geriausias laikas pasirūpinti augalų šaknynu, kol šis dar yra jaunas. Augalas iš rudens ne tik prikaups daugiau maisto medžiagų žiemai, bet ir bus atsparesnis ligoms.

Šaknų dydis yra svarbus

Gausesnis ir plaukuotesnis šaknynas turi didesnę siurbiamąją galią, todėl sugeba geriau paimti maisto medžiagas iš dirvožemio ir daugiau jų sukaupti augalui. Atėjus pavasariui augalai su didesnėmis šaknimis greičiau regeneruoja, o augalas efektyviau išnaudoja dirvožemio maisto medžiagų resursus. Taigi, kas lemia, kad augalas turės didesnes šaknis?

Vykstant fotosintezei augalas gamina cukrų, o vėliau per šaknis jį paduoda kaip maistą dirvožemio mikroorganizmams, kurie gyvena augalo šaknų zonoje ir atlieka augalui naudingą darbą, pavyzdžiui, prifiksuoja azoto, iš netirpių junginių atpalaiduoja fosforo, kalio. Kuo daugiau ir tolygiau augalas per šaknis gauna maisto medžiagų, tuo labiau vystosi šaknynas. Taip specifiniai mikroorganizmai nuolat palaiko tirpių (mineralinių) maisto medžiagų kiekį augalams. Tikslieji ir gamybiniai bandymai rodo, kad rapsų bei javų šaknynas susiformuoja didesnis, kai dirvožemyje rudenį prie augalo šaknų dominuoja tokie mikroorganizmai.

Ūkininkai jau turi galimybę užtikrinti, kad šie biologiniai procesai vyktų būtent tada, kada reikia, ir dominuotų augalo vystymuisi padedantys mikroorganizmai. Preparato „Biomas GROW“ efektas – plaukuotesnės, tankesnės šaknys ir didesnė jų sistemos masė. Patekusios į dirvą sporinės formos „Biomas GROW“ bakterijos aktyvuojasi, pradeda daugintis prie besivystančių šaknų: tirpdo dirvožemyje esančius netirpius fosforo, kalio ir kitus junginius bei fiksuoja atmosferinį ir mineralinį azotą. Lengviau gaudamos šių medžiagų, šaknys vystosi sparčiau ir jų būna daugiau – taip augalai kaupia daugiau maisto žiemai.

Ar tai reiškia, kad galima sumažinti trąšų kiekį?

Iš tiesų, maisto medžiagų ištekliai glūdi aplinkoje – dirvožemyje, atmosferoje, augalinėse liekanose. Šiais ištekliais iki šiol nesinaudojome, nes nemokėjome, o gal ir nebuvo didelio poreikio. Biotechnologijos yra pakankamai pažengusios, tad dabar galime ir mokame tai padaryti.

Daugumoje dirvožemių randama netirpių formų fosforo ir kalio (augalams nepasiekiamų), taip pat augalai patys negali pasisavinti atmosferinio azoto. Visa tai – dar vienas maisto medžiagų šaltinis.

Naudojant visą „Biomas“ technologiją jau pirmaisiais „Biomas“ mikroorganizmų naudojimo metais trąšų kiekį galima mažinti 23 proc., o antraisiais – dar daugiau, iki 28 proc. „Bioversio“ atlieka tiksliuosius bandymus Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro institute nuo 2016 m. bei gamybinius bandymus Lietuvos ūkiuose nuo 2017 m.

Preparatu „Biomas GROW“ žieminių rapsų ir javų pasėlius purkšti rekomenduojama po jų sudygimo (BBCH 11-22), kad bakterijos patektų ant dirvožemio. Bakterijos yra sporų formos, todėl atsparios išoriniam ir UV poveikiui – jų nereikia specialiai įterpti. Pasėlius galima purkšti bet kokiu oru, net ir per lietų.

Daugiau informacijos www.bioversio.lt.